Europos Sąjungos istorija bei raida

TRUPUTIS ISTORIJOS EUROPA PO PIRMOJO PASAULINIO KARO Kai 1918 m. lapkričio 11 d. pasibaigė Pirmasis pasaulinis karas, didelė Europos dalis buvo paversta griuvėsiais. Šiame kare žuvo virš 10 milijonų žmonių. Karo veiksmai pasibaigė pasirašius Versalio taikos sutartį. Didesnioji senosios Europos dalis buvo pertvarkyta. Ji buvo padalinta į 38 valstybes. Pirmą kartą istorijoje Jungtinės Valstijos suvaidino svarbų vaidmenį Europoje. Galimiems nesutarimams sureguliuoti buvo įkurta Tautų Lyga. Taika buvo trapi, nes nei Jungtinės Valstijos, nei Sovietų Sąjunga Tautų Lygos veikloje nedalyvavo. EUROPA PO ANTROJO PASAULINIO KARO Antrojo Pasaulinio karo metu buvo sugriauta dauguma Europos miestų ir kaimų. Milijonai žmonių neteko pastogės. Prasidėjęs šaltasis karas parode, kad Europoje dominuoja dvi priešiškos supervalstybes - Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga. Vakarų Europa baiminosi Sovietų Sąjungos ir ieškojo būdų jos karinei jėgai atsverti. Praėjus septynioms savaitėms po fašistinės Vokietijos kapituliacijos ir šešioms savaitėms prieš atominį Hirosimos bombardavimą, San Franciske (JAV) 50-ties tautų atstovai įkūrė Jungtiniu Tautų Organizaciją. VAKARŲ EUROPOS INTEGRACIJOS PRADŽIA Demokratinės Europos vyriausybės pradėjo ieškoti vienijimosi būdų ir pasirinko ekonominę ir politinę integraciją. 1948 m. Marshallo plano administravimui buvo įkurta Europos Ekonominio Bendradarbiavimo Organizacija, kuri vėliau tapo Europos Ekonominio Bendradarbiavimo ir Vystymo Organizacija. 1949 m. buvo įkurta Europos Taryba (ET). Kertinis akmuo Europos Bendrijai buvo padėtas 1950 m. gegužės 9 d. paskelbus planą, kuriame buvo numatoma Prancūzijos ir Vokietijos anglių ir plieno pramonę padaryti pavaldžią jungtinei Vyriausiajai valdybai, kurios vadovaujama organizacija liktų atvira kiekvienai kitai Europos valstybei. Norėta politiškai ir ekonomiškai supančioti Vokietiją tvirtoje nuolatinėje Europos valstybių grupėje. 1951 m. balandžio 18 d. Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancūzija ir Vokietija pasirašė sutartį, kuria buvo įkurta Europos anglių ir plieno bendrija. Sutartis įsigaliojo 1952 m. liepos 23 d. Tarp tų pačių valstybių 1957 m. kovo mėn. pasirašyta Romos sutartis ir įkurta Europos Ekonominė Bendrija ir Europos Atominė Bendrija. Šių Europos sutarčių tikslas buvo palaikyti ekonominį augimą ir kelti pragyvenimo lygį, užkirsti kelią karui, stiprinti taiką ir laisvę, įgyvendinti glaudesnę Europos tautų sąjungą. Pradžioje visos trys Bendrijos turėjo atskiras institucijas. 1967 m. visų trijų Bendrijų vykdomosios institucijos buvo sujungtos. Instituciškai buvo sukurta Europos Bendrija su vieninga institucijų sistema. 1973 metais Europos Bendrijos narėmis tapo Jungtinės Karalystės, Airija ir Danija, 1981 – Graikija, 1986 – Portugalija ir Ispanija. 1990 m. gruodžio mėn. Bendrijos vadovai oficialiai sušaukė dvi tarpvyriausybines konferencijas. Pirmoji turėjo nužymėti ekonominės bei valiutų sąjungos sukūrimo žingsnius, antroji – panaikinti kliūtis politinės sąjungos kelyje. Šių dviejų konferencijų rezultatas buvo Europos Sąjungos sutartis, kurią šalys pasirašė 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte ir kuri įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d. Taip nuo 1993 m. lapkričio 1 d. pradėjo egzistuoti Europos Sąjunga (ES). 1995 metais Europos Sąjungos narėmis tapo Austrija, Suomija ir Švedija. 1995 m. birželio 12 d. Lietuva pasirašė Europos (Asociacijos) sutartį su ES. Europos (Asociacijos) sutartimi ES pripažino Lietuvos tikslą tapti ES nare ir numatė narystės reikalavimus. EUROPOS SĄJUNGA ŠIANDIEN Šiandien Europos Sąjungą sudaro 15 valstybių-narių su 370 mln. gyventojų. Europos Sąjungos tikslai: - stiprinti šalių - narių bendradarbiavimą ir interesų apsaugą; - skatinti subalansuotą ir nepertraukiamą ekonominę bei socialinę pažangą, nuolatinį gyvenimo sąlygų gerėjimą; - įgyvendinti ekonominę ir valiutinę sąjungą; - įgyvendinti politinę sąjungą.   Šalių - narių bendradarbiavimas ir interesų apsauga Visų šalių-narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai. Kiekvienas ES pilietis turi: - nevaržomo judėjimo ir apsigyvenimo ES šalių-narių teritorijoje teisę; - teisę balsuoti ir kandidatuoti vietiniuose ir Europos rinkimuose toje šalyje, kurioje jis gyvena; - teisę būti ginamas diplomatinių ir konsulinių kiekvienos šalies-narės įstaigų; - peticijos (kolektyvinio prašymo) Europos Parlamentui teisę.   Ekonominė bei socialinė pažanga, nuolatinis gyvenimo sąlygų gerėjimas Panaikinti teisniai apribojimai, įgytos kvalifikacijos ir išsilavinimo pripažinimas visose ES narėse garantuoja ES piliečių judėjimo tarp valstybių laisvę. Panaikinti teisiniai ir mokestiniai barjerai, nustatyti bendri ūkinės veiklos standartai, harmonizuota teisinė sistema padeda vystyti prekybą, teikti paslaugas ir gamybą. Skatinama konkurencija mažina kainas ir gina vartotojų interesus. Ekonomiškai ir socialiai atsiliekančių valstybių ar regionų vystymuisi teikiama finansinė pagalba, vystant pramonę, kovojant su bedarbyste, padedant persikvalifikuoti bedarbiams, modernizuojant žemės ūkį. Garantuojama teisinė pagrindinių socialinių teisių apsauga. Teikiama finansinė pagalba jaunimui, įgyjant žinių ir patirties kitose valstybėse, pažįstant kitų šalių kultūros vertybes, bendraujant tarpusavyje.   Ekonominė ir valiutinė sąjunga ES Taryba nustatė šalių-narių ir ES bendruosius ekonominės politikos principus, kurie numato ekonominio vystymosi kiekvienoje šalyje-narėje ir ES kontrolę bei įvertinimą. Jeigu jų ekonominė politika neatitinka bendrųjų nuostatų arba kelia grėsmę normaliam ekonominės ir valiutinės sąjungos funkcionavimui, ES Taryba gali imtis tam tikrų veiksmų. Vėliausiai 1999 m. sausio 1 d. ES pradės vykdyti vieningą valiutų politiką. Bus įvesta vieninga valiuta EURO bei įkurta nauja institucija – Europos Centrinis Bankas, kuris kartu su šalių –narių centriniais bankais sudarys Europos Centrinių Bankų Sistemą.   Politinė sąjunga Formuojama ilgalaikė bendra gynybos politika. Formuojama bendra teisėtvarkos ir vidaus reikalų politika imigracijos, prieglobsčio suteikimo, vizų ir kitais klausimais. Plečiama ES institucijų kompetencija. EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS ES nuo kitų tarptautinių organizacijų pirmiausiai skiria unikali vienas kitą papildančių institucijų sistema. Pagrindines institucijos ES yra šios: Europos Komisija, Europos Sąjungos Taryba, Europinė Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Teismas. EUROPOS KOMISIJA Europos Komisija yra vykdančioji ES institucija. 20 Europos Komisijos narių yra skiriami ES šalių-narių vyriausybių pritariant Europos Parlamentui. Komisijoje penkios valstybės - Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija ir Jungtinės Karalystės - turi po du atstovus, o 10 mažesnių šalių - Belgija, Danija, Graikija, Airija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Portugalija, Austrija, Suomija ir Švedija - po vieną. Nuo 1995 m. sausio mėn. Komisarai skiriami 5 metų kadencijai. Būdamas kolektyvinės institucijos nariu, kiekvienas komisaras yra atsakingas už tam tikrą sritį (kaip ministras vyriausybėje) ir vadovauja atitinkamam departamentui, vadinamam Generaliniu Direktoratu, kuris kuruoja šią sritį. Iš viso yra 26 Generaliniai Direktoratai. Pagrindinės darbo kalbos Komisijoje yra anglų, prancūzų ir vokiečių, tačiau visi oficialūs dokumentai turi būti išversti į 11 oficialių kalbų - danų, olandų, anglų, prancūzų, vokiečių, graikų, italų, portugalų, ispanų, suomių ir švedų. Komisija atlieka šias funkcijas: užtikrina ES Sutarties laikymąsi, siūlo ES įstatymus ir užtikrina jų įgyvendinimą. Jei ES šalis - narė pažeidžia įstatymą arba vilkina jo įsigaliojimą, Komisija gali imtis sankcijų arba perduoti bylą Europos Teismui. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA ES sprendimų priėmimo pagrindinė institucija yra ES Taryba, kurioje šalių -narių vyriausybių atstovai derasi tarpusavyje ir balsuoja dėl ES įstatymų. ES Tarybos posėdžiuose dalyvauja ES šalių -narių ministrai, savo valstybėse atsakingi už klausimus svarstomus posėdyje (pavyzdžiui, žemės ūkio, finansų, švietimo, užsienio reikalų ir panašiai). ES Tarybos posėdžiuose dalyvaujantys ministrai yra atskaitingi savo šalių vyriausybėms, tačiau ministrų sprendimai, priimti Taryboje, negali būti atšaukti. Taryba priima sprendimus arba vienbalsiai, arba balsų daugumos būdu. Pasirašius ES Mastrichto sutartį, išaugo skaičius sprendimų, reikalaujančių ne vienbalsio, bet daugumos pritarimo. Kiekviena ES šalis-narė turi balsų skaičių, proporcingą jos dydžiui. Jokia šalis viena negali vetuoti sprendimo. Prezidentavimui ES Taryboje galioja rotacijos principas. Kas šešis mėnesius jį perima kita ES šalis-narė. Prezidentaujančios šalies ministrai pirmininkauja Tarybos susitikimuose. EUROPINĖ TARYBA Europinė Taryba išsivystė iš Europos Bendrijos nariu valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimų nuo 1974 metų rengiamų reguliariai du kartus per metus. Europinės Tarybos reikšmė nuolat didėjo. Europinė Taryba priima esminius sprendimus, nustatančius bendras ES vystymosi kryptis. Europine Taryba tapo aukščiausia instancija, į kurią gali kreiptis Komisija arba ES Taryba, kai svarbūs klausimai būna neišspręsti kitų ES institucijų lygmenyje arba kai neįmanoma susitarti. EUROPOS PARLAMENTAS Europos Parlamentas yra renkamas tiesioginiais rinkimais penkeriems metams. Pagrindinė Parlamento funkcija yra prisidėti prie ES įstatymų leidimo ir kontroliuoti Europos Komisijos veiklą. Parlamento nariai kartą per savaitę susirenka į plenarinę sesiją Strasbūre, kur yra Parlamento būstinė. Papildomoms ir trumpesnėms sesijoms Parlamento nariai taip pat susirenka Briuselyje, kur jie turi savo nuolatinius biurus. Europos Parlamento sekretoriatas yra įsikūręs Liuksemburge. Parlamento galia ir įtaka pasireiškia galimybe raštu ir žodžiu per plenarines sesijas pateikti klausimus Komisijai bei ES Tarybai. Kita galia, kuria Parlamentas niekad nesinaudojo, yra teisė paleisti Komisiją, jei to reikalauja du trečdaliai Parlamento narių. Parlamentas taip pat turi aprobuoti naujų ES narių priėmimą, Europos (Asociacijos) sutartis bei prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis. 1993 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Europos Sąjungos Mastrichto sutarčiai, Europos Parlamentas įgavo naujų galių: - kartu su ES Taryba leisti kai kuriuos ES įstatymus. Parlamentas gali atmesti kai kuriuos ES Tarybos pasiūlymus; - Parlamentas turi teisę prašyti Komisijos pateikti pasiūlymus tam tikrais klausimais; - Parlamentas gali paskirti pareigūną, įgalintą priimti skundus dėl ES institucijų veiklos ir pranešti apie tai Parlamentui. Europos Parlamento nariai yra susiskirstę į grupes ne pagal valstybine priklausomybę, bet pagal politinius įsitikinimus. Tad nacionalines politinės partijos turi galimybę nuolatos bendrauti su kitų šalių bendraminčiais. EUROPOS TEISMAS Teismas yra sudarytas iš 15 -os teisėjų ir 9 generalinių advokatų, skiriamų ES valstybių- narių susitarimu. Jie yra skiriami šešerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas. Kas treji metai pusė teisėjų yra skiriami iš naujo. Ta pati procedūra galioja ir generalinių advokatų skyrimui. Teismas sprendžia ginčus tarp šalių-narių, tarp ES ir šalių-narių, tarp ES institucijų, tarp asmenų, įskaitant juridinius asmenis, ir ES. Jis taip pat nagrinėja ES institucijų personalo skundus. Teismas priima preliminarius sprendimus bylose, kurias Teismui pateikia šalių-narių teismai, tačiau Europos Teismo sprendimai šalių-narių teismams nėra privalomi. EUROPOS TARYBA Europos Tarybą 1949 m. gegužės 5 d. įkūrė dešimt Vakarų Europos valstybių, o šiuo metu 40 Europos valstybių priklauso šiai organizacijai, kurios būstinė yra Strasbūre. Vienas pagrindinių Europos Tarybos tikslų – sukurti Europą, kurią vienija laisvė ir demokratija, žmogaus teisės bei pagarba įstatymui. Kaip Europos Taryba dirba? Ministrų Komitetą sudaro 40-ties valstybių užsienio reikalų ministrai. Du kartus per metus jie renkasi į eilines sesijas, be to, gali būti organizuojami specialūs arba neformalūs posėdžiai. Šalių - narių ambasadoriai susitinka kiekvieną mėnesį. Ambasadoriai rengia Europos Tarybos veiklos programą ir tvirtina biudžetą. Jie taip pat sprendžia Parlamentinės Asamblėjos, Europos vietinės ir regioninės valdžios kongreso bei atskirų sričių šalių-narių ministrų konferencijų, reguliariai organizuojamų Europos Taryboje, siūlymus. Parlamentinę Asamblėją sudaro 263 atstovai bei 263 jų pavaduotojai iš visų valstybių narių parlamentų. Parlamentinės Asamblėjos sesijos vyksta keturis kartus per metus. Yra sukurta "specialaus svečio" struktūra, kuri leidžia priimti į savo tarpą valstybių, ne Europos Tarybos narių, nacionalinių parlamentų atstovus. Ši struktūra padeda šioms šalims tapti tikraisiais organizacijos nariais. Europos vietinės ir regioninės valdžios kongreso tikslas yra stiprinti vietines ir regionines demokratines struktūras. Ypatingai akcentuojama pagalba naujoms demokratinėms valstybėms, kuriančioms efektingą vietinės ir regioninės valdžios sistemą. Tarptautinis sekretoriatas aptarnauja visus šiuos organus. Jam vadovauja Generalinis sekretorius, renkamas penkiems metams. Europos Tarybos veiklos tikslas – harmonizuoti valstybių narių vykdomą politiką bei priimti bendrus standartus ir juos įgyvendinti. Ji veikia, skirtingais lygiais apjungdama parlamentarų, ministrų, vyriausybių ekspertų, vietinių ir regioninių atstovų, jaunimo asociacijų ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų narių žinias bei patirtį. Pagrindinės Europos Tarybos veiklos sritys. Žmogaus teisės: garantijų, užfiksuotų Europos žmogaus teisių konvencijoje tobulinimas, greitinant teisines procedūras bei plečiant teisių, ypatingai mažumų, sąrašą. Masinės informacijos priemonės ir komunikacija: išraiškos bei informacijos laisvių apsauga bei jų sferos plėtimas. Socialiniai bei ekonomikos klausimai: socialinio teisingumo Europoje principų tobulinimas ir labiausiai pažeidžiamų asmenų apsauga. Švietimas: demokratinių vertybių perdavimas bei jaunimo rengimas gyvenimui daugiakalbėje bei daugiakultūrėje Europoje. Kultūra ir paveldas: Europos kultūros identiškumo propaganda ir paveldo apsaugos politikos vystymas. Sportas: parama politikai "Sportas visiems" ir aiškių etinių standartų kūrimas. Jaunimas: jaunimo įtraukimas į bendradarbiavimo procesą Europoje per Europos Jaunimo centrą bei Europos Jaunimo fondą. Aplinkos apsauga: darbas siekiant apsaugoti gamtą bei viešų informacinių kampanijų, pavyzdžiui, "1995 Europos gamtos apsaugos metai", organizavimas. Vietinė ir regioninė valdžia: demokratijos stiprinimas ir bendradarbiavimo organizavimas. Teisiniai klausimai: nacionalinių įstatymų modernizavimas ir harmonizavimas. Specialios bendradarbiavimo su naujomis demokratijomis sistemos: Europos Taryba sukūrė bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis bei jų paramos programas, kurių tikslas – padėti šioms valstybėms vykdyti demokratines reformas bei įtraukti jas į Europos Tarybos veiklą. Pagrindiniai Europos Tarybos dokumentai. Europos žmogaus teisių konvencija yra parengta siekiant apginti kiekvieno asmens pagrindines teises ir laisves. Europos Taryba sukūrė vienintelę pasaulyje teisinę procedūrą, kuri leidžia valstybėms narėms arba individams paduoti skundą prieš valstybę, kuri, jų nuomone, pažeidžia šią Konvenciją. Europos socialinė chartija inicijavo teisines reformas šeimos santykių sferoje, garantavo jaunų darbininkų apsaugą bei profesinių sąjungų teises, socialinę apsaugą. Europos kultūros konvencija tapo tarpvalstybinio bendradarbiavimo mokslo, kultūros, paveldo, sporto ir jaunimo organizacijų srityse pagrindu. KUO SKIRIASI EUROPOS TARYBA IR EUROPOS SĄJUNGA EUROPOS SĄJUNGĄ sudaro 15 valstybių narių. Jos pagrindinis tikslas – siekti politinės bei ekonominės integracijos. Europos Parlamentas – tai Europos Sąjungos asamblėja, kurios narius tiesiogiai renka ES valstybių – narių rinkėjai. EUROPOS TARYBA turi 40 valstybių - narių. Ji siekia stiprinti politinį, teisinį bei kultūrinį bendradarbiavimą ir propaguoja žmogiškąsias vertybes visoje Europoje. Jos Parlamentinę Asamblėją sudaro nacionalinių parlamentų nariai.   EUROPOS SIMBOLIAI Europos vėliavą Europos Taryba išsirinko 1955 m. Ją sudaro 12 aukso žvaigždžių mėlyname fone. Žvaigždžių skaičius yra pastovus, jis simbolizuoja tobulumą. Tą pačią vėliavą 1986 metais perėmė Europos Sąjunga (tuo metu Europos Bendrija). Europos himnas patvirtintas 1972 m. Tai H. von Karajano aranžuota L.van Bethoveno Devintosios simfonijos "Odės džiaugsmui" preliudija. Europos diena, siekiant pilniau įtraukti Europos piliečius į Europos vienijimosi procesą, švenčiama gegužės 9 dieną.   EUROPOS JAUNIMO FORUMAS Tai tarptautinių jaunimo organizacijų ir nacionalinių jaunimo tarybų susivienijimas, veikiantis nuo 1997 m. sausio 1 d., kai Europos Nacionalinių jaunimo tarybų komitetas (CENYC), Europos tarptautinių jaunimo organizacijų koordinacinis biuras (ECB) ir Europos Sąjungos Jaunimo Forumas (YFEU) nusprendė sukurti bendrą struktūrą. Europos Jaunimo Forumas atstovauja visoms jaunimo organizacijoms-narėms Europos lygyje, ruošia ir teikia pasiūlymus, bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir Europos Tarybos struktūromis. Europos Jaunimo Forumas formuoja europinę nevyriausybinių organizacijų jaunimo politiką. Jame veikia Europos Sąjungos ir Europos Tarybos komisijos, Jaunimo struktūrų demokratinio vystymo, Socialinės politikos, Švietimo ir mokymo kursų, Žmogaus ir jaunimo teisių, Mobilumo ir kt. komitetai. 1997 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Jaunimo Organizacijų Tarybai (LiJOT) suteiktas tikrojo nario statusas. LiJOT vykdoma jaunimo politika yra gerai įvertinta tarp Europos Jaunimo Forumo organizacijų. LIETUVOS INTEGRACIJA Į EUROPOS SĄJUNGĄ Lietuvos narystė Europos Sąjungoje buvo ir yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos strateginių tikslų. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, šaliai reikėjo sukurti naują valstybės funkcionavimo sistemą (politinę, ekonominę ir kt.), kuri būtų orientuota į Vakarų Europos šalių demokratines tradicijas, reikėjo pakeisti Lietuvos statusą, t.y. iš Lietuvos TSR tapti Lietuvos Respublika. Šio tikslo dalis - Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą. Nuo 1989-1990 m., kai išryškėjo Baltijos valstybių apsisprendimas atkurti savo nepriklausomybę, Lietuva, Latvija ir Estija susidomėjo didžiausios Vakarų valstybės. Vienas iš svarbiausių to laikotarpio įvykių - 1990 m. gruodžio 14 d., kai Baltijos šalių vyriausybių vadovai pirmą kartą kreipėsi į tuometinę Europos ekonomijos bendriją, prašydami Baltijos šalims politinę, ekonominę ir kultūrinę paramą teikti ne per TSRS, o tiesiogiai. 1991 m., po Lietuvos sausio 13 d. įvykių, ES griežtai pasmerkė jėgos naudojimą Baltijos šalyse. žlugus rugpjūčio pučui Tarybų Sąjungoje, ES valstybės 1991 m. rugpjūčio 27 d. Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų siūlymu vieningai pripažino Baltijos valstybių nepriklausomybæ. 1992 m. gegužės 11 d. Lietuva ir ES pasirašė Prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį, įsigaliojusią 1993 m. vasario 1 d., ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp ES ir Lietuvos. Nuo oficialių diplomatinių santykių su Lietuva užsimezgimo ES per PHARE programą pradėjo teikti pagalbą Lietuvai. 1993 m. birželio 21-22 d. Kopenhagoje įvyko Europinės tarybos posėdis, kuriame ES pirmą kartą aiškiai suformavo nuostatą į ES priimti Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Baltijos šalys buvo minimos atskirame paragrafe. Jame ES buvo įpareigota pateikti pasiūlymus dėl tuomet galiojusių prekybos sutarčių su Baltijos šalimis išplėtojimo į laisvosios prekybos sutartis, ir oficialiame ES dokumente pirmą kartą buvo paminėta galimybė sudaryti Asociacijos sutartį su Baltijos valstybėmis. 1994 m. vasario 7 d. Europinė taryba patvirtino Komisijos mandatą deryboms dėl laisvosios prekybos sutarčių su Baltijos šalimis bei pritarė, kad pasirašytos jos būtų išplėstos į Europos (Asociacijos) sutartis. Tai buvo esminis sprendimas, kuris Kopenhagos sprendimų kontekste reiškė, kad Lietuva pripažinta būsimąja ES nare. 1995 m. birželio 12 d. Lietuva ir kitos dvi Baltijos valstybės pasirašė Europos (Asociacijos) sutartis su ES, kuriose ES pripažino Baltijos valstybių tikslą tapti ES narėmis.   Kas yra Europos (Asociacijos) sutartis? Europos sutartimi (Asociacija) nustatomi glaudžiausi ryšiai tarp ES ir trečiosios šalies. Pirmą kartą pasiūlymą sudaryti asociacijos sutartis su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis 1989 m. lapkričio mėn. pateikė Didžiosios Britanijos vyriausybė. 1990 m. balandžio mėn. Europinė Taryba nusprendė sukurti naują asociacijos sutarčių tipą bei įpareigojo Europos Komisiją parengti tokios sutarties projektą. 1990 m. rugpjūčio mėn. ši pateikė laisvosios prekybos sutarties, numatančios sustiprinto politinio dialogo formas ir techninę bei finansinę pagalbą, projektą. Europos sutarties dalys: 1. Numatoma laipsniškai panaikinti muitus ir kvotas pramoninėms prekėms. 2. Numatomas darbuotojų, legaliai dirbančių ES, lygiateisiškumas. 3. Įtvirtinama įmonių steigimo laisvė, nuostatos, reguliuojančios paslaugų teikimą ir kapitalo judėjimą, nuostatos, numatančios teisės derinimą su ES teisės normomis. 4. Įtvirtina bendradarbiavimą įvairiose srityse ir numato galimą finansinę pagalbą. Nuo 1993 m. Europos sutartis ES pradėjo laikyti ne ilgalaike alternatyva narystei, bet priemone jai pasiekti. Europos sutartys tapo vieninteliu keliu ES narystės link. EUROPOS SĄJUNGOS PROGRAMOS, VYKDOMOS LIETUVOJE PHARE Nuo 1945 iki 1989 metų Vidurio ir Rytų Europos šalys buvo atskirtos nuo Europos vystymosi ir egzistavo centralizuotos politinės bei ekonominės kontrolės sistemoje. Dabar šios šalys siekia atgauti savo vietą tarp išsivysčiusių Europos šalių bei kultūrų ir prisijungti prie Europos ekonomikos bei tapti pilnavertėmis Europos Sąjungos narėmis. Pagrindinis reikalavimas, keliamas Vidurio ir Rytų Europos šalims – ekonomikos atkūrimas, pasivejant permainas, kurios įvyko Vakarų Europoje per paskutiniuosius penkiasdešimt metų. PHARE yra Europos Sąjungos ekonominės pagalbos programa, kuri finansuoja ekonomines ir socialines reformas Vidurio ir Rytų Europoje. Terminas PHARE – Poland and Hungary: Assistance for Restructuring of their Economies – iš pradžių reiškė 24 industrinių šalių ekonominę paramą besiformuojančioms Lenkijos ir Vengrijos demokratijoms. 1989 m. gruodžio mėn. PHARE tapo specifine ES programa, kuria ji prisijungė prie 24 industrinių šalių teikiamos pagalbos. Šiuo metu PHARE pagalbą gauna Lenkija, Vengrija, Albanija, Bulgarija, Čekijos Respublika, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija. Sąlygos gauti paramą yra šios: politinis stabilumas, įsipareigojimas siekti demokratijos šalyje, laisvos rinkos principų įgyvendinimas. Nepaisant visoms šalims būdingų bendrų reformos reikalavimų, kiekviena šalis yra skirtingoje pereinamojo laikotarpio pakopoje ir savitai žvelgia į priemones, būtinas reformų įvykdymui. PHARE yra pakankamai lanksti ir lengvai prisitaiko prie skirtingų kiekvienos šalies poreikių. Dažniausiai PHARE teikia negrąžinamas paskolas. Jos veikla yra paremta decentralizuotu "poreikio" principu, pagal kurį pagalbą gaunanti šalis pati atsako už pagalbos realizavimą. PHARE parama vyriausybės vykdomoms reformoms pasireiškia kaip preliminarios studijos ir veiksmų planas, patarimai, techninė ekspertizė bei lavinimas. Ji vykdoma tokiuose sektoriuose, kaip pramonė, žemės ūkis, prekyba, aplinkos apsauga, pilietinės visuomenės kūrimas, ir t.t. PHARE finansavimo sąlyga kiekvienai šaliai – ištesėti įsipareigojimus demokratijai ir žengti rinkos ekonomikos link. Atsižvelgiant į tai, bendradarbiaujančios šalys, ES pritariant, susitaria dėl prioritetinių sričių, kuriose pirmiausiai bus panaudotos lėšos. Be to PHARE, kartu su bendradarbiaujančiomis šalimis nustato, kaip geriau pasirinkti metodus ir priemones tikslams pasiekti. Šiuo metu PHARE vykdo šias programas: Nacionalines programas – veikla, finansuojama tam tikroje šalyje pagal suderintas metines programas. Dėl lėšų (apie 75% PHARE biudžeto), skiriamų šioms programoms, yra susitariama tiesiogiai su pagalbą gaunančia šalim. Daugiašales programas – daugelis problemų, su kuriomis susiduria bendradarbiaujančios šalys, reikalauja bendrų sprendimų. Šiuo atveju PHARE veikia kaip daugiašalio dialogo, bendradarbiavimo ir veiksmų, kurių įgyvendinimas atsiliepia daugiau nei vienai šaliai, planavimo katalizatorius. Tarptautines programas – PHARE turi paruošusi specialų biudžetą, skirtą remti tarptautinę kooperaciją tarp bendradarbiaujančių šalių ir ES narių, ypač pasienio regionuose, kurie dažnai yra izoliuoti nuo nacionalinės rinkos. Iš šio biudžeto finansuojami į aplinką išmetamų teršalų kontrolės, turizmo ir verslininkų bendradarbiavimo projektai. Demokratijos programas – inicijuota Europos Parlamento, buvo pradėta 1992 metais ir skirta padėti demokratinėms visuomenėms, paremiant partnerystės tarp Rytų ir Vakarų nevyriausybinių organizacijų projektus. Lietuvą PHARE programa remia nuo 1991 metų. 1991 metais mūsų šaliai ji skyrė 6 milijonus ECU, 1992 metais – 20 milijonų ECU, 1993 metais – 25 milijonus ECU, 1994 metais – 34 milijonai ECU. Europos Sąjunga 1995 metų birželio mėn. aukščiausio lygio susitikime Kanuose nusprendė PHARE programai 1995-1999 metams skirti maždaug 6.7 milijardo ECU. PHARE programos parama Lietuvai 1995 metais siekė – 38 milijonus ECU, 1997 metais – 46 milijonus ECU. 1998 metais Lietuvai planuojama skirti 35 milijonus ECU, o 1999 metais – 24 milijonus ECU. Lietuvoje PHARE veikla vykdoma tokiuose sektoriuose: Europos integracija, žemės ūkis, bankininkystė, energetika, aplinkosauga, pramonė, sveikatos apsauga, investicijos, darbo rinka ir socialinis sektorius, visuomenės valdymo reformos, privatizacija, vidutinių ir mažų įmonių sektorius, transportas, demokratijos programa, daugiašalės programos. Šiandien PHARE programa yra viena svarbiausių ruošiant šalis narystei ES ir nukreipta būtent šiems tikslams įgyvendinti. Jos rengimo narystei strategija yra vykdoma ir Lietuvoje, o priemonės labai įvairios: investicijų skatinimas, palankių prekybos sąlygų užtikrinimas, demokratinės, pilietinės visuomenės plėtotės rėmimas, jaunimo reikalų, švietimo programos. JAUNIMAS EUROPAI Bendrieji programos Jaunimas Europai tikslai Jaunimas Europai - jaunimo tarptautinį bendradarbiavimą skatinanti Europos Sąjungos programa, kurioje jaunimo grupės tiek iš Europos Sąjungos šalių, tiek iš šalių - ne Europos Sąjungos narių turi galimybę susitikti bendrai veiklai. Programa Jaunimas Europai, remdamasi tarp kultūrinio supratimo ir bendradarbiavimo filosofija, siūlo jaunimui ir žmonėms, dirbantiems su jaunimu, naujas galimybes dalyvauti vieningos, demokratinės, tolerantiškos, daugiakultūrės Europos kūrime. Jaunimas Europai skatina jaunimo saviraiškos, iniciatyvos, aktyvaus dalyvavimo, pakantumo ir tarpusavio supratimo ugdymą.   Kam skirta programa Jaunimas Europai ? Jaunimas Europai programa remia dvišalius ir daugiašalius jaunimo mainus, per aktyvų dalyvavimą skatinančius bei stiprinančius jaunimo iniciatyvą ir saviraišką, sudarančius palankias sąlygas visiems jauniems žmonėms dalyvauti Europos kūrime. Jaunimas Europai programa yra atvira visiems 15-25 metų amžiaus žmonėms, tiek dalyvaujantiems valstybinių jaunimo reikalų institucijų bei nevyriausybinių jaunimo organizacijų (centrų, klubų) veikloje, tiek besijungiantiems į neformalias bendraamžių, bendraminčių grupeles. Ypač skatinamas ir remiamas jaunimo, gyvenančio tobulėjimui ir pažinimui nepalankioje aplinkoje, dalyvavimas programoje.   Programos Jaunimas Europai turinys Jaunimas Europai apima penkias svarbiausias veiklos sritis: - veikla, kurioje tiesiogiai dalyvauja jaunimas (paprogramė A) Jaunimo mainai ir tarptautinis bendradarbiavimas. Jaunimo iniciatyvos. Savanoriška jaunimo veikla. - jaunimo darbuotojų rengimas (paprogramė B) Parama veiklai, kurioje tiesiogiai dalyvauja jaunimas (parama paprogramei A). Parama Europos šalių bendradarbiavimui, rengiant jaunimo darbuotojus. -bendradarbiavimas tarp Europos Sąjungos valstybių-narių institucijų (paprogramė C) Partnerystės užmezgimas. Kompiuterinio tinklo kūrimas. Bendradarbiavimo tarp institucijų, atsakingų už jaunimo klausimus šalyse - Europos Sąjungos narėse, skatinimas. - bendradarbiavimas su šalimis - ne Europos Sąjungos narėmis (paprogramė D) Mainai tarp Europos Sąjungos valstybių - narių ir Vidurio bei Rytų Europos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Viduržemio jūros baseino ir Lotynų Amerikos šalių. Šie mainai jauniems žmonėms iš šalių, nesančių Europos Sąjungos narėmis, suteiktų galimybę praplėsti ir paįvairinti supratimą apie įvairias demokratijos formas, padėtų geriau įvertinti savo pačių padėtį, suprasti kitų tautų kultūrą ir tuo išsiugdyti solidarumo bei tarpusavio supratimo dvasią. - informacija jauniems žmonėms ir jaunimo tyrimai (paprogramė E) Informacijos jauniems žmonėms rinkimas ir skleidimas. Kompiuterinio tinklo kūrimas. Jaunimo situacijos tyrimas ir analizė.   Programos Jaunimas Europai įgyvendinimas Šiuo metu vyksta programos Jaunimas Europai trečioji dalis. Ši penkerių metų Europos Sąjungos programa, pradėta 1995 metų kovo 14 dieną, yra atvira ne tik penkiolikai Europos Sąjungos valstybių - narių (Airijai, Austrijai, Belgijai, Danijai, Graikijai, Ispanijai, Italijai, Jungtinei Karalystei, Suomijai, Liuksemburgui, Nyderlandams, Portugalijai, Prancūzijai, Švedijai, Vokietijai), Islandijai, Lichtenšteinui bei Norvegijai, bet ir suteikia galimybę daugeliui Vidurio bei Rytų Europos šalių įsijungti į bendrą veiklą. Numatoma, kad 1997 – 1998 metais programoje taip pat pradės dalyvauti Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos bei Lietuvos jaunimas. Europos Sąjungos valstybėse ir kitose Europos valstybėse, jau dalyvaujančiose arba pradedančiose dalyvauti programoje, yra įsteigtos programos Jaunimas Europai nacionalinės agentūros, per kurias koordinuojama programos veikla, priimamos paraiškos, svarstomi, tvirtinami ir finansuojami projektai. Nacionalinė agentūra informuoja, konsultuoja, teikia metodinę medžiagą bei paramą, organizuoja mokymo kursus bei pažintines keliones jaunimo darbuotojams. Valstybinė jaunimo reikalų taryba 1997 m. gegužės mėnesį įsteigė Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrą, besirūpinsiančią programos Jaunimas Europai įgyvendinimu Lietuvoje.   Programa Jaunimas Europai Lietuvoje Iki šiol Lietuvos jaunimas turėjo galimybę dalyvauti tik programos Jaunimas Europai paprogramėje D kaip Europos Sąjungos valstybių - narių pasirinktas partneris. 1998 metų antroje pusėje Lietuva pradės dalyvauti programos Jaunimas Europai paprogramių A.I ir B.I veikloje. Tai reiškia, kad Lietuvos jaunimas galės tiesiogiai kreiptis į Programos nacionalinę agentūrą - Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrą - ir per ją gauti finansinę paramą dvišaliams bei daugiašaliams jaunimo grupių mainų projektams, rengiamiems kartu su Europos Sąjungos valstybių jaunimo grupėmis. Tuo pat metu Lietuvos dalyvavimas paprogramėje D bus sustabdytas. Nuo 1999 metų Lietuva dalyvaus visose programos Jaunimas Europai paprogramėse, išskyrus paprogramę D.   Kokius projektus numatoma remti? Kad būtų paremtas, kiekvienas projektas turi būti skirtas jaunimui, teikti projekto dalyviams žinias bei lavinti jų įgūdžius, būti atviras kitoms kultūroms. Projektai turėtų siekti: - skatinti jaunimą laikyti Europos Sąjungą sava institucija, savo istorinės, politinės, kultūrinės ir socialinės aplinkos dalimi; - padėti jaunimui suvokti savo vaidmenį kuriant Europos Sąjungą; - suteikti jaunimui galimybę geriau suprasti Europos visuomenės įvairovę ir geriau suvokti šios įvairovės vertę; - ugdyti jaunimo darbuotojų ir asmenų, atsakingų už jaunimo reikalus valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, iniciatyvą bei bendradarbiavimą.   Kas gali pateikti projektus? Projektus pateikti gali: - jaunimo organizacijos; - organizacijos ir struktūros, veikiančios vietiniu, nacionaliniu, regioniniu ir Europos lygiu (pavyzdžiui, savivaldybės); - valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos, atsakingos už jaunimo reikalus (pavyzdžiui, organizacijos, dirbančios savanoriškos veiklos, jaunimo darbuotojų rengimo, informacijos teikimo jaunimui srityje); - grupės ar organizacijos, dirbančios su jaunimu, (pavyzdžiui, jaunimo klubai, socialinės ir kultūrinės organizacijos, jaunimo tarnybos); - jauni žmonės, konkretaus projekto įgyvendinimui susibūrę į neformalią bendraminčių ar bendraamžių grupę.   Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra Gedimino pr. 37, 2001 Vilnius Tel./faksas: (8 22) 22 04 09 El.paštas: jaunimas.europai@vjrt.lt arba yfe@tdd.lt SOCRATES SOCRATES - ES veiksmų programa skirta bendradarbiavimui švietimo srityje. Priimta 1995 m. kovo 14 d. Pagrindiniai SOCRATES programos tikslai: - Europos dimensijos švietime stiprinimas; - Europos šalių kalbų mokėjimo stiprinimas; - kultūrinės dimensijos švietime stiprinimas; - mokymo kokybės gerinimas bendradarbiaujant su Europos šalimis; - besimokančiųjų ir mokytojų bei dėstytojų mobilumo didinimas; - skatinimas pripažinti mokymosi diplomus, studijų periodus bei kitas kvalifikacijas; - bendradarbiavimo su Europos šalimis švietimo srityje vystymosi skatinimas; - tęstinio bei akivaizdinio mokymosi skatinimas; - galimybių plėtimas keičiantis informacija apie švietimo sistemas bei politiką. SOCRATES sudaro galimybę vykdyti įvairaus pobūdžio veiklą: - tarpnacionalinius projektus; - bendrą ugdymo programų, modulių, mokymo priemonių ir kitų švietimo produktų rengimą; - mainus; - vizitus, rengiant atskirus projektus bei keičiantis informacija; - analizių, studijų bei duomenų rinkimo projektus; - projektų vertinimą; - rezultatų platinimą. SOCRATES programoje gali dalyvauti: - įvairiausio pobūdžio mokymo institucijos: visos bendrosios, techninės ir profesinės mokyklos, universitetai, aukštesniojo mokslo institucijos bei suaugusiųjų švietimo ir kvalifikacijos kėlimo institucijos; - visų kategorijų mokytojai; - įvairiausio amžiaus besimokantieji; - mokslo ir švietimo institucijų vadovaujantis personalas; - mokslo patarėjai; - mokymo inspektoriai; - sprendimus švietimo klausimais priimantys asmenys vietiniame, regioniniame ir nacionaliniame lygmenyse; - asociacijos ir draugijos, aktyviai veikiančios mokslo srityje; - įmonės, organizacijos ir agentūros dirbančios švietimo sistemoje arba tampriai susijusios su jomis bei užsiimančios mokymo priemonių platinimu. SOCRATES programą sudaro šešios paprogramės: - Aukštojo mokslo (ERASMUS). - Mokyklų (COMENIUS). - Kalbų mokymosi stiprinimo (LINGUA). - Tęstinio ir akivaizdinio mokymo (TAM). - Suaugusiųjų švietimo. - Keitimosi informacija ir patirtimi apie švietimo sistemas ir politiką (EURYDICE, NARIC, ARION). Erasmus paprogramė yra suskirstyta į dvi dalis - Veiksmas 1 ir Veiksmas 2. Veiksmas 1 susijęs su parama universitetams - užtikrinant Europos dimensiją studijose. Jis apima šias sritis: - studentų mainai; - Europinės kreditų sistemos įgyvendinimas; - dėstytojų mainai; - kalbos kursai dėstytojams ir studentams; - trumpalaikės intensyvaus mokymosi programos; - įvairiausio lygio mokymo programų vystymo veikla; - kalbos studijos, suderintos su kitomis akademinėmis disciplinomis. Veiksmas 2 susijęs su finansine parama studentų mainams. Jis apima visas su mokymusi susijusias išlaidas laikotarpiui nuo 3 iki 12 mėnesių. Comenius paprogramė skirta skatinti bendradarbiavimą tarp mokyklų. Ji susideda iš trijų Veiksmų. Veiksmas 1 apima Mokyklų partnerystę / Europinio mokymo projektus. Jį sudaro: - paruošiamieji vizitai susiję su projektų inicijavimu; - parama projektams; - mainai mokytojams; - mainai mokyklų vadovams; Veiksmas 2 susijęs su tarptautiniais projektais, kurie padėtų vaikams, kurių tėvai yra nesėslių profesijų ir gyvenimo būdo, geriau integruotis į visuomenę. Veiksmas 3 apima mokytojų mainus, kuriuose akcentuojama Europos dimensija ir pasikeitimas patirtimi, sukaupta įvairiose šalyse. Comenius yra centralizuota struktūra, ir dėl to projektų įgyvendinime didelį vaidmenį atliks Nacionalinės SOCRATES agentūros. Lingua paprogramė padalinta į 5 Veiksmus. Šioje paprogramėje numatytas ES ir EFTA šalių kalbų mokymas. Veiksmas A apima tarptautinį bendradarbiavimą tarp institucijų, ruošiančių būsimus ir jau dirbančius kalbų mokytojus. Veiksmas B apima kalbų mokymą kitose šalyse. Veiksmas C skirtas būsimiesiems kalbų mokytojams ir suteikia jiems galimybę stažuotis šalyje, kurios kalbą jie mokosi. Veiksmas D apima kalbos mokymo priemonių vystymą. Veiksmas E skirtas bendriems kalbų mokymo projektams. Į ją įeina besimokančio jaunimo mainai, taip stimuliuojant kalbų mokymąsi. Tęstinio ir Akivaizdinio Mokymo (TAM) paprogramė skirta žmonėms, kurie dėl geografinių, socialinių ar ekonominių kliūčių bei dėl invalidumo negali dalyvauti mokymosi procese. Ji susijusi su naujų techninių priemonių panaudojimu. Parama teikiama dviem būdais: - kai skatinama tęstinio ir akivaizdinio mokymosi kokybė ir bendradarbiavimas tarp Europos valstybių; - kai apžvalginiai projektai skirti TAM kokybei įvertinti. Suaugusiųjų švietimo paprogramė apima transnacionalinius suaugusiųjų švietimo projektus, akcentuojant Europos dimensiją. Parama skiriama: - veiklai, susijusiai su suaugusiųjų švietimo organizacijomis, akcentuojančiomis europinę tematiką. - veiklai, skirtai suaugusiųjų švietimo organizacijoms propaguoti. SOCRATES programa Europos šalyse įgyvendinama per Nacionalines SOCRATES Agentūras. Nuo 1997 m. rugpjūčio 11 d. pradėjo veikti Europos Sąjungos SOCRATES programos koordinavimo paramos fondas Lietuvoje. šio fondo veiklos tikslai: - teikti informaciją ir konsultuoti Lietuvos institucijas, besidominčias klausimais, susijusiais su SOCRATES programos įgyvendinimu Lietuvoje; - koordinuoti SOCRATES programos projektus, derinant juos su kitomis suinteresuotomis institucijomis; - organizuoti bendradarbiavimo su kitomis suinteresuotomis institucijomis programas, projektus, seminarus; - kaupti, apibendrinti ir viešai paskelbti informaciją apie programos vykdymo metu pasiektus rezultatus, juos įvertinti bei teikti pasiūlymus; - kaupti ir teikti informaciją apie kitose šalyse rengiamus SOCRATES programos projektus; - norintiems dalyvauti SOCRATES programoje padėti susirasti partnerius bendradarbiavimui.   Europos Sąjungos SOCRATES programos paramos koordinavimo fondo adresas: Geležinio Vilko g. 12, 2600 Vilnius, Lietuva Tel: (8 22) 25 01 90, 61 05 92 LEONARDO DA VINCI 1994 m. gruodžio 6 d. ES Ministrų Taryba patvirtino LEONARDO da Vinci programą, skirtą remti ir skatinti Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimą tobulinant profesinį rengimą. Pagrindinė LEONARDO da Vinci programos idėja – mokymasis visą gyvenimą. Pagrindinis programos tikslas – pasiruošti XXI-ąjam amžiui. LEONARDO da Vinci programa – tai bendradarbiavimo programa įvairiose profesinio rengimo srityse: nuo pradinio profesinio mokymo ir tęstinio profesinio rengimo (įskaitant bendradarbiavimą tarp universitetų ir kompanijų) iki mokymosi visą gyvenimą. Kaip LEONARDO da Vinci programa skatina profesinio rengimo tobulėjimą? ES šalių, Islandijos, Norvegijos, Lichtenšteino, Vidurio bei Rytų Europos šalių ir Kipro įvairios įstaigos, įmonės ir organizacijos suvienydamos savo patirtį bei kvalifikaciją bendrauja kuriant naujus profesinio mokymo principus, numatant ateities pokyčius ir naujas profesijas, rengiant naujas mokymo programas ir metodikas. - LEONARDO da Vinci programos dalyviai gali organizuoti darbinius praktikos mainus, kurių metu studentai, jauni darbuotojai, ar jauni žmonės ieškantys darbo, gali kelti savo kvalifikaciją ir mokytis naujų technologijų kitose šalyse. - LEONARDO da Vinci programos dalyviai gali organizuoti projektus, skirtus užsienio kalbos įgūdžių tobulinimui tam tikrose srityse.   Kas gali dalyvauti programoje? LEONARDO da Vinci programoje gali dalyvauti: - mokymo įstaigos (profesinės, aukštesniosios, aukštosios mokyklos, universitetai); - mokslo įstaigos; - savivaldybės; - ministerijos; - įmonės; - darbo biržos ir kitos darbo rinkos institucijos; - darbdavių organizacijos; - profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos; - įvairios privačios struktūros. Pavieniai asmenys programoje dalyvauti negali.   Kam LEONARDO da Vinci programa realiai gali būti naudinga? - Mokiniams (pameistriams), praktiką atliekantiems žmonėms, jauniems žmonėms besimokantiems profesijos; - Jauniems darbininkams; - Studentams ir ką tik baigusiems studijas; - Mokytojams, vadovams ar žmonėms, atsakingiems už mokymą įmonėse; - Instruktoriams ir kalbų mokytojams; - Sprendimus visuomenės gyvenime priimantiems žmonėms vietiniame, regioniniame ar nacionaliniame lygmenyse; - Profesinių ar darbdavių organizacijų nariams.   Europos Sąjungos LEONARDO da Vinci programos koordinavimo paramos fondo adresas: Geležinio Vilko g. 12, 2600 Vilnius, Lietuva Tel.: 25 01 88, 25 01 89 Faksas: 22 01 91 El. paštas: lt.ldavinci@post.omnitel.net EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYS-NARĖS Visos 15 ES valstybių ( 8 respublikos ir 7 konstitucinės monarchijos ) yra demokratinės.   AIRIJA Plotas: 70 300 km² Gyventojų skaičius: 3,507 mln Gyventojų tankumas: 50 gyv./ km² Sostinė: Dublinas Tautybės: 98% airiai, yra anglų ir škotų Kalba: anglų ir airių Religija: 95% katalikai, 5% protestantai Valstybės santvarka: parlamentinė demokratinė respublika Valstybės vadovas: Prezidentas Parlamentas: dviejų Rūmų - Atstovų rūmai (Dail Eirean) ir Senatas (Seanat Eirean). Administracinis suskirstymas: 4 provincijos, kurios suskirstytos į 26 grafystes.   AUSTRIJA Plotas: 83 900 km² Gyventojų skaičius: 7,909 mln. Gyventojų tankumas: 94 gyv./ km² Sostinė: Viena Tautybės: 97% austrai, yra vokiečių, slovėnų, kroatų, vengrų, italų, čekų. Kalba: vokiečių Religija: 89% katalikai, 9% protestantai Valstybės santvarka: parlamentinė demokratija Valstybės vadovas: Prezidentas Parlamentas: dviejų Rūmų Federalinis Susirinkimas - Nacionalinės tarybos ir Federalinės tarybos Administracinis suskirstymas: 9 žemes   BELGIJA Plotas: 30 500 km² Gyventojų skaičius: 9,948 mln. Gyventojų tankumas: 326 gyv./ km² Sostinė: Briuselis Tautybės: 5,3 mln katalonų, 2,6 mln galisų, yra baskų, čigonų, portugalų. Kalba: ispanų, katalonų, galisų, baskų Religija: vyrauja katalikai Valstybės santvarka: konstitucinė monarchija ir parlamentinė demokratija Valstybės vadovas: Karalius Parlamentas: dviejų rūmų - Cortes Generales – susideda iš Deputatų kongreso ir Senato Administracinis suskirstymas: 50 provincijų; Aragono, Baskijos, Galisijos, Katalonijos ir Valensijos sritys yra autonomiškos. ITALIJA Plotas: 301 300 km² Gyventojų skaičius: 57,576 mln. Gyventojų tankumas: 191 gyv./ km² Sostinė: Roma Tautybės: ~98% italai, yra friulų, austrų, prancūzų, albanų, graikų, katalonų. Kalba: italų Religija: vyrauja katalikai, protestantai sudaro mažumą. Valstybės santvarka: parlamentinė respublika Valstybės vadovas: Prezidentas Parlamentas: dviejų rūmų - Deputatu rūmai bei Senatas Administracinis suskirstymas: Šalis yra suskirstyta į 20 administracinių regionų.   JUNGTINĖ KARALYSTĖ Plotas: 242 521 km² Gyventojų skaičius: 57,236 mln. Gyventojų tankumas: 236 gyv./ km² Sostinė: Londonas Tautybės: 81% anglai, 9,2% škotai, 2,4% airiai, 1,6% valai, 0 2% gėlai ir kiti. Kalba: anglų Religija: vyrauja anglikonai, yra katalikų, škotų protestantų, evangelikų, nekonformistų ir baptistų, taip pat judėjų, musulmonų ir induistų bendruomenės. Valstybės santvarka: konstitucinė monarchija Valstybės vadovas: karalienė Parlamentas: dviejų rūmų - Bendruomeniu rūmai ir Lordu rūmai Administracinis suskirstymas: 4 sritys: Anglija, Velsas, Škotija ir Šiaurės Airija.   LIUKSEMBURGAS Plotas: 2 600 km², mažiausia ES šalis Gyventojų skaičius: 378 000 Gyventojų tankumas: 146 gyv./ km² Sostinė: Liuksemburgas Tautybės: 90% liuksemburgiečiai, yra italų, prancūzų ir vokiečių. Kalba: vokiečių ir prancūzų Religija: 97% katalikai, 1,2% protestantai Valstybės santvarka: konstitucinė monarchija Valstybės vadovas: Didysis Kunigaikštis Parlamentas: Deputatų rūmai   NYDERLANDAI Plotas: 41 785 km² Gyventojų skaičius: 14,893 mln. Gyventojų tankumas: 356 gyv./ km² Sostinė: Amsterdamas, vyriausybė dirba Hagoje. Tautybės: 96% olandai, yra fryzų, vokiečių, žydų, indoneziečių. Kalbos: olandų ir fryzų Religija: 38% katalikai, 30% protestantai, 26% neišpažįsta jokios religijos. Valstybės santvarka: monarchija ir parlamentinė demokratija Valstybės vadovas: Karalienė Parlamentas: dviejų rūmų - Pirmieji rūmai ir Antrieji rūmai Administracinis suskirstymas: 12 provincijų   PORTUGALIJA Plotas: 92 300 km² Gyventojų skaičius: 10,337 mln. Gyventojų tankumas: 112 gyv./ km² Sostinė: Lisabona Tautybės: 99% portugalai Kalba: portugalų Religija: katalikų Valstybės santvarka: respublika Valstybės vadovas: Prezidentas Parlamentas: vienų rūmų Administracinis suskirstymas: 18 rajonų. Azorų ir Madeiros salos yra autonominiai.   PRANCŪZIJA Plotas: 549 100 km² Gyventojų skaičius: 56 304 mln. Gyventojų tankumas: 103 gyv./ km² Sostinė: Paryžius Tautybės: 90% prancūzai, yra elzasiečių, bretonų, flamandų, katalonų, baskų, korsikiečių, žydų. Kalba: prancūzų Religija: apie 90% katalikai, protestantai sudaro mažumą Valstybės santvarka: tai yra viena seniausių naujausių laikų respublikų Valstybės vadovas: Prezidentas Parlamentas: dviejų rūmų - Nacionalines Asamblėja ir Senatas Administracinis suskirstymas: 96 departamentai   SUOMIJA Plotas: 337 100 km² Gyventojų skaičius: 5,055 mln. Gyventojų tankumas: 15 gyv./ km² Sostinė: Helsinkis Tautybės: 92,2% suomiai, 6,5% švedai, 30 000 samų. Kalba: suomių (švediškai kalba apie 6% gyventojų, lapų k. kalba apie 1 700 gyventojų) Religija: 90% liuteronai, 10% sudaro kitų konfesijų atstovai: suomių stačiatikiai, baptistai, metodistai, katalikai, judėjai ir musulmonai. Valstybės santvarka: respublika Valstybės vadovas: Prezidentas Parlamentas: vienų rūmų Administracinis suskirstymas: 12 provincijų.   ŠVEDIJA Plotas: 450 000 km² Gyventojų skaičius: 8,692 mln. Gyventojų tankumas: 19 gyv./ km² Sostinė: Stokholmas Tautybės: 96% švedai, yra 10 000 samų, suomių. Kalba: švedų (samiai šalies šiaurėje kalba lapų k.) Religija: evangelikai-liuteronai, kitos protestantų mažumos. Valstybės santvarka: konstitucinė monarchija Valstybės vadovas: karalius Parlamentas: Riksdagas Administracinis suskirstymas: 24 rajonai ir 284 municipalitetai   VOKIETIJA Plotas: 356 600 km² Gyventojų skaičius: 80,712 mln. Gyventojų tankumas: 226 gyv./ km² Sostinė: Berlynas Tautybės: 99% vokiečiai Kalba: vokiečių Religija: ~ 51% protestantai, 36% katalikai ir kitos nekrikščioniškos bendruomenės. Valstybės santvarka: parlamentinė, demokratinė federacinė respublika Valstybės vadovas: Prezidentas Parlamentas: dviejų rūmų - Bundestagas ir Bundesratas Administracinis suskirstymas: 16 žemių

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!