Ergonomiška kėdė

Ergonomika – tai taikomasis mokslas, tiriantis dirbančiojo psichofiziologines galimybes, ribas ir elgesį darbo metu, t.y. mokslas apie tai kaip darbo aplinką ir darbo įrankius padaryti patogesnius naudojimui. Terminas ergonomika kilęs iš graikiškų žodžių ergo – darbas ir nomos gamtos dėsnis. Ergonomika praktiškai sujungė įvairias mokslo sritis susijusias su darbo saugumu ir organizavimu: antropologiją, fiziologiją, higieną, darbo psichologiją. Vystantis pramonei ergonomika buvo ypač svarbi, jog darbas būtų efektyvus, darbuotojai nepatirtų traumų, mažintų darbuotojų nuovargį.
1949 metais pirmą kartą ergonomika pripažinta kaip mokslas, jos pradininkas – Frederick Winslow Taylor. Jis populiarino mokslinio darbo proceso valdymo požiūrį. Teiloro darbus tesė amerikiečiai Frank ir Lillian Gilbreth, jie siūlė būdus padidinti darbo efektyvumą mažinant darbuotojų nuovargio vystymąsi.
Antorojo pasaulinio karo metais ypač padaugėjo tyrimų, susijusių su žmogaus veikla, darbingumo galimybėmis. Sudėtingą karinę techniką valdyt aptarnaujančiam personalui turėjo didelę psichologinę ir fizinę tampą. Ją malšint buvo pasitelkti psichologai ir kitų sričių specialistai, jog sukurtų kuo patosnę karinę techniką.
1857 metais terminą „ ergonomika“ pasiūlė lenkų gamtos tyrinėtojas Wojciechas Bogumilas Jastzebowskis svaitraštyje „ Gamta ir pramonė“.
1968 m. susidomėta ergonomikos mokslu Lietuvoje.
1. Viskas turi būti lengvai pasiekiama – darbui naudojamus daiktus, prietaisus reikia įtaisyti lengvai pasiekiamose vietose. Kiekvienas darbas yra skirtingas, todėl kuriant darbo vietą reiktų atsižvelgti kam ji bus skirta. Keletas pavyzdžių kaip šiuo metu sprendžiamos problemos dėl lengviau pasiekiamų daiktų: sumažinamas darbo plotas, daromos išpjovos darbiniuose paviršiuose, konstruojami besisukantys stovai ir kt.
2. Darbui svarbu pasirinkti tinkamą aukštį – reikia sėdėti patogia poza. To nedarant žmogus greičiau nuvargsta, darosi nepatogu, atsiranda įvairūs skausmai. Jei žmogus dirba nepatogia poza, sulėtėja darbo tempas, kadangi žmogus dažniau ilsisi.
3. Žmogaus kūno padėtis turi būti patogi – dirbant nepatogiai susilpnėja jėga, darbas tampa sunkesnis. Todėl kūno padėtis turi būti „ neutralios“ formos:
• Nugaros padėtis neutrali – S Formos;
• Alkūnės laikomos natūraliai į šonus;
• Riešo padėtis neutrali.
4. Būtina sumažinti per didelę naudojamą jėgą – yra bendrieji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!