• pakitusią nuomonę apie reikšmingus ir nereikšmingus žmogaus patirties momentus.
Išsirutulioja intelektualinis arba idėjų romanas, kuris rėmėsi ankstesnių epochų filosofinio, auklėjamojo romano patirtimi. Intelektualinio romano kūrėjai T. Manas, O. Hakslis, H. Hesė ir kt. įprasmina konkrečiais vaizdais atspindėtą tikrovę, jų kūriniuose jungiamos teorinės diskusijos, išsamūs filosofiniai ekskursai ir buitinės scenos.
Naują pobūdį įgauna mokslinis fantastinis romanas, kuris siejasi su intelektualinių idėjų romanu. Mokslinė fantastika XXa. daugiausiai reiškiasi antiutopijos forma. Ankstesniųjų epochų fantastai vaizdavo nuostabią ir harmoningą žmonijos ateitį, o H. Velsas, O. Hakslis ir jų pasiekėjas Dž. Orvelas akcentavo katastrofas, žmonijos išsigimimo momentus, neprotingo mokslinių atradimų taikymo ir neteisingos socialinės struktūros galimus padarinius.
Nusivylimas socialiniais idealais ir apskritai socialine veikla Pirmojo pasaulinio karo įvykių įtakoje davė pradžią „prarastosios“ arba „žuvusios“ kartos literatūrai, kurios atstovai perėmė tiek realistinio, tiek ir modernistinio romano tematiką, vaizdavimo formas ir struktūrą.
Xxa. pirmojoje pusėje Vakarų Europos literatūroje išsiskiria vadinamieji romanistai tradicionalistai, jie tęsia klasikinio socialinio romano tradicijas ir jų kūriniuose matomas naujas požiūris į asmenybę, jos santykius su aplinka.
• postsimbolistinė (orientuojasi įsimbolistinę kūrybą);
• avangardistinė (atstovaujama futurizmo, kubizmo, dadaizmo, ekspresionalizmo ir siurrealizmo).
Avangardizmo pradininkas — Londone gyvenęs amerikiečių poetas E. Paundas yra pateikęs glaustą vaizdo formulę: „Vaizdas — tai intelektualinės ir emocinės patirties tam tikru laiko momentu kompleksas“.
Meninis mąstymas modernizmo epochoje pagrįstas abstrahavimusi nuo tikrovės. Pagal abstrahavimosi laipsnį išskiriami trys modervizmo laikotarpiai:
• Modernizmo I-oji fazė (XIXa. pab. – XXa. pr.);
• Modernizmo II-oji fazė (XXa. pirm. pusė );
• Postmodernizmas (XXa. antoji pusė ir tęsiasi iki dabar).
Modernizmo antruoju laikotarpiu galime pastebėti šiuos romanų tipus: modernieji, intelektualiniai idėjų, moksliniai, prarastosios kartos romanai. Prarastosios karos romanų rašytojams priklausė E. Hemingvėjus, E. M. Remarkas ir kiti to meto rašytojai.
Į XXa. literatūros istoriją Erichas Marija Remarkas įėjo pirmiausiai kaip įtaigingas „prarastosios kartos“ likimo vaizduotojas. Jis priklauso rašytojų kartai, išgyvenusiai vieną dramatiškiausių Vokietijos istorinių laikotarpių — Pirmąjį pasaulinį karą, politinę ir ekonominę Veimaro respublikos krizę, fašistinį terorą, Antrąjį...
Šį darbą sudaro 1468 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!