Europos bankų sąjungos kūrimo sunkumai

ĮVADAS Bankai - viena iš svarbiausią vaidmenį ekonomikoje atliekančių institucijų. Jie finansuoja ne tik namų ūkių poreikius, bet ir smulkųjį bei stambųjį verslą, o taip savo veikla prisideda prie ekonomikos plėtros. Bankai veikia ne tik kaip finansavimo institucijos, per juos vyksta ūkio subjektų tarpuskaita ir atsiskaitymai. Bankai sudaro būtiną infrastruktūrą valstybės nacionalinio centrinio banko pinigų politikai vykdyti, o centrinio banko išleidžiami pinigai į apyvartą ir realiąją ekonomiką patenka per komercinius bankus, tad pinigų politikos veiksmingumas priklauso nuo to, kaip sklandžiai centrinio banko siunčiami signalai pasieks visuomenę per komercinius bankus. Būtent dėl to yra būtina užtikrinti visos bankinės sistemos stabilumą ir gerą veiklą, kad visuomenėje vyrautų pasitikėjimas šalies pinigų sistema ir vyktų tvarus ekonomikos augimas. Europos Sąjunga praėjusius septynerius metus dėjo daug pastangų į ekonomikos ir finansų krizės sukeltų problemų sprendimus. Per šį laikotarpį plėtojant visos Europos ekonomiką pasiekta didelė pažanga. Tačiau norint užtikrinti stabilumą bei mažinti rizikas kylančias euro zonoje, būtina ir toliau sėkmingai palaipsniui reguliuoti finansų bei bankų valdymą Europoje bei užtikrinti atitinkamų institucijų sklandų veikimą ar naują įkūrimą. Kaip parodė krizė, vien priežiūros institucijų veiklos koordinamas, kuris yra itint svarbus ir nėra pakankamas atsisžvelgiant į tai, jog Europos Sąjungoje įvesta bendra valiuta euras ir daugelis sprendimų yra priimami bendrai. Tačiau be šių dalykų taip pat yra svarbu ir sumažinti vis didėjančią ES bankų sektoriaus rinkų susiskaidymo riziką, nes toks susiskaidymas labai kenkia finansinių paslaugų bendrajai rinkai ir trukdo euro zonos realiojoje ekonomikoje veiksmingai taikyti pinigų politiką. Todėl buvo skatinama įkurti Europos bankų sąjungą, kad įgyvendinant ilgalaikę ekonominės ir fiskalinės integracijos viziją būtų užtikrintas tvirtesnis bankų sektoriaus pagrindas ir atkurtas pasitikėjimas euru bei euro zonos ekonomika. Taigi, bankų sąjungos sukūrimas Europoje yra lyg atsakas į krizę, kurią euro zona patyrė per pastaruosius kelerius metus. Kol kas bankų sąjungos kūrimo projektas nėra iki galo įgyvendintas, tačiau svarbiausi šios sąjungos blokai jau yra įdiegti ir šis naujos sąjungos kūrimas, kaip teigia Europos Centrinio Banko vadovybė, bei Bendrosios priežiūros mechanizmo sukūrimas yra labai didelis žingsnis į priekį visai Europos bankų sistemai. Mastas, kuriuo šios naujos institucijos gali transformuoti Europos bankų vaizdinį ir kaip gali pagerinti krizių valdymą euro zonoje, tikimasi, kad bus išties didelis. Todėl būtent dėl krizių rizikos mažinimo Europoje ir bandymo užkirsti kelią vienos šalies bankų krizės perdavimo kitos šalies bankams bei ekonomikai yra aktualu Europos Sąjungoje įkurti Europos bankų sąjungą, tad šiame darbe išnagrinėsime bankų sąjungos veiklą, tikslus, kokias funkcijas turi užtikrinti ši sąjunga, kokiu tikslu ši institucija buvo įkurta, išnagrinėsime kūrimosi gaires bei su kokiais sunkumais buvo susidurta kuriant šią benros priežiūros euro zonoje instituciją. Darbo tikslas: Susipažinti su Europos bankų sąjunga, išnagrinėti šios institucijos kūrimosi eigą bei su kokiais sunkumais buvo susidurta Europos bankų sąjungos kūrimo metu. Darbo uždaviniai: 1) Susipažinti, kas yra Europos bankų sąjunga ir kokiais tikslais ji yra įkurta; 2) Apžvelgti Europos bankų sąjungos kūrimo gaires; 3) Išnagrinėti su kokiais sunkumais buvo susidurta kuriant Europos bankų sąjungą kaip atskirą mechanizmą. Tyrimo objektas: Europos bankų sąjunga Metodologija: elektroninių dokumentų (straipsnių) bei literatūros turinio analizė. 1. EUROPOS BANKŲ SĄJUNGA Nagrinėjant Europos bankų sistemą, bandymus kovoti su bankų krizėmis bei steigiamas institucijas bankų stabilumui užtikrinti, viena iš naujausių ir jauniausių institucijų yra bankų sąjunga. Apžvelgiant šios institucijos kūrimąsi ir šio proceso sunkumus, visų pirma labai svarbu išnagrinėti, kas per institucija yra Europos bankų sąjunga. Kaip sąvoka „banking union“ šis terminas pirmą kartą pasirodė Europos visuomenėje per debatus 2011 metų pabaigoje ir tapo plačiai naudojamas žiniasklaidoje bei tarp Europos pareigūnų 2012 metų pavasarį. Tai rodo tiek sistemą, pagal kurią banko sektoriaus politika sutelkta Europos lygiu, tiek perėjimo procesą iš prieš tai buvusios situacinės sistemos, kai bankų sektoriaus politika buvo daugiausia nacionalinė. Svarbu suprasti ir tai, jog sprendimas sukurti bankų sąjungą nebuvo priimtas vien tam, kad nuo to laiko visi klausimai, susiję su bankų krizėmis bei problemomis būtų perduodami iš nacionalinio į Europos lygį, o buvo stengiamasi sukurti bendros politikos mechanizmus, kurių priežiūra bei pagalba užtikrintų stabilesnį bankų veikimą euro zonoje. Šiame kontekste bankininkystės sektoriaus politika dažnai apibrėžiama kaip apimanti reguliavimą, priežiūrą, rezoliuciją ir indėlių draudimą, nors tiksli bankininkystės sektoriaus politika gali ir skirtis priklausomai nuo susidariusių aplinkybių ir tuo metu esančio konteksto. Todėl Komisija paragino sukurti Europos bankų sąjungą, kad įgyvendinant ilgalaikę ekonominės ir fiskalinės integracijos viziją būtų užtikrintas tvirtesnis bankų sektoriaus pagrindas ir atkurtas pasitikėjimas euru. Šiuo atžvilgiu labai svarbu bankų priežiūrą perduoti Europos lygmens institucijoms, nes vėliau reikėtų imtis kitų susijusių veiksmų, tokių kaip bendros indėlių apsaugos sistemos sukūrimas ir integruotas bankų krizių valdymas. Pagrindinis momentas sprendimo apie bankų sąjungą priėmimui buvo euro zonos valstybių vadovų ir vyriausybių viršūnių susitikime 2012 metai birželio 28 – 29 dienomis, kuriame buvo priimtas kritinis sprendimas centralizuoti priežiūros institucijas per Europos Centrinį Banką. Oficialiame pranešime buvo paskelbta, kad yra būtina nutraukti užburtą ratą nesėkmių tarp bankų ir vadovų. Tad iš to sekė, jog buvo paskelbtos dvi pagrindinės politikos iniciatyvos: pirma, Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) pagal Europos Centrinio Banko institucijos sukūrimą dėl Europos Sąjungos veikimo, ir antra, Europos stabilumo mechanizmas dėl tiesioginės banko rekapitalizacijos galimybės, remiantis Ispanijos bei Airijos bankų krizių atveju. Galutinai šis sprendimas sukurti Europos bankų sąjungą papildant tai Europos lygiu dėl bankų problemų sprendimo ir rizikų mažinimo buvo paskelbtas Europos Vadovų tarybos 2012 metais gruodį paskelbiant Bendrojo Europos stabilumo mechanizmo sukūrimą. Europos bankų sąjunga buvo aptarinėjama daugelio ekonomikos analitikų ir politikų kaip pagrindinė struktūrinės politikos iniciatyva, kuri suvaidino itin svarbų vaidmenį sprendžiant euro zonos krizę. Taigi, kaip sąvoką bankų sąjungą Europos Sąjungoje galima apibrėžti kaip atsakomybės perdavimą už bankų politiką iš nacionalinio į ES lygmenį keliose šalyse, pradėtą 2012 metais kaip atsaką į euro zonos krizę. Bankų sąjungos kūrimo motyvacija buvo daugelio bankų euro zonoje trapumas, nestabilumas ir užburtas ratas tarp kredito sąlygų bankuose ir valstybių kredito sąlygų gimtosiose šalyse identifikavimo. Svarbus faktas ir tai, kad nuo 2014 metų, bankų sąjunga daugiausia susideda iš dviejų pagrindinių iniciatyvų – tai Bendrosios priežiūros mechanizmo ir Bendro sprendimų stabilumo mechanizmo, kuris yra grindžiamas Europos Sąjungos bendrosiomis taisyklėmis arba bendrąja finansų reguliavimo sistema. Nagrinėjant Europos bankų sąjungą kaip instituciją, svarbu išskirti ir pagrindines šios institucijos funkcijas. Taigi, pagrindinės funkcijos, kurias turi užtikrinti Europos bankų sąjunga, yra: 1) Nustatyti pagrindines taisykles visiems euro zonos šalių bankams, nes tai turi būti bankų sąjungos fondas; 2) Centrinio vadovo, Europos centrinio banko (ECB) darbas kartu su nacionalinėmis priežiūros institucijomis. Tai vadinama Bendruoju priežiūros mechanizmu; 3) Sukurti Bendrą sprendimų mechanizmą; 4) Europos stabilumo mechanizmo sukūrimas - tai yra nuolatinis gelbėjimo fondas, kai sukuriama galimybė skolintis euro zonos šalims ištikus finansiniams sunkumams, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą Europoje. Svarbu paminėti ir tai, jog visos euro zonos šalys priklauso Europos bankų sąjungai. Nepriklausančiose Europos Sąjungai valstybės euro zonos narės gali pasirinkti, ar nori prisijungti prie bankų sąjungos. Aplamai kalbant apie Europos bankų sąjungos kūrimą, veikimą ir ekonominių pasekmių sprendimų priėmimo perėjimą prie bankų sąjungos, galima išskirti keturis itin svarbius pagrindinius klausimus, į kuriuos bankų sąjungos sukūrimas turėtų atsakyti. Pirmiausia, ar Europos Centrinio banko valdymas bei priežiūra būtų efektyvesni nei nacionalinių institucijų. Antra, ar bankų sąjunga sugebės nutraukti nacionalinį bankų susiskladymą. Trečia, ar Europos bankų sąjunga užtikrins lankstesnę, labiau subalansuotą bei stabilesnę Europos Sąjungos finansų sistemą, kurioje bus numatyta daugiau tarpvalstybinės integracijos bei ne bankų finansavimo. Ketvirta, koks Europos bankų sąjungos įkurimo poveikis bus valstybių institucijoms nacionaliniu, Europos bei pasauliniu lygmeniu. Taigi, Europos bankų sąjungos kūrimas yra vienas iš esminių dalykų, siekiant užtikrinti tų pačių aukštų standartų taikymą ES bankams, apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo žlungančių finansų įstaigų gelbėjimo ir užtikrinti įsikišimą laiku bei veiksmingiausią krizės sprendimą kilus finansinėms bei ekonominėms problemoms. 1.2 EUROPOS BANKŲ SĄJUNGOS TIKSLAS Europos bankų sąjungos kūrimas yra pagrįstas lyg blokavimo sistemos kūrimu, kuri skirta nutraukti “užburto rato” principą tarp bankų ir nacionalinių valstybių institucijų bei finansų įdiegiant bendrą rinkinį Europoje suderintų bankininkystės taisyklių ir remiant efektyvesnio valdymo rezoliuciją. Sudarant bendrų taisyklių rinkinį siekiama užtikrinti bei atkurti finansinį stabilumą tiek bankinėse šalių sitemose, tiek ir visame šalių finansiniame sektoriuje. Tuo pačiu siekiama mažinti ir mokesčių mokėtojų išlaidas gelbėjant krizės ištiktus šalių bankus, atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi ir galiausiai prisidėti prie ekonomikos atsigavimo. Šiems iškeltiems ambicingiems tikslams yra ir pagrindimo faktų. Bankų sąjunga turi gebėjimų pašalinti arba bent jau gerokai sumažinti bankų rinkos susiskaidymus šalies mąstu, kuris buvo užfiksuotas krizės metu, tačiau yra itin ydingas ir antikonkurencinis nacionaliniai šalies finansų sistemai. Ši bankų sąjungos institucija taip pat turėtų šalinti nacionalinių institucijų iškaraipymus finansiniame sektoriuje bei įgyvendinti vienodas priežiūros taisykles bei sumažinti susikaupusią sisteminę riziką. Yra stipriai diskutuojamas klausimas, ar ši Europos bankų sąjungos institucija būtų padėjusi išvengti 2008 metų krizės, tačiau vienigos nuomonės ekonomistai prieiti negali. Yra įvairių sprendimų bei daugybė abejotinų faktų, tačiau faktas tas, jog Europos bankų sąjunga per kuriamas bendras priežiūros taisykles (Bendrą priežiūros mechanizmą; Bendrą sprendimų mechanizmą) gali sumažinti ydingą nacionalinių priežiūros institucijų veiklą finansų sistemai bei užkirsti kelią masiniam rizikos kaupimuisi bakininkystės sitemose, kaip kad nutiko Ispanijoje ar Airijoje bankų krizės metu. Taigi, minėtos institucijos uždaviniai bei išsikeliami tikslai išties dideli ir ambicingi. Pereinamojo laikotarpio uždaviniai daugeliui ekonomistų kelia daug abejonių, tačiau yra iškeliami keturi pagrindiniai svarstytini ir svarbiausi klausimai, kuriuos tikimasi sudoroti įvedus Europos bankų sistemą: 1) Ar Europos Centrinio Banko valdžia, kuri pakeis nacionalinių institucijų valdymą, bus efektyvesnė ir galės nutraukti euro zonos bankų sistemos pažeidžiamumą? 2) Ar bankų sąjungos įkūrimas padės pakeisti nacionalinių linijų susiskaldimą? 3) Ar lankstesnė ir labiau subalansuota Europos finansų sistema bus pajėgi veikti su daugiau tarpvalstybinės bankų integracijos ir su mažesniu pačių bankų finansavimu? 4) Koks poveikis bus valstybių nacionalinėms institucijoms Europos ir pasauliniu lygmeniu? Apibendrinant Europos bankų sąjungos tikslus būtina paminėti, jog daugelis Europos bankų savo veiklą vykdo ir už valstybių sienų ribų, tad tiek Europos bankų, tiek nacionalinės lėšos glaudžiai siejasi. Jei bankas patenka į sunkumus, nacionalinė vyriausybė dažnai negali prisiimti tokios didelės finansinės paramos suteikimo. To rezultatas gali būti pačios valdžios patekimas į sudėtingą finansinę padėtį. Taigi, finansinės problemos užsienio banke gali tapti problemomis visoje Europoje. Jei dideli tarpvalstybiniai bankai patenka į sunkumus, greitas ir efektyvus įsikišimas ir problemų sprendimas yra būtinas. Būtent todėl buvo nuspręsta sukurti Europos bankų sąjungą, kurios nauda apima užburto rato finansinių problemų nutraukimą tarp nestabilių bankų ir nacionalinių valstybių biudžetų. Tad aiškiai matoma, kad iš keliamų didelių tikslų galima pastebėti, jog kartu paskui tikslus seka ir daugybė problemų bei kūrimo sunkumų, kuriuos atsakingos institucijos turi išspręsti kuriant sudėtingą Europos Bankų Sąjungos mechanizmo sistemą, todėl toliau bus nagrinėjama, su kokiais konkrečiai sunkumais buvo susidurta kuriant Europos bankų sąjungą. 2. EUROPOS SĄJUNGOS ŽINGSNIAI KURIANT EUROPOS BANKŲ SĄJUNGĄ Svarbiausias aspektas kuriant Europos bankų sąjungą yra tai, kad visi euro zonos bankai bus įtraukti į vieningą bankų priežiūros mechanizmą, kuriame didžiausią galią ir lemiamą žodį turi Europos Centrinis Bankas. Nepaisant to, kasdienis šio mechanizmo veikimas vis tiek bus pagrįstas šiuo metu veikiančiomis nacionalinėmis bankų priežiūros procedūromis ir institucijomis. Tačiau ECB turi galimybę priimti esminius sprendimus, pavyzdžiui, tokius kaip, kada uždaryti banką ir panašiai. Šiuo klausimu nuomonės vėlgi išsiskiria ir kai kurios valstybės skeptiškai vertina tokį pasiūlymą, kaip pavyzdžiui Vokietija, kuri siūlytų apriboti mechanizmo veikimą tik tam tikriems didesniems bankams, tačiau daugelis ekonomistų tokį ECB žingsnį vertini protingu. Šią nuomonę jie grindžia Ispanijos pavyzdžiu, kai daugybės sąlyginai mažų bankų finansinės problemos privertė valstybę prašyti ES finansinės paramos. Taip pat daugelis finansų analitikų praktinį dalyką – jų teigimu, geriau perduoti tokias galias ECB, negu kurti tam tikrą naują instituciją, nes ECB turi pakankamai profesionalių ekspertų, kurie yra gerai susipažinę su dabartine ES ekonomine situacija. O funkcijų sukoncentravimas vienoje institucijoje leistų užtikrinti vieningą ES pinigų politiką ir lengviau susitarti dėl tolimesnių veiksmų. Taip pat yra du nepaminėti, tačiau taip pat svarbūs mechanizmai, kuriuos ECB pasiūlė 2012 metų rugsėjo 12 dieną – tai Europos bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema bei vieninga Europos indėlių apsaugos sistema. Pirmasis mechanizmas, tai yra bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema, užtikrina, kad bankroto atveju bankas nesukeltų didesnių problemų nei valstybei, kurioje jis veikia, nei visai euro zonos ekonomikai. Ši sistema yra užtikrinama aiškiomis banko uždarymo taisyklėmis, lėšų uždarymo administravimui užtikrinimu ir kitais būdais. Antrasis mechanizmas, įvardintas kaip Europos indėlių apsaugos sistema, užtikrina, kad tam tikro dydžio indėliai būtų apdrausti nepaisant to, kas atsitiktų bankui. Taip pat prie šios sistemos yra įkurtas ir Europos lygmes indėlių draudimo fondas. Vertinant pasiūlymus ir kuriamas sistemas, galima pastebėti, jog siūlomos sistemos apima ir atsižvelgia į visas bankams galinčias kilti problemas. Vieningas priežiūros mechanizmas užtikrina bankų stabilumą, o jei kai kurie bankai vis tiek bankrutuotų, gaivinimo ir pertvarkymo sistema pasirūpintų, kad tai įvyktų kuo neskausmingiau, be to, indėlių apsaugos sistema garantuotų indėlių grąžinimą klientams. Visi išvardinti veiksmai tik didina pasitikėjimą euro zonos bankais ir stabilizuoja finansinę bei bankinę sistemą Europoje. 3. EUROPOS BANKŲ SĄJUNGOS KŪRIMO SUNKUMAI 1) Institucinės problemos Viena iš problemų, kuri bendru pavadinimu gali būti vadinama kaip institucinė, yra tai, kad ECB ateityje gali tapti pernelyg galinga institucija, nes ta pati organizacija vykdo tiek monetarinę, tiek bankų priežiūros politiką. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tai yra tradicinės nacionalinių centrinių bankų funkcijos, tačiau Europos Komisijai privalu užtikrinti, kad ECB viduje skaidriam funcijų įvykdymui būtų įkurti atskiri autonomiški padaliniai. 2) ECB kaip aukščiausios valdžios rizika Vienas iš pirmųjų iškilęs klausimų, susijusių su Bendruoju priežiūros mechanizmu, buvo ar Europos Cnetrinis Bankas sugebės išlikti kaip nepriklauso pinigų institucija ir visomis išgalėmis saugoti savo sutartimi suteiktas nepriklausomybes, kad galėtų užtikrinti politiškai jautrių sričių ir rizikingo verslo sričių tiesioginio veikimo priežiūrą. Dar daugelis sričių turi būti testuojamos ir vertinamos, kad galima būtų daryti tam tikras išvadas, tačiau yra taikomi veiklos tobulinimo būdai, kurie privalo būti taikomi derinant bankininkystės reguliavimo sistemą ir taikomi ECB ypač atsižvelgiant į sistemiškai svarbius bankus. Iš to iškyla ir panašaus pobūdžio problema ECB atskaitomybė. Europos Komisijos skelbiama, kad ECB yra atskaitingas Europos Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai. Tačiau vykdomuoju požiūriu šios institucijos dažnai suprantamos kap pernelyg silpnos. Vyrauja tam tikros politinių lyderių nuomonės, kad jei ECB norėtų uždaryti kokį nors didelį banką dėl nesugebėjimo rasti bendrą kompromisą, Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba nesugebėtų sukliudyti ir pasipriešinti ECB. 3) Tarpvyriausybinės problemos Greta institucinių bankų sąjungos kūrimo problemų svarbu paminėti ir kelis kitokio pobūdžio trūkumus. Kaip buvo pastebėta dienraštyje The Economist, paskelbtas planas gali sukurti dviejų tipų priešpriešą tarp skirtingų valstybių grupių. Pirmiausia, susidūrimas tarp turtingųjų ir neturtingųjų euro zonos valstybių. Pasiūlytos taisyklės gali privesti prie to, kad geriau krizę išgyvenusios ir turtingesnės valstybės norės padėti valstybėms, esančioms blogesnėje finansinėje padėtyje. Tačiau gali nutikti ir taip, gal sutiks padėti tik tuo atveju, jeigu neturtingosios valstybės sutiks paaukoti dalį savo suvereniteto ir priims turtingųjų vadovavimą, o tai gali turėti įtakos euro zonos valstybių supriešinimui. Atrji priešprieša gal atsirasti tarp tų valstybių, kurios jau yra euro zonoje, ir tų, kurios dar tik ruošiasi stoti. Priėmus siūlomą mechanizmą, gali susidaryti situacija, kai vieningame priežiūros mechanizme balsą turėtų tik euro zonos valstybės, bet nepaisant to, taisyklės galiotų visoms šalis, būtent ir ne euro zonos narėms. Dėl to daugybių valstybių, dar tik siekiančių įstoti į euro zoną, išsakė kategorišką nepritarimą, grindžiant tuo, kad ne euro zonos narėms suteikiama per maža apsauga prieš jų nevaldomą bankų priežiūros mechanizmo savivalę. 4) Operacinė rizika - „Mechanizmų“ rizikos Mechanizmų elementai Bendasis priežiūros mechanizmas ir Bendro sprendimų stabilumo mechanizmas uropos bankų sąjungos kūrime yra sulaukę daug kritikos, nes teigiama, jog šie mechanizmai turi daugybę trūkumų, yra painūs, susiduria su teisine rizika, jiems būdingas nestabilumas ir yra vertinami kaip koordinavimo elementai tarp centrinės ir nacionalinės valdžios elementų. Sunkumai, kurie yra numatomi trims metams į priekį, kaip pavyzdys, privalomas tarpininkavimas tarp nacionalinių priežiūros institucijų bei sukurtų bendrų priežiūros Europos Sąjungoje institucijų, iliustruojami siejant su tinklo valdymo sunkumais. Taip pat tarp Bendro priežiūros mechanizmo ir Bendro stabilumo mechanizmo kyla klasifikacijos rizika. Mechanizmai gali būti laikomi pažeidžiamais, atsižvelgiant į kompetencijas padalintas tarp centralizuotų ir descentralizuotų elementų mechanizmuose, remiantis Bendro priežiūros mechnizmo klasifikacijos modeliu. Nors veiklos patirtis ateis su vaikimo laiku ir patirtimi, tačiau 2014 metų reglamente buvo apibrėžti atitinkami įgaliojimai, kuriuose nustatytas bendradarbiavimo mechanizmas ir nurodyta, kokiomis sąlygomis turi būti įgyvendinti raiškos planai. 5) Lengvai prieinamų kreditų trūkumas Naujausi streso sukėlimo testai bei testavimai pagal ECB atskleidė keletą staigmenų ir nesukėlė jokių reikšmingų politinių ar finansinių reakcijų Europoje. Žinoma, šie testai buvo vieni iš pirmųjų ir tik bandymai prieš sudėtingą procesą – bankų sąjungos kūrimą Europos Sąjungoje. Svarbiau yra tai, jog testavimas nepalankiausiomis sąlygomis neturi ypatingo poveikio pagrindinėms Europos problemoms, tokioms kaip griežtos kreditavimo sąlygos namų ūkiams bei įmonėms. Be kreditavimo sąlygų gerinimo, negali būti jokio ekonomikos atsigavimo, o ypač euro zonoje. Nors atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir turto kokybės priežiūrą, buvo pastebėtas aiškus vaizdas apie Europos bankus ir pastebėta problema, jog dauguma Europos namų ūkių bei įmonių susiduria su dar daugiau problemų. ECB duomenimis buvo nurodyta, jog paskolos privačiam sektoriui 2014 metais sumažėjo 1,2 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Taip pat gauti duomenys parodė, jog vyksta lėtesnis kredito susitraukimas skolinime, tačiau tai nesignalizuoja stipraus kreditavimo atsigavimo euro zonoje. Gauti duomenys patvirtino faktą, jog kreditavimo sąlygos lieka itin griežtos visoje euro zonoje. Nuo tada kai kreditavimas tapo itin svarbu namų ūkiams bei įmonėms, kredito sąlygos yra glaudžiai siejamos su Europos ekonomikos atsigavimu. ECB tvirtino ir keletą akumuliavimo priemonių, tokių kaip neigiamos palūkanų normos ir pigios paskolos bankams. Tačiau kai bankai vis dar stengiasi išvalyti savo balansus, tokios akumuliavimo priemonės tampa neveiksmingos, nes bankų skolinimasis lieka nedrąsus ir nežymus. Paminėtina tai, jog ne tais atvejais, kai bankai yra pasirengę skolinti, jie linksta sugriežtinti sąlygas, kurios vėlgi apsunkina skolinimąsi vartotojams. Taip pat iškyla ir poreikio skolintis problema, nes Europoje vis dar vyrauja silpna ekonominė veikla bei aukštas nedarbo lygis, kad turi neigiamos įtakos namų ūkių bei įmonių prašymams kredituoti. Na o galiausiai, vėliausia ECB politika sukėlę didelį politikos nepasitenkinimą visoje institucijoje. Kai kurie valdančiosios tarybos nariai prisibijo priemonių, kurios galėtų finansuoti vyriausybes bei susilpninti ekonominių reformų tempą. Konkrečiai didžiausią nepasitenkinimą išreiškė Vokietija, nes jie yra susirūpinę ir dėl priemonių teisėtumo, tokių kaip kiekybinio palengvinimo ir šios politikos galimo poveikio infliacijai. IŠVADOS Išnagrinėjus Europos bankų sąjungą kaip instituciją, analizavus jos veiklą, funkcijas bei išsiaiškinus, kaip ši Europos Sąjungos institucija buvo kuriama ir su kokiais sunkumai ją įsteigiant buvo susidurta, galima teigti, kad: 1) Europos bankų sąjunga užtikrina atsakomybės perdavimą už bankų politiką Europos Sąjungos lygiu iš nacionalinių institucijų rankų, o šis procesas buvo pradėtas 2012 metais kaip atsakas į euro zonos krizę. 2) Europos bankų sąjunga buvo kuriama tikslu užtikrinti stabilesnę euro zonos bankų sektoriaus veiklą ir atkurti pasitikėjimą ekonomine sistema bei bendra valiuta euru siekiant įgyvendinti ilgalaikę ekonominės ir fiskalinės integracijos viziją. 3) Europos bankų sąjungos kūrimas skirtas nutraukti “užburto rato” principą tarp bankų ir nacionalinių valstybių institucijų bei finansų įdiegiant bendrą rinkinį Europoje suderintų bankininkystės taisyklių ir remiant efektyvesnio valdymo rezoliuciją. 4) Kuriant Europos bankų sąjungą buvo nustarta, kad visi euro zonos bankai bus įtraukti į vieningą bankų priežiūros mechanizmą, kuriame didžiausią galią ir lemiamą žodį turi Europos Centrinis Bankas. 5) Europos bankų sąjungą sudaro trys pagrindiniai mechanizmai – Bendras taisyklių sąvadas, Bendras priežūros mechanizmas, Bendras pertvarkymo mechanizmas. 6) Kuriant Europos bankų sąjungą ir bandant pritaikyti bendras taisykles visiems euro zonos bankams buvo susidurta su tam tikrais sunkumais, tokiais kaip svarstymas, kurios šalys turi dalyvauti šioje sąjungoje, kuriuos bankus įtraukti į sąjungą, nes nesąžininga taikyti bendras taisykles skirtingo pajėgumo bankams, taip buvo susidurta su institucinėmis problemomis dėl ECB įtakos stiprėjimo, buvo svarstoma ECB kaip aukščiausios valdžios rizika, be to paminėtinos tarpvyriausybinės problemos, mechanizmų sukūrimo ir valdymo rizikos problemos, bei lengvai prieinamų kreditų trūkumas. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Nicolas Véron Europe‘s Radical Banking Union, 2015 [Interaktyvus] Žiūrėta [2015.12.10]. Prieiga per internet

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!