Esminė informacija apie Gėtės kūrinį „Faustas“

Nr.

Aspektas

Paaiškinimas

Citata

1.

Svarbiausias kontekstas

• XVIII a. antros pusės šviesuolis.

• Kūrinys rašytas 60 metų

• Kūrinio siužetinėje linijoje ir Gėtės gyvenime galime rasti panašumų: tiek Faustas, tiek Gėtė buvo išsimokslinę, sutampa kai kurie meilės nuotykiai, todėl neaišku, ar Faustas kūrė Gėtę, ar Gėtė kūrė Faustą.

2.

Tragedijos esmė

Gėtė svarsto sudėtingus pasaulio pažinimo, žmogaus prigimties, jo galių klausimus, siekia įminti „būties mįslę“, apmąsto pasaulio sandarą. Fausto gyvenimas – nesibaigianti kelionė, atradimų, džiaugsmo akimirkų ir praradimų, nusivylimų kaita. Jo ieškojimai atskleidžia nuolatines žmogaus pastangas tobulėti.

„ ... žmogų net ir klystkeliuos tamsiuos / Ne taip jau paprasta ir lengva paklaidinti.“

3.

„Prologo danguje“ esmė

Velnias susilažina su Dievu, kad jam pavyks išvesti Faustą iš doros kelio („Kertu, kad šitą naivų sutvėrimą / Galiu nuvest klaidžiausiu takeliu“.)

„Nurimtų tik dangaus žvaigždes nuraškęs / Ir žemės įgeidžius patenkinęs visus“ (Mefistofelis apie Faustą)

„Jis, aišku, klaidžioja, bet ieško kelio, / Ir jeigu pasikliaus manim – klejonės baigsis“ (Dievas apie Faustą)

4.

Sutrikęs Faustas

Faustas kūrinyje atskleidžia savo dvilypumą. Jam, priešingai nei Vagneriui, neužtenka vien knyginės išminties, jis taip pat nori patirti kitokius gyvenimo džiaugsmus, nori rasti laimę, kurios dabar nejaučia.

„Many dvi sielos grumias nuolatos! - / Viena kitos norėtų atsiskirti“.

„Kaip besipuoščiau, nepajėgsiu atitrūkt / Nuo nykumos, kuri man širdį ėda.“

„Baisėdamasis pabundu rytais / Ir vos ne verkdamas galvoju apie dieną, / Žinodamas, kad ji ir vėl ateis, / Tačiau nei vieno noro neišpildys“

„Man nepakeliama našta būties, / Gyvent man per sunku, geidžiu mirties“

5.

Gundytojas Mefistofelis

Mefistofelio požiūris yra tarsi priešingas Fausto požiūriui. Jis į gyvenimą žvelgia kaip į daugybę nuotykių (1). Taip pat sako, kad reikia elgtis apgalvotai (2).

1. „Todėl žvaliau! Apmąstymus šalin, / Ir skriekime pasaulio sumaištin! / Gana filosofuoti!“

1. „Kol kas gyvenimas ne toks jau prastas, / Tik elkimės protingai ir tvirtai“