Euro zonos vaidmuo tarptautinėje finansų sistemoje

ĮVADAS Temos aktualumas: Europos Sąjungos (ES) sukūrimas tapo išskirtiniu XX amžiaus antrosios pusės įvykiu pasaulio istorijoje. ES tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos. Šiandien ES yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, kurios vienas iš svarbiausių tikslų: kurti bendrą ekonominę ir pinigų sąjungą, kuri numato bendrą visai ES piniginį vienetą – eurą. Svarbu tai, jog šiuo metu viena iš didžiausių pinigų sąjungų yra euro zona. Euro įvedimas 1999 m. sausio 1 d. turėjo didelę reikšmę ne tik euro zonos, bet ir visoms pasaulio valstybėms. Pakeitęs daugumos ES valstybių narių nacionalinius pinigus, euras tapo antra svarbiausia tarptautine valiuta pasaulyje. Jo – kaip tarptautinės valiutos – naudojimas labai priklauso nuo tarptautinių finansų rinkų požiūrio. Svarbu tai, kad euro zonos vaidmuo svarbus ne tik Europos Sąjungoje, bet ir tarptautiniu mastu. Darbo tikslas: atskleisti euro zonos vaidmenį tarptautinėje finansų sistemoje. Darbo uždaviniai: • išsiaiškinti pagrindines temos sąvokas: kas yra euro zona bei tarptautinė finansų sistema; • apibūdinti euro valiutos vaidmenį tarptautinėje finansų sistemoje; • pateikti euro zonos kaip visumos vaidmenį tarptautinėje finansų sistemoje. Darbo metodologija: siekiant atskleisti euro zonos vaidmenį tarptautinėje finansų sistemoje buvo naudoti šie metodai: mokslinės medžiagos (straipsnių, tyrimų, publikacijų) analizė ir interpretavimas. 1. EURO ZONA IR TARPTAUTINĖ FINANSŲ SISTEMA 1.1 KAS YRA EURO ZONA? Pasak Europos Komisijos, „Euro zona“ yra oficialus terminas, kuriuo apibrėžiama ES valstybių narių, įvedusių eurą kaip savo valiutą, grupė. Euro zonos valstybės narės turi bendrą valiutą ir bendrą pinigų politiką, kurią vykdo Europos Centrinis Bankas. ES ekonominės ir pinigų integracijos procesas nėra naujas darinys, jis gali būti gretinamas su pačios Sąjungos istorija. 1957 m. įkūrus ES, pagrindinis valstybių narių tikslas buvo kurti bendrą rinką. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad siekiant kurti ir toliau plėtoti vidaus rinką, reikia glaudesnio bendradarbiavimo ekonomikos ir pinigų klausimais. Tikslas sukurti visapusišką ekonominę, pinigų sąjungą ir bendrą valiutą nebuvo puoselėjamas iki 1992 m., kai buvo pasirašyta Mastrichto sutartis (Europos Sąjungos sutartis), kurioje buvo išdėstytos pagrindinės su šiuo tikslu susijusios taisyklės. Vertėtų paminėti, kad tapdamos ES narėmis, valstybės narės įsipareigoja įsivesti eurą, kai tik atitiks būtinus kriterijus. Šios sąlygos vadinamos konvergencijos kriterijais (arba „Mastrichto kriterijais“). Jomis numatoma užtikrinti mažą ir stabilią infliaciją, valiutų kurso stabilumą ir patikimus viešuosius finansus. Įvykdyti kriterijai rodo, kad prieš įsivesdamos eurą valstybės narės pasiekia aukštą tvaraus ekonominio suartėjimo su euro zona lygį. Ekonominiu suartėjimu užtikrinama, kad euro zonos ekonomika veiktų sklandžiai, o prie euro zonos prisijungiančios valstybės narės galėtų augti ir klestėti. Kaip minėjau, euro zonos valstybės narės naudojasi bendra valiuta ir visos vykdo bendrą Europos centrinio banko nustatytą pinigų politiką, todėl narystė euro zonoje didina ekonominę valstybių narių tarpusavio priklausomybę Dėl bendros valiutos ir pinigų politikos prekybiniai ir finansiniai ryšiai tampa glaudesni. Dėl šios vis didėjančios ekonominės integracijos glaudžiau koordinuojamos ekonominės politikos strategijos. Euras nėra visų Europos Sąjungos valstybių narių valiuta. Dvi šalys (Danija ir Jungtinė Karalystė) susitarė dėl išimtinių Sutarties sąlygų, pagal kurias jos nedalyvauja šiame procese, o likusios šalys (daugiausia naujosios ES valstybės narės ir Švedija) dar turi įvykdyti sąlygas, reikalingas bendrai valiutai įvesti. Įvykdžiusios šias sąlygas šalys pakeis savo nacionalinę valiutą euru. Devyniolika Europos Sąjungos valstybių narių: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Ispanija, Italija, Graikija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Vokietija šiuo metu sudaro euro zoną. Ji apima valstybes nares, įteisinusias eurą kaip bendrąją valiutą ir vykdančias bendrą pinigų politiką. Taigi, kad euro zona veiktų sklandžiai ypač svarbu ne tik euro zonos narėms, bet ir visai ES. Taip yra todėl, kad ES ekonominės veiklos rezultatai labai priklauso nuo euro zonos, kuri yra pažangiausias Europos integracijos etapas, sėkmės. Taigi, atidi euro zonos priežiūra yra gyvybiškai svarbi siekiant, kad ji taptų Europos ekonominio stabilumo ir pertvarkos pagrindu ir dabartinėms, ir būsimoms ES valstybėms narėms. 1.2 KAS YRA TARPTAUTINĖ FINANSŲ SISTEMA? Visame pasaulyje yra pripažįstama, jog finansų rinka vaidina labai svarbų vaidmenį ekonominėje erdvėje. Netgi ekonomika kaip mokslas remiasi finansų sistemos veiksnumu bei finansinės informacijos tinkamumu ekonominių procesų matavimui. Finansų sistema, atliekanti įvairias skirtingas funkcijas, savo paskirtį įgyvendina finansų rinkose, kur yra prekiaujama finansų priemonėmis ir paslaugomis (Gediminas Dubauskas, 2001). Kalbant apie tarptautinę finansų sistemą (TFS) reikėtų paminėti, kad tai institucinė sistema valdanti tarptautinius resursų judėjimus paskolų, investicijų, mokėjimų už prekes ir paslaugas, palūkanų mokėjimų ir pelno pervedimų forma. Kitaip tariant, TFS – tarptautinių bei šalių institucijų ir instrumentų visuma, tarpusavyje susieta rinkomis. Tarptautinė rinka susideda iš: • vietinio kapitalo rinkų; • užsienio kapitalo rinkų; • eurorinkos; • valiutos keitimo rinkos. Taigi, TFS susijusi su tomis finansinėmis ir reguliuojančiomis institucijomis, kurios veikia tarptautiniu, o ne nacionaliniu ar regioniniu lygiu (Jonas Niaura, 2015). 2. EURO VALIUTOS VAIDMUO TARPTAUTINĖJE FINANSŲ SISTEMOJE Euras – ne tik euro zonos, bet ir pasaulio mastu stiprias pozicijas užėmusi valiuta. Valiutos – tai priemonė turtui saugoti, apsaugoti ir keistis tarp šalių, organizacijų ir asmenų. Euro zonoje bendra valiuta, euras, yra priemonė, kuria vyriausybės, bendrovės ir asmenys naudojasi mokėjimams už prekes bei paslaugas atlikti ir gauti. Ši valiuta naudojama ir ateities turtui saugoti, ir kaupti santaupų bei investicijų pavidalu. Tačiau dėl euro zonos ekonomikos, kuri yra didžiausia pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų, dydžio, stabilumo ir stiprumo, euras darosi vis patrauklesnė valiuta ir už euro zonos ribų. Tarptautiniu mastu euras atlieka tris funkcijas: • vertės mato (prekybiniai įsipareigojimai, tarptautinės finansinės operacijos, kainų indeksai tarptautinėse rinkose, valiutų keitimo sąryšis); • mainų (atsiskaitymai pagal prekybinius ir finansinius įsipareigojimus, dominuojanti valiuta, investicijos užsienio valiutų rinkose, oficialūs finansų srautai); • taupymo (finansinių priemonių denominacija, užsienio atsargų denominacija) (Jonas Niaura, 2015) Globali valiuta, tokia kaip euras, tokiu tikslu yra naudojama pasaulio mastu. Svarbu paminėti, kad nuo įvedimo 1999 m., euras įsitvirtino kaip svarbi tarptautinė valiuta, todėl šiuo metu ji yra antra pagal svarbą tarptautinė valiuta po JAV dolerio. Taigi, trečiųjų šalių viešieji ir privatieji sektoriai perka ir naudoja eurą įvairiais tikslais, įskaitant prekybos ar valiutos atsargų kaupimo reikmes. Platus euro naudojimas tarptautinėse finansų ir pinigų sistemose rodo pasaulinę šios valiutos įtaką: • Visame pasaulyje vis dažniau vyriausybės ir bendrovės skolinasi eurais. 2006 m. pabaigoje euras užėmė maždaug trečdalį tarptautinių skolos priemonių rinkų, o JAV dolerio dalis sudarė 44 %. • Pasaulio bankai visame pasaulyje išduoda didžiules paskolas eurais. • Euras yra antra pagal prekybos aktyvumą valiuta tarptautinėse valiutų rinkose; šia valiuta kasdien atliekama apie 40 % sandorių. • Euras plačiai naudojamas tarptautinės prekybos sąskaitoms faktūroms išrašyti ir mokėjimams atlikti ne tik tarp euro zonos ir trečiųjų šalių. • Kaip ir JAV doleris, euras yra plačiai naudojamas kaip svarbi valiuta atsargoms nenumatytiems atvejams, susijusiems su pinigais, laikyti. 2006 m. pabaigoje, daugiau kaip ketvirtadalį pasaulio avuarų užsienio valiutomis sudarė eurai, palyginti su 18 % 1999 m. Besivystančios šalys yra vienos labiausiai padidinusių savo rezervus eurais šalių: nuo 18 % 1999 m. iki 30 % 2006 m. • Kelios šalys valdo savo valiutas, susiedamos jas su euru, kuris atlieka atraminės arba orientacinės valiutos vaidmenį. Dėl euro, kaip pasaulinės valiutos, statuso, taip pat euro zonos dydžio ir ekonominės įtakos tarptautinės ekonominės organizacijos, tokios kaip Tarptautinis valiutų fondas (TVF) ir G 8, vis dažniau traktuoja euro zonos ekonomiką kaip vieną visumą. Dėl to stiprėja Europos Sąjungos įtaka pasaulyje. Taigi apibendrinant valiutos vaidmenį reikėtų paminėti, jog be to, kad palengvina keliavimą, bendra valiuta labai naudinga ir ekonominiu bei politiniu aspektais. Euro tvarkymo sistema lemia tai, kad euras yra stabili valiuta, pasižyminti maža infliacija ir mažomis palūkanų normomis, ir užtikrina patikimus viešuosius finansus. Bendra valiuta taip pat yra neatsiejama bendros rinkos dalis, daranti ją veiksmingesnę. Naudojant bendrą valiutą didėja kainų skaidrumas, išvengiama valiutų keitimo sąnaudų, skatinamas Europos ekonomikos vystymasis, sudaromos palankesnės sąlygos tarptautinei prekybai ir ES įgyja daugiau galios pasaulyje. Euro zonos dydis ir stiprumas taip pat labiau apsaugo eurą nuo išorės ekonominių sukrėtimų, pavyzdžiui, netikėto naftos kainų kilimo ar neramumų valiutų rinkose. Ne euro zonoje euras gali būti naudojamas valstybiniais (oficialiais) ir privačiais (neoficialiais) tikslais. Oficialiais tikslais euras naudojamas kaip bazinė, oficialiųjų tarptautinių atsargų ir intervencinė valiuta, o neoficialiais – investicijoms ir finansinėms operacijoms (tarptautinių skolos vertybinių popierių ir akcijų rinkose, bankų sektoriuje), mokėjimams bei prekių ir paslaugų kainų nustatymui tarptautiniu mastu. 3. EURO ZONOS KAIP VISUMOS VAIDMUO TARPTAUTINĖJE FINANSŲ SISTEMOJE Vykstant Europos vienijimuisi kai kurios Europos Bendrijos šalys nusprendė įsivesti bendrą valiutą – eurą. Šiuo tikslu reikėjo sukurti bendrą pinigų politiką ir valiutos politiką, kurios kūrimui buvo sukurta Europos Centrinių bankų sistema. Šioje sistemoje yra ES valstybių nacionaliniais centriniais bankais ir naujai įkurtas Europos centrinis bankas (ECB). ECB – yra vienas didiausių pasaulio centrinių bankų, kuris yra atsakingas už monetarinę politiką Europos Sąjungos šalyse, kur oficiali valiuta yra euras. Pagrindinė ECB užduotis – išlaikyti euro perkamąją galią ir užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje. Įgyvendindamas monetarinę politiką, ECB vykdo atviros rinkos operacijas, bankams taiko privalomųjų atsargų reikalavimus ir einamąsias skolinimo/skolinimosi galimybes. Dėl ekonominės integracijos visa ES ekonomika ir atskirų valstybių narių ekonomika gauna daugiau naudos, veiksmingiau veikia ir yra tvirtesnė. Savo ruožtu tai sudaro galimybes užtikrinti ekonominį stabilumą, didinti ekonomikos augimą ir užimtumą, kurie duoda tiesioginės naudos ES piliečiams. Praktiniu požiūriu, Europos pinigų sąjunga (EPS): • koordinuojama valstybės narės formuojant ekonominę politiką; • koordinuojama fiskalinės politikos strategijas, ypač ribojant vyriausybės skolą ir deficit; • ECB vykdo nepriklausomą pinigų politiką. Apskritai ekonominė ir pinigų sąjunga yra tolesnis ekonominės integracijos etapas. Ekonominę integraciją galima suskirstyti į šešis žingsnius: 1. Lengvatinės prekybos zona (tam tikros šalys viena kitai taiko mažesnius muitų tarifus). 2. Laisvosios prekybos zona (dalyvaujančios šalys viena kitai netaiko vidaus tarifų visoms arba kai kurioms prekėms). 3. Muitų sąjunga (taikomi tokie patys išoriniai muitų tarifai trečiosioms šalims bei bendra prekybos politika). 4. Viena bendra rinka (bendros produktų taisyklės ir laisvas prekių, kapitalo, darbo jėgos ir paslaugų judėjimas). 5. Ekonominė ir pinigų sąjunga (viena bendra rinka, kurioje naudojama bendra valiuta ir vadovaujamasi bendra pinigų politika). 6. Visiška ekonominė integracija (visi pirmiau minėti dalykai ir suderinta fiskalinė bei kitos ekonominės politikos strategijos). EPS sustiprina euro zonos ekonomikos plėtrą, kadangi sumažėja operacijų sąnaudos, padidėja paskirstymo veiksmingumas, nebelieka priemokų už valiutų kursų riziką, o investuotojų paklausa padidėja. EPS padeda pasiekti ne tik vidaus stabilumą – ji turi įtakos kuriantis didesnei ekonominio ir valiutų kursų stabilumo zonai. Be vidaus poveikio, EPS sukūrimas turi didžiulę išorinę reikšmę pradedant įtaka prekybai bei plėtrai ir baigiant poveikiu tarptautinei finansų sistemai. Perspektyva eurui tapti viena iš svarbiausių prekyboje naudojamų valiutų turės įtakos užsienio valiutos keitimo rizikos mažėjimui vykdant tarptautines operacijas tarp šalių ES partnerių, kurie palaiko glaudžius ryšius su euro zona. Pagaliau didelės finansinės euro rinkos sukūrimas, taip pat glaudesnės kapitalo rinkos integracijos perspektyvos atvers daugiau naujų investicinių galimybių. Šalys, kurios susieja savo valiutą su euru, turi galimybes dirbti stabilesnės užsienio valiutos sąlygomis didesnėje ekonominėje zonoje, kuriai priklauso visos šalys, pareiškusios ketinimą savo valiutą susieti su euru. Taigi, apibendrinant norėčiau pasakyti, kad euro zona turi teigiamą įtaką didžiosios galybės formavimuisi, nes bendra valiutos sistema racionaliau paskirsto riziką ir sudaro palankesnes galimybes ją valdyti. Todėl sąjunga tampa savarankiška jėga, kuri dėl naudojamos valiutos pasižymi tik jai būdingomis ypatybėmis pasireiškiančia demokratiška, laisvaja rinka, skatinančia šalių tarpusavio ir tarptautinius bendradarbiavimo santykius. Reikėtų paminėti, kad EPS – tai svarbiausias ES šalių ekonomikų integracijos žingsnis. IŠVADOS 1. Euro įvedimas 1999 m. buvo svarbus žingsnis Europos integracijos procese. Tai taip pat buvo vienas iš sėkmingiausių integracijos etapų: apie 330 milijonų ES piliečių dabar naudoja eurą kaip savo valiutą ir naudojasi jo teikiamais privalumais. 2. Bendra ES valiuta – euras, yra antroji po JAV dolerio pasaulio rezervinė valiuta, todėl formuojasi ES kaip viena įtakingiausių globalių ekonominių jėgų, turinčių finansinių resursų ir galinčių ją skirti pagalbai. Tai sudaro palankias galimybes ES tapti ekonomine galybe ir užimti svarbią poziciją santykiuose su kitais tarptautinių santykių dalyviais. Euras suteikia galimybę tapti lydere tarptautinėje finansų rinkoje ir formuoja gebėjimą efektyviau valdyti bendras preferencijas (išimtinė prekybos lengvata, nustatyta kai kurioms įvežamoms prekėms). 3. EPS veiklos sritys: ekonominės ir fiskalinės politikos strategijų koordinavimas, bendra pinigų politika ir bendra valiuta. ECB nustatytą pinigų politiką didina ekonominę valstybių narių tarpusavio priklausomybę. 4. Dėl pinigų politikos prekybiniai ir finansiniai ryšiai tampa glaudesni. Dėl šios vis didėjančios ekonominės integracijos glaudžiau koordinuojamos ekonominės politikos strategijos. 5. Pinigų sąjunga skatina šalių tarpusavio ir tarptautinius bendradarbiavimo santykius. 6. Euras yra stabili valiuta, pasižyminti maža infliacija ir mažomis palūkanų normomis, ir užtikrina patikimus viešuosius finansus, dėl šių priežasčių euras darosi vis patrauklesnė valiuta tiek Europos Sąjungoje, tiek ir už euro zonos ribų. 7. Tarptautiniu mastu euras atlieka tris pagrindines funkcijas: vertės mato, mainų bei taupymo. 8. Euro zoną sudaro ES valstybės, įsivedusios eurą, finansinės institucijos, bankų sąjunga, bendra pinigų politiką, tačiau vienaip ar kitaip kalbant apie euro zoną ir jos įtaką tarptautinei finansų sistemai, viskas susiveda į pagrindinį ir svarbiausią euro zoną vienijantį dalyką, bendrą valiutą – eurą. LITERATŪRA 1. „Bankų sąjunga“ Europos parlamentas (2013) [interaktyvus]. [žiūrėta 2015 m. spalis 25 d.]. Priega per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!