Europos Sąjungos (ES) žmogiškieji ištekliai: pasiskirstymas ir kaita

Europos Sąjungos (ES) ištakos – šeštojo dešimtmečio Europos Bendrijos. Iš pradžių buvo šešios valstybės narės: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. 1973 m. prie jų prisijungė Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė, 1981 m. – Graikija, 1986 m. – Ispanija ir Portugalija. 1990 m. susivienijus Vokietijai prisijungė ir Rytų Vokietijos žemės.
1992 m. nauja sutartimi Bendrijos institucijoms buvo suteikti nauji įgaliojimai ir pareigos, nustatytos naujos valstybių narių vyriausybių bendradarbiavimo formos – taip buvo įsteigta Europos Sąjunga. ES išsiplėtė 1995 m., kai į ją įstojo Austrija, Suomija ir Švedija.
Per 2004 m. plėtrą ES narėmis tapo Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.
Dabar Europos Sąjunga yra didžiausia tarptautinė organizacija. Ji vienija 27 Europos valstybes. Gyventojų skaičius joje nuolatos didėja. Nuo 376 milijonų (1960 m.) išaugo iki 463 milijonų (2005 m). Vien per praėjusius metus gyventojų padaugėjo 2 milijonais.
Daugėjant valstybių skaičiui ES yra svarbu ištirti žmogiškųjų išteklių pasiskirstymą ir kaitą. Tai yra svarbu dėl darbo vietų, vartojimo.
Šiame darbe bus nagrinėjama žmogiškųjų išteklių demografinė ir socialinė struktūra. Tai yra svarbus rodiklis kiekvienoje valstybėje. Gyventojų migracijos ir „protų nutekėjimas“ yra labai svarbi problema, ypač naujose ES valstybėse narėse, kur atsivėrus naujoms galimybėms daug gyventojų išvyko į kitas valstybes ES. Ypač ženkli emigracija vyksta Baltijos šalyse. Iš Lietuvos išvyko daugiausiai piliečių, lyginant su Latvija ir Estija. Tai įtakojo ir kitą svarbų rodiklį- natūralų gyventojų judėjimą.Daugiausia natūralusis judėjimas sulėtėjo dėl padidėjusios migracijos, tačiau ne ką mažesnę įtaką daro ir kiti veiksniai, kaip santuokų ir ištuokų registracija. Dabar ES šalims norint padvigubinti gyventojų skaičių prireiktų 157 metų.
Plečiantis ES ir didėjant gyventojų skaičiui joje yra svarbu ištirti gyventojų demografinę ir socialinę struktūrą bei kokie veiksniai ir priežastys tai lemia. Tai yra svarbu tiek dėl ekonominių (darbo vietų, migracijos ir t.t), tiek dėl socialinių (sveikatos apsaugos, išsilavinimo ir t.t) priežasčių.
Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti kaip kinta žmogiškieji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!