Europos bendrijų nuosavi ištekliai: struktūra ir vertinimas

savo ekonominius išteklius ir sukurti bendrą sprendimų priėmimo ekonominiais klausimais sistemą.
Sąjunga“ (ES).
Nuosavų išteklių klausimas labai svarbus politiškai: išteklių šaltinis nustato piliečių,
valstybių narių ir Bendrijos institucijų tarpusavio santykius, iškeldamas Bendrijų finansinės
autonomijos klausimą. Diskusijos dėl Bendrijos nuosavųjų išteklių susijusios su bendresniu tolesnės
Europos integracijos klausimu, kai susikerta dvi priešingos vizijos: federalizmas ir
tarpvyriausybiškumas.
Ypač svarbus vaidmuo tenka ES biudžetui. Valstybės narės moka įnašus į ES biudžetą, o
surinktos lėšos skiriamos finansuoti ir įgyvendinti didelius infrastruktūros projektus, aplinkosaugos,
transporto, energetikos, IT, mokslinių tyrimų ir kitose srityse. Kai lėšos tokiems projektas skiriamos
iš ES biudžeto, sukuriama didelė masto ekonomija, investicijos – efektyvesnės, poveikis juntamas iš
karto keliose šalyse. Todėl akivaizdu, kad kiekvienos valstybės narės nuosavi ištekliai yra labai
svarbūs formuojant ES biudžetą. Ypač tai aktualu šiandieninėje ekonominėje ir politinėje sistemoje,
kai ES susiduria su tam tikru politiniu neužtikrintumu. Tam pradžią davė Jungtinė Karalystė,
nusprendusi trauktis iš Sąjungos, abejonių dėl narystės kyla ir kitose valstybėse.
Darbo problema – ar nuosavi ištekliai surenkami į ES biudžetą yra pakankami, ir kokią naudą iš to
gauna valstybės narės.
Darbo objektas – ES valstybių narių nuosavi ištekliai.
Darbo tikslas - išanalizuoti Europos Bendrijų nuosavų išteklių struktūrą bei pateikti vertinimus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti Europos Bendrijų nuosavų išteklių struktūrą.
2. Remiantis 2015 m. duomenimis, įvertinti, kokios valstybės skyrė daugiausiai nuosavų išteklių
į ES biudžetą, bei kokioms narėms buvo skirta daugiausiai lėšų.
4
3. Įvertinti, kaip kito surenkamų ir skiriamų lėšų dalis iš ES biudžeto, kai prie Sąjungos
prisijungdavo naujos valstybės narės.
4. Apžvelgti Lietuvos skiriamų nuosavų išteklių ir gaunamų lėšų iš ES biudžeto raidą 2004 -
2015 m.
5. Įvertinti Jungtinės Karalystės situaciją: kiek skyrė nuosavų išteklių, ir kiek lėšų gavo iš ES
2001 – 2015 m. laikotarpiu, bei kokios numatomos tendencijos.
Darbo metodai:
 Taikant sisteminį literatūros analizės metodą pateikiama nuosavų išteklių struktūra
(klasifikacija) ir ES biudžeto pajamų apskaičiavimo metodas.
 Taikant analitinį – kritinį metodą įvertinamos Lietuvos ir Jungtinės Karalystės skiriamų
nuosavų išteklių ir gaunamų lėšų iš ES biudžeto raida 2004-2015 m. ir nustatoma ES teikiama
nauda minėtoms valstybėms.
Darbo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!