Europos Sąjungos (ES) parama žemės ūkiui

2.1.1. Bendrosios išmokos schemos supaprastinimas.................................
2.1.2. Kompleksinio paramos susiejimo masto vertinimas.........................
2.1.3. Iš dalies susieta parama.....................................................................
2.1.4. Tiesioginių išmokų dydžio viršutinės ir apatinės ribos nustatymas..
2.2. Naujų galimybių išnaudojimas....................................................................
2.2.1. Rinkos intervencijos ir pasiūlos kontrolės vaidmuo........................
19
2.2.2. Intervencinis grūdų supirkimas........................................................
20
2.2.3. Privalomas žemės atidėjimas: pasiūlos valdymo panaikinimas, aplinkosauginės naudos stiprinimas..........................................................
21
2.3. Nauji iššūkiai..............................................................................................
2.3.1 Rizikos valdymas.............................................................................
21
2.3.2 Klimato kaita, bioenergija, vandentvarka ir biologinė įvairovė...
22
2.3.3 Antrojo ramsčio stiprinimas............................................................
23
3. PARAMOS ŪKIŲ PLĖTRAI ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS .....................
24
3.1. Laipsniškas pieno kvotų panaikinimas........................................................
24
3.2. Paramos atsiejimas......................................................................................
27
3.3. Cukraus reforma..........................................................................................
28
3.4. Parama sektoriams, kuriuose susiduriama su konkrečiais sunkumais........
29
3.5. Kitos priemonės.........................................................................................
29
IŠVADOS.................................................................................................................
33
LITERATŪRA.........................................................................................................
34
ĮŽANGA
Žemės ūkis ir miškininkystė yra pagrindiniai žemės naudotojai, kurie vaidina lemiamą vaidmenį tvarkant gamtinius išteklius kaimo vietovėse ir formuojant agrarinį kraštovaizdį. Žemės ūkis įneša vertingą indėlį į socialinę bei ekonominę kaimo vietovių plėtrą ir padeda iki galo realizuoti jų augimo potencialą. Europos piliečiai yra labai prisirišę prie kraštovaizdžio įvairovės, kurią sukuria labai skirtingos Europos Sąjungos (toliau – ES) žemės ūkio struktūros ir įvairūs ūkininkavimo būdai. Jų išsaugojimas – tai investavimas į ateitį, naujų užimtumo galimybių kūrimas ir kaimo diversifikavimo skatinimas.
Žemės ūkis akivaizdžiai neša svarų indėlį į Europos Sąjungos klestėjimą. Žemės ūkio ir maisto produktų sektoriui (įskaitant gėrimus) tenka 14,7 % visos ES apdirbamosios pramonės apimties, jo sukuriamos produkcijos vertė – 792 milijardai eurų. Tai trečias pagal dydį Europos darbdavys ir antras pagal dydį pasaulyje maisto produktų eksportuotojas.1 Prie tokių rezultatų reikšmingai prisideda ir ES Bendroji žemės ūkio politika, kurios svarbiausias tikslas - padidinti žemės ūkio konkurencingumą, mažinant palaikomąsias kainas ir ūkininkams tai kompensuojant tiesioginių paramos išmokų įvedimu.
ES Bendroji žemės ūkio politika nuolatos reformuojama. Lemiamu žingsniu tapo 2003– 2004 m. reforma, kai tiesioginė parama buvo atsieta nuo gamybos apimčių ir Bendroji žemės ūkio politika pertvarkyta atsižvelgiant į vartotojų interesus. Tokia reforma buvo svarbiausias žingsnis link didesnio dėmesio kreipimo kaimo ir ūkių plėtros paramai bei su ja susijusiems uždaviniams spręst. Todėl šio darbo tikslas ir yra aptartis ES Bendrąją žemės ūkio politiką ūkių...

Daugiau informacijos...