Etikos problemos. Proto ir tikėjimo konfliktas

1. Sena patarlė, paimta iš išorinio ir regimojo pasaulio, sako: “Duonos gauna tik tas, kas dirba”. Keista, bet ši patarlė netinka tam pasauliui, kuriam labiausiai priklauso. Dvasios pasaulyje yra kitaip. Čia viešpatauja amžina dieviška tvarka, čia nelyja vienodai ir ant teisiųjų, ir ant neteisiųjų, tik tas, kuris bijojo, randa atilsį, tik tas, kuris nusileidžia į požemio pasaulį, išgelbsti mylimąją. Dirbti nenorintis duonos negauna ir yra apgaunamas taip kaip dievai apgavo Orfėją, vietoj mylimosios pakišdami orinį pavidalą, apgavo, nes jis buvo minkštaširdis, nedrąsus, apgavo, nes buvo kita ristas, o ne vyras. Tad omenyje turimi regimasis ir dvasios pasauliai.
2. Pasakojimas apie Abraomą ypatingas, nes nors ir kaip menkai suprantamas, jis vis tiek visuomet didingas, nors ir čia viskas priklauso nuo to, ar norima dirbti bei save apsunkinti. Tačiau pasakojimas bus suprantamas, net jei ir nebus dirbama. Abraomas išaukštinamas - tačiau kaip? Viskam suteikiama labai įprasta išraiška: “Didu buvo tai, kad jis taip mylėjo Dievą, jog norėjo jam paaukoti tai, kas geriausia”.
3. Abraomo istorijoje nepastebima baimė, mat pinigams etinio įsipareigoji­mo neturime, o sūnui tėvas turi aukščiausią ir švenčiausią įsipareigojimą. Tačiau baimė yra pavojingas dalykas lepiems, todėl norima kalbėti apie Abraomą jos nepaisant. Taigi ir kalbama, kalbėjimo sraute supainiojant du dalykus: Izaoką ir “geriausia”, ir viskas klojasi kuo puikiausiai. Dabar įsivaizduokite, kad tarp klausytojų ką nors kamuoja nemiga - tuomet visai netoli ir baisiausias, giliausias, tragiškas ir komiškas nesusipratimas.
4. Draugas grįžtų namo, jis norėtų padaryti kaip Abraomas, juk sūnus yra tai, kas geriausia. Jei pasakotojas tai sužinotų, tai tikriausiai nueitų pas jį ir sukaupęs visą savo dvasininko orumą suriktų: “Pasišlykštėtinas žmogau, visuomenės atmata, koks velnias tave apsėdo, kad nori nužudyti savo sūnų!” Ir dvasininkas, nejautęs jokios šilumos ar neliejęs prakaito pamokslaudamas apie Abraomą, stebisi savimi, jis džiaugėsi savimi. Jei pasakotojas būtų turėjęs bent tiek proto, kad turėtų ką prarasti, tai, manau, netektų ir jo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!