Ergonomiška buhalterio darbo vieta

ĮVADAS Žmogus yra asmenybė, kurios normaliam funkcionavimui visuomenės gyvenime būtinas darbas. Darbo dėka žmogus patenkina ne tik fiziologinius, bet saviraiškos, saugumo, savirealizacijos poreikius, kurie skatina žmogų mąstyti, kurti, galvoti, spręsti įvairiausius uždavinius. Daugelis iš mūsų nebeįsivaizduojame savęs be veiklos, be žmogaus sąveikos su technika ir technologijomis. Žmogaus veikla, darbas, procesas, aktyvumas, elgsena turi įtakos kuriamai gyvenimo kokybei. Siekiant užtikrinti sėkmingą ir efektyvią veiklą, skatinant darbuotojų motyvaciją, kiekvienas organizacijos vadovas turi sukurti kuo jaukesnę ir tinkamą darbui vietą. Palanki darbo aplinka sąlygoja optimalų žmogaus funkcionavimą, gerą darbingumą, minimalų nuovargį bei monotoniją, kokybinius darbo rezultatus, pasitenkinimą darbu ir santykiais jame. Tačiau dažniausiai į komfortabilios ir teisingos vietos sukūrimą yra kreipiamas mažiausias dėmesys, kai tuo atveju tai turėtų būti svarbiausia. Kompiuteris ir žmogus šių dienų gyvenime yra praktiškai neatsiejami dalykai, o ypač dirbant buhalterinį darbą. Buhalterio darbas sunkus, kuriam reikia atiduoti daug laiko ir pastangų, todėl reikalingas pagalbininkas, kuris padeda išsivaduoti nuo begalės dokumentų ant darbo stalo. Buhalterio darbas labai atsakingas, reikalaujantis kruopštumo, atidumo, susikoncentravimo ties galybe skaičių, kad būtų išvengta klaidų. Kenksmingos aplinkos sąlygos, nepakankamas saugumo priemonių taikymas, nesirūpinimas žmogaus poreikiais mažina poreikį efektyviai dirbti. Kenksmingi profesiniai darbo aplinkos veiksniai skirstomi į: cheminius, fizikinius, biologinius, ergonominius, psichosocialinius ir fizinius. Fizikinio veiksnio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje, t.y. triukšmas, vibracija, apšvietimas, elektromagnetinis laukas, jonizuojančioji spinduliuotė ir mikroklimatas, kuris sustiprina kiekvieno, anksčiau minėto, veiksnio poveikį. Visi šie veiksniai vienaip ar kitaip įtakoja buhalterio darbo rezultatų kokybę ir žmogaus psichologinę būseną darbe. Šio darbo objektas - UAB „Komeksimas“ buhalterio darbo vietos analizė. UAB „Komeksimas“ yra įsikūrusi Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritorijoje. KLASCO teritorijoje auga naujų terminalų statyba ir naujų technologijų diegimas. Pastaruoju metu vis aktualesnė tampa elektromagnetines bangas spinduliuojančių objektų problema. Uoste ir laivuose yra daug navigacinės įrangos, kurios spinduliuoja ypatingai dideliais dažniais. Laboratorijos specialistai kasmet atlieka per tūkstantį elektromagnetinio lauko matavimų. Šalia darbo vietos esantis birių produktų sandėlys skleidžia nemalonų kvapą. Ore tvyrančios dulkės patenka į patalpas, sudirgindamos kvėpavimo takus, šalia esantis geležinkelis sukelia vibracijas. KLASCO  ištisą parą vyksta krovos darbai. Keliamam triukšmui didelės įtakos turi ir darbo kultūra. Jeigu krovinys švelniai nuleidžiamas ant žemės, tai triukšmas minimalus, tačiau siekiant kuo greičiau iškrauti lavą, dažniausiai kroviniai "metami" ant žemės su dideliu trenksmu. Šią darbo vietą analizuosme stebėjimo metodu, o tam, kad analizė būtų išsamesnė ir aiškesnė pasiremsime dokumentuose, literatūros šaltiniuose esančia informacija. Šio darbo tikslas – išanalizuoti kompiuterizuotą buhalterio darbo vietą ir pateikti siūlymus darbo aplinkos tobulinimui. Šio darbo uždaviniai: 1. Pristatyti darbo vietos ergonominius reikalavimus bei reikšmę žmogaus psichologinei būsenai ir darbo aplinkai; 2. Pristatyti ergonominius reikalavimus displėjui, darbo stalui, darbo paviršiui ir darbo kėdei; 3. Analizuoti buhalterio darbo vietos aplinkos poveikį darbuotojui bei jo darbo rezultatams. 4. Parengti analizuojamos informacijos išvadas bei numatyti darbo vietos tobulinimo laukiamus rezultatus. METODOLOGINĖ DALIS 1. Darbo vietos ergonomika Vienas iš esminių priemonių žmogui prisitaikyti prie darbo yra darbo vietos komponavimas. Darbo vietos erdvės ir ploto struktūra nusako operatoriaus kūno padėtį darbinės veiklos procese, jo nuovargį ir monotoniją, saugą, darbingumą ir sveikatą, taip pat darbo intensyvumą ir kokybę. Darbo sąlygos – visuma išorinių ir vidinių darbo veiksnių, tiesiogiai ar netiesiogiai darančių įtaką darbinės veiklos rezultatams. „Darbo sąlygų komfortiškumą lemia šie veiksniai: • mikroklimatas, apšviestumas, užterštumas; • psichofiziologiniai (fizinis krūvis, protinė ir emocinė įtampa, darbo poza, nuovargis, monotonija); • estetiniai (darbo patalpų, darbo vietos, priemonių ir rūbų dizainas); • socialiniai – psichologiniai (psichologinis klimatas grupėje ir organizacijoje, veiklos prestižas); • socialiniai – ekonominiai (socialinė sauga ir rūpyba, finansavimas, atlyginimas)“ (V. Kučinskas, 2001, p. 78). „Vienas iš esminių priemonių žmogui pritaikyti prie darbo yra darbo vietos komponavimas. Darbo vietos erdvės ir ploto struktūra nusako darbuotojo kūno padėtį darbinės veiklos procese, jo nuovargį ir monotoniją, saugą ir darbingumą. Bendrieji ergonomikos reikalavimai, keliami darbo vietoms, yra: • Darbo priemonių ir įrankių nomenklatūra ir skaičius; • Minimali darbo erdvė ir plotas; • Darbo vietos daiktinė – erdvinė struktūra; • Fizinės erdvės parametrai; • Darbų sauga“ {Andziulienė B., 2004, p.10).. Siekiant užtikrinti, kad kompiuterizuota darbo vieta pasižymėtų minimaliais rizikos veiksniais dirbančiojo sveikatai, kiekviena iš jų turi būti įvertinta remiantis "Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatais" ir "Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodiniais nurodymais". Saugos ir sveikatos reikalavimai dirbant kompiuteriu yra išdėstyti higienos normoje HN 32:1998. Klaviatūra. Reikalavimai klaviatūrai, pateikti higienos normoje HN 32:1998, visiškai atitinka Europos Sąjungos direktyvoje 90/270 EEB keliamus reikalavivimus. Reikalavimai yra tokie: • klaviatūra turi būti atskirta nuo displėjaus; • klaviatūra turi būti pakreipta taip, kad darbuotojas galėtų nusistatyti patogią padėtį, padedančią išvengti plaštakų ir rankų nuovargio; • priešais klaviatūrą turi būti pakankamai erdvės; • klaviatūros paviršius turi būti matinis; • ženklų klavišai turi būti išdėstyti taip, kad būtų lengva naudotis klaviatūra; • klavišų simboliai turi būti įskaitomi ir atitinkamai kontrastuoti. Reikalavimai erdvei. Vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 ploto ir ne mažiau 20 m3 erdvės.Atstumas tarp displėjaus ekrano ir kito displėjaus užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m, o tarp šoninių paviršių turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m. Apšvieta. Patalpoje apšvietimas turi būti natūralus ir dirbtinis. Reikalui esant, gali būti įrengtas ir vietinis apšvietimas (šviestuvas ant darbuotojo stalo). Apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad neakintų darbuotojo ir būtų išvengta atspindžio blyksnių displėjaus ekrane. Pagal higienos normą darbo paviršiaus apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300lx ir ne didesnė kiap 500lx, o displėjaus ekrano – ne mažesnė kaip 100lx ir ne didesnė kaip 250lx. Triukšmas.Garso lygis ar ekvivalentinis garso lygis patalpoje neturi viršyti 50 dBA, o patalpose, skirtose duomenų spausdinimui - 70dBA. Jeigu triukšmas viršija nurodytus lygius, patalpos sienas galima uždengti garsą sugeriančiomis medžiagomis. Vibracija. Darbuotoją veikianti vibracija turi atitikti higienos normos HN 51:1994 "Visą žmogaus kūną veikinti vibracija.Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose" reikalavimus. Didžiausios leidžiamos pagreičio vidutinės kvadratinės reikšmės (avkr) ir lygiai (La) Z, X, Y kryptyse vienos oktavos dažnių juostose (8 valandoms) pateiktos lentelėje: Vidutiniai geometriniai dažniai oktavos juostose, Hz avkr, m/s2 La, dB 1.0 - - 2.0 0.02 86 4.0 0.014 83 8.0 0.014 83 16.0 0.028 89 31.5 0.056 95 63.0 0.112 101 Koreguota reikšmė ir lygis 0.014 83 Šiluminė aplinka. Normuojami darbo patalpų šiluminiai parametrai yra tokie: oro temperatūra, oro santykinis drėgnis ir oro judėjimo greitis. Šių parametrų reikšmės nustatomos priklausomai nuo metų laikotarpio: šaltojo ir šiltojo. Šaltasis laikotarpis, kai trijų iš eilės parų oro vidutinė temperatūra žemesnė arba lygi +10 oC, o šiltasis - aukštesnė kaip +10 oC. Komfortinės šiluminės aplinkos parametrai pateikti lentelėje: Metų laikotarpis Oro temperatūra, oC Oro santykinis drėgnis, % Oro judėjimo greitis m/s, ne daugiau kaip Šaltasis 22 -24 40 - 60 0,1 Šiltasis 23 -25 40 - 60 0,1 Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai pateikti lentelėje: Metų laikotarpis Oro temperatūra, oC Oro santykinis drėgnis, % Oro judėjimo greitis m/s Šaltasis 21 - 25 ne daugiau 75 ne daugiau 0,1 Šiltasis 22 - 28 55 - 75 0,1 - 0,2 Spinduliuotė. Kompiuteriu dirbantį žmogų veikia darbo vietoje instaliuotos kompiuterinės įrangos spinduliuojami elektromagnetiniai laukai, kurių poveikis žmogaus sveikatai gali būti žalingas. Būtina nustatyti maksimalius elektromagnetinės spinduliuotės lygius, prie kurių nesusidaro pavojus dirbančiojo sveikatai. Žemiau lentelėje pateiktos standartų normuojamos elektromagnetinės spinduliuotės didžiausių leistinų lygių reikšmės. Normuojamas dydis MPR II (TN01:1998) TCO 92 TCO 95 TCO 99 Elektrinis potencialas (V) 500 500 500 500 Kintamo elektrinio lauko stipris (V/m)  I diapazone  II diapazone 25 2,5 10 1,0 10 1,0 10 1,0 Kintamo magnetinio srauto tankis (nT)  I diapazone  II diapazone 250 25 200 25 200 25 200 25 Pastaba: I diapazonas - 5 Hz - 2000 Hz   II diapazonas - 2 kHz - 400 kHz Standarte MPR II pateikti kintamų elektrinių ir magnetinių laukų lygiai matuojant 50 cm atstumu nuo displėjaus ekrano. Toliau matavimai atliekami sukant displėjų aple jo geometrinę ašį. Standartuose TCO matuojama 30 cm atstumu nuo displėjaus ekrano. Europos standarte EN 50279 pateikiamos trys elektromagnetinių laukų spinduliavimo lygių kategorijos: A kategorija, B kategorija ir C kategorija. Kategorija Elektrinis potencialas( V ) Kintamo elektrinio lauko stipris ( V / m ) Kintamo magnetinio srauto tankis ( nT ) I diapazonas II diapazonas I diapazonas II diapazonas A 500 10 1 200 25 B 500 25 2,5 200 25 C - - 10 200 25 A kategorijai priklauso kintamų ir elektrinių laukų lygiai matuojant 30 cm atstumu iš priekio ir 50 cm atstumu aplink displėjų. A kategorija atitinka TCO standarte pateiktus lygius. B kategorijai priskiriami lygiai, matuojant 50 cm atstumu aplink displėjų, o C kategorijai – jeigu nematuojamas displėjaus ekrano paviršiaus elektrinis potencialas ir kintamo elektrinio lauko stipris I diapazone. Pagal literatūros sąraše pateiktų knygų bei internetinių puslapių informaciją, galima apibendrinti tai, jog tinkamai taikydami  ergonomiką ir ergonomikos produktus: • Sukursime sveikesnę ir linksmesnę darbo aplinką, • sumažinsime profesinių traumų ir ligų tikimybę, • iki minimumo sumažinsime žalos atlyginimo išmokas, skiriamas darbuotojams, • padidinsime darbo produktyvumą, • sumažinsime darbuotojų pravaikštas, • sukursime darbo aplinką, atitinkančią dabartinius Europos sveikatos ir saugumo reikalavimus. Protinis darbas reikalauja didelės mąstymo, dėmesio, analizatorių, o taip pat ir nervinės bei emocinės įtampos, dažnai sukelia pastebimus organizmo sistemos pakitimus. Visi veiksniai tiek psichofiziologiniai, tiek estetiniai, tiek fizikiniai yra glaudžiai tarp savęs susiję dirbant tiek protinį, tiek ir fizinį darbą. Tačiau didesnį dėmesį norėčiau skirti triukšmo sąvokos pristatymui bei jo daromą poveikį darbuotojui ir darbo rezultatams. 2. Ergonominiai reikalavimai displėjams Išanalizavus tarptautinius bei atskirų valstybių priimtus standartus ir atitinkamą literatūrą, displėjaus vaizdo ergonominius parametrus galima suskirstyti į tris grupes. Pirmajai grupei priklausytų šviesos techniniai parametrai: • ekrano skaistis – ekrane spinduliuojamas ir atspindėtas šviesos srautas, sudarytas iš šviesių simbolių, esant šviesiems vaizdams tamsiame fone ir šviesaus fono, esant tamsiems vaizdams šviesiame fone; • skaisčio kontrastas – tai santykis tarp ekrane esančio vaizdo skaisčio (Lmax) ir fono skaisčio (Lmin), esant šviesiems vaizdams tamsiame fone, arba vaizdo skaisčio (Lmax) ir fono skaisčio (Lmin), esant tamsiems vaizdams šviesiame fone, išreikštas kaip kontrasto moduliacija CM = (Lmax – Lmin) / (Lmax + Lmin) arba santykiniu kontrastu CR = Lmax / Lmin, kaip tai parodyta žemiau pateiktame paveiksle. • skaisčio vienodumas – skaisčių santykis tarp sričių ekrane, kurios numatytos kaip sritys, turinčios vienodą skaistį; • skaisčio tolydumas – santykis tarp ekrane esančio vaizdo skaisčio ir jo artimiausios aplinkos arba vienas po kito stebimų paviršių skaisčio; • pikselis (grūdas) – mažiausias adresuojamas elementas ekrane, spalvotuose ekranuose galintis atvaizduoti visą spalvų gamą; • skaisčio kodavimas – informacija, išreikšta tarpusavyje nepriklausomais vaizdo skaisčių skirtumais; • vaizdo regeneravimas – tai vaizdo kadro atvaizdavimo ekrane pasikartojimo dažnis. Antrajai grupei priklausytų ergonominiai rodikliai, charakterizuojantys vaizdo atkūrimą: • ženklo kampinis aukštis – kampas tarp linijos, jungiančios ženklo apačią su stebėjimo tašku ir linijos, jungiančios ženklo viršų su stebėjimo tašku; • ženklo formato matrica – simboliui suformuoti naudojamų horizontalių ir vertikalių elementų kiekis; • ženklo aukštis – atstumas tarp nekirčiuoto didžiojo ženklo viršutinio ir apatinio kraštų; • atstumas tarp ženklų, žodžių, eilučių – atstumas tarp horizontaliai vienas kito atžvilgiu išdėstytų ženklų, žodžių, vertikaliai išdėstytų ženklų (eilučių) artimiausių taškų; • ženklo aukščio su pločiu santykis – santykis tarp ženklo aukščio ir jo pločio; • linijos plotis – išreiškiamas ženklo aukščio dalimi; • statmenumas – adresuojamos ekrano darbinės srities stačiakampės formos išlaikymas; • simbolių matmenų pastovumas – ženklų aukščio ir pločio vienodumas; • atspindys nuo ekrano ir priekinės displėjaus dalies – ekrano ir priekinės displėjaus dalies savybė atspindėti pašalinę šviesą; • stebėjimo atstumas – mažiausias atstumas tarp stebėjimo taško ir ekrano paviršiuje stebimo taško; • žvilgsnio kampas – maksimalus kampas tarp horizontalios linijos ir linijos, einančios iš stebėjimo taško į displėjaus sritį, naudojamą informacijai pateikti, keičiant monitoriaus padėtį: • stebėjimo kampas – kampas tarp žvilgsnio linijos ir linijos statmens ekrano paviršiui (normalės) taške, kuriame stebėjimo linija kertasi su ekrano paviršiumi: • sferinis nestabilumas – 1 mm dydžio vaizdo elemento matmenų pakitimas skirtingose vaizdo vietose. Trečiajai grupei priklausytų informacijos atvaizdavimo kokybės rodikliai: • įskaitomumas – vaizdinės ženklo savybės, apibrėžiančios jo atpažinimo lengvumą; • informacijos atvaizdavimo patikimumas charakterizuoja displėjų, užtikrinantį operatoriaus vaizduojamos informacijos patikimą atpažinimą nustatytu laiku duotom sąlygom be prognozuojamų atpažinimo klaidų; • informacijos atvaizdavimo patogumas – charakterizuoja displėjų, užtikrinantį patikimą informacijos atvaizdavimą, tuo pačiu įvertinant optimalias arba leistinas žmogaus veiklos sąlygas pagal psichologinius, fiziologinius ir medicininius higieninius kriterijus; • informacijos atvaizdavimo efektyvumas – charakterizuoja displėjų, užtikrinantį patikimą ir patogų informacijos atvaizdavimą, esant minimalioms žmogaus pastangų ir resursų sąnaudoms. Trečiosios grupės parametrai skirti displėjų kokybės dinaminiam įvertinimui, naudojant statistinius metodus. Displėjų atitikimas ergonominiams reikalavimams nustatomas patikros laboratorijose, kuriose matavimai atliekami griežtai standartais nustatytomis sąlygomis. Standartuose nustatomi pirmosios ir antrosios grupių vaizdo ergonominiai parametrai. Šie parametrai privalomi displėjų gamintojams. Lentelėje žemiau pateikti standartuose ISO 9241 ir TCO-99 nustatyti ergonominiai parametrai. Vaizdo ergonominiai parametrai Eil.Nr. Pavadinimas Parametrų reikšmės ISO 9241 TCO – 99 1 Stebėjimo atstumas 400 mm   2 Žvilgsnio kampas 60o   3 Stebėjimo kampas 40o   4 Ženklo kampinis aukštis 16-22   5 Linijos plotis 1/6-1/12   6 Ženklo pločio ir aukščio santykis 0,7:1; 0,9:1   7 Vaizdo parametrai: a) moduliacija juodai baltam displėjui; b) moduliacija spalvotam displėjui; c) užpildymo koeficientas (pikselio ploto santykis su pikseliui skirtu plotu) CM  0,4 CM  0,7  0,3  8 Ženklo formatas (matrica) 5 x 7; 7 x 9   9 Ženklo dydžio vienodumas  5 %   10 Atstumas tarp ženklų 1 pikselis   11 Atstumas tarp žodžių  1 ženklo pločio   12 Linijų atskyrimas 1 pikselis   13 Tiesiškumas: a) ženklo horizontalaus postūmio tarp eilučių ar ženklo vertikalaus postūmio eilutėse santykis su ženklo pločiu ar aukščiu b) skirtingų eilučių ar stulpelių ilgių skirtumo santykis su eilučių ar stulpelių ilgiais x/x, y/y:  5 % 2 %   14 Statmenumas: a) santykis tarp horizontalių linijų ilgių skirtumo (| H1 – H2 |) ir vidutinio ilgio (H + H2)/2 b) santykis tarp vertikalių linijų ilgių skirtumo (| V1 – V2 |) ir vidutinio ilgio (V1 + V2) / 2; c) santykis tarp įstrižainių ilgių skirtumo (|D1-D2|) ir vidutinio ilgio (D1+D2)/2 0,02 0,02 0,04 0,02 0,02 0,03 15 Ekrano šviesumas  35 cd/m2  35 cd/m2 16 Skaisčio kontrastas CM 0,5   17 Skaisčio pasiskirstymas CR3:1   18 Skaisčio vienodumas: a) tarp ekrano centro ir kraštų b) ženklo viduje  1,5 : 1  1,5 : 1   19 Skaisčio tolydumas  1,5 : 1  1,5 : 1 20 Žymės mirksėjimo: a) dažnis c) skverbtis 1-5 Hz 50-70 %   21 Ryškumo stabilumas 90 %   22 Sferinis nestabilumas  0.0002 mm   23 Vaizdo regeneracijos dažnis 85 Hz   Standarte TCO-99 pateikti griežtesni reikalavimai nei standarte ISO 9241 kai kuriems parametrams, tačiau daugumai parametrų reikalavimai sutampa. 1. Reikalavimai darbo stalui ir darbo paviršiui Higienos norma HN 32:1998 nurodo tokius reikalavimus darbo stalui arba darbo paviršiui: • darbo stalas arba darbo paviršius turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti būtinus reikmenis; paviršiai turi būti mažai atspindintys; • dokumento laikiklis turi būti stabilus, reguliuojamas, kad iki minimumo sumažintų galvos ir akių nepatogius judesius; • stalo konstrukcija turi užtikrinti darbuotojui patogią pozą. Reikalavimai darbo stalams ir darbo paviršiams priklauso nuo darbo pobūdžio, naudojamų kompiuterių ir pagalbinių reikmenų kiekio, dydžio ir konfigūracijos. Papildomas darbo paviršius gali būti reikalingas dokumentacijos, literatūros ar ryšio priemonių laikymui. Kompiuteriniams stalams taikomi šie ergonominiai reikalavimai (ISO 9241; ANSI/HFS 100-1988): • Reguliuojamas aukštis. Reguliavimo ribos nuo 68 cm iki 76 cm. Jeigu Jūs nusprendėte įsigyti nereguliuojamą stalą, tai rekomenduotinas 72 cm aukšis. • Aukštis keičiamas lengvai. Gali būti panaudotas pneumatinis arba mechaninis įtaisas. • Stalo paviršiaus plotas turi būti pakankamas. Rekomenduotinas minimalus plotis 80 cm, o ilgis 160 cm. Kad kompiuterizuotos darbo vietos įranga neišsikištų už stalo ribų, patartina naudoti 100 cm pločio stalą. Darbo stalo paviršiaus ploto padidinimui galima panaudoti dviejų lygių stalus. Tai gali būti papildoma plokštuma displėjui arba paildoma lentyna klaviatūrai. • Klaviatūros lentynos ar panačių priemonių panaudojimas gali kartais priversti toli siekti kai kurių darbo priemonių (pvz. telefono). Jeigu darbo vietoje yra naudojama daug reikmenų, tai galima panaudoti kampinį stalą arba apjuosiantį vartotoją figūrinį stalą. Tai leis ne tik padidinti paviršiaus plotą, bet ir priartinti pagalbines priemones. • Turi būti pakankamai vietos kojoms. Minimalus rekomenduojamas plotis kojoms po stalu 51 cm, nors tinkamesnis yra 61 cm. Minimalus nišos kojoms gylis 38 cm kelių lygyje ir 59 cm pėdų lygyje. Turi būti užtikrintas mažiausia 5 cm tarpas tarp šlaunų viršaus ir stalo darbo paviršiaus ar papildomos lentynos apačios. • Stalas turi būti stabilus ir pakankamai tvirtas, kad atlaikytų naudojamos įrangos svorį. • Stalas neturi turėti aštrių briaunų ir smailių kampų. • Darbo paviršiai neryškių tonų, matiniai. Stalviršiai neturi būti balti, blizgantys, kad nesukeltų akinančių atspindžių. 2. Reikalavimai darbo kėdei Higienos norma HN 32:1998 reikalavimus kėdei nusako trimis punktais: 1. Darbo kėdė turi būti stabili, bet leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią pozą. 2. Darbo kėdės konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: kėdė turi būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą; kėdės atlošas turi būti pakankami aukštas ir pasviręs. 3. Pėdų atrama turi būti pritaikoma darbuotojui, kuriam reikia ja naudotis. Perskaičius šiuos tris punktus, tikriausiai Jums bus sunku pasirinkti ir prireiks detalesnių paaiškinimų. Norint išsirinkti ergonomišką kėdę, turite būti įsitikinę, kad ji atitinka šiuos kriterijus: • Kėdės sėdimoji dalis yra patogi ir tinka Jūsų kūno formai. Kai atsisėdate ant kėdės, ji iš abiejų pusių turi būti bent 2,5 cm platesnė negu Jūsų klubai ir šlaunys. Kėdės sėdimoji dalis turi būti ne per ilga kojoms (38-43 cm), priešingu atveju ji arba užsikabins už pakinklių arba trukdys pilnai atremti juosmenį . Dauguma ergonomiškų kėdžių turi nuolydį į priekį, kuris neleidžia kojoms užsikabinti už sėdynės. Kėdės sėdimoji dalis turi būti tokios formos, kad sudarytų tolygų svorio pasiskirstymą ir būtų patogu sėdėti. • Kėdės aukštis yra reguliuojamas. Geriausiai, kai kėdė turi pneumatinį reguliavimo įtaisą, kad galima būtų pritaikyti jos aukštį. Kėdės gali būti reguliuojamos ir mechaniškai (pvz. sukimas). • Kėdės aukščio reguliavimo ribos atitinka vartotojo antropometrinius duomenis. 95% vartotojų tenkina reguliavimo diapazonas nuo 38 cm iki 53 cm. Turite sureguliuoti kėdės aukštį taip, kad šlaunys būtų horizontaliai arba truputį žemiau, o pėdos būtų tvirtai padėtos ant grindų. Daugumoje atvejų atramos kojoms Jums nereikia. Kėdės aukščio reguliavimo mechanizmas turi būti lengvai pasiekiamas bei užtikrinamas reikiamas lygis. Fiksuoto aukščio kėdė taip pat yra tinkama, jeigu tik sėdėdami jaučiatės patogiai, o be to, jeigu ja dažniausiai naudositės tik Jūs. • Kėdė turi patogų atlošą apatiniai nugaros daliai (juosmeniui). Dauguma kėdžių turi minkštus atlošus, kuriuos galima reguliuoti (žemyn, aukštyn, į priekį, atgal) pritaikant pagal Jūsų kūno formą. Jeigu kėde naudosis daug vartotojų, tada bus reikalingas toks reguliavimas. Kėdės atlošo palinkimas svarbus operatoriui, kad šis galėtų patogiai palinkti į priekį ar atgal, išlaikydamas teisingą kampą tarp kėdės sėdynės ir atlošo. 90o-130o atlošo palinkimo kampo reguliavimo galimybė yra tinkama. Kėdės su aukštais atlošais yra labiau mėgstamos, kadangi jos suteikia atramą ir apatinei, ir viršutinei nugaros daliai. Rekomenduojama pilna atrama, kurios aukštis (45 - 51) cm. Mažiausias atlošo plotis 36 cm. Tam, kad apsaugoti nugarą nuo įtempimo, rekomenduojama kėdė su atrama juosmeniui, kadangi sėdint ši kūno dalis yra labiausiai įsitempusi. • Sėdint atsirėmus į kėdės atlošą yra pakankamai vietos klubams. Jeigu nėra pakankamai vietos klubams, gali tekti sėdėti pasislinkus toliau į priekį taip, kad šlaunys neturės pilnos atramos. • Kėdė dar yra patogi po 40 – 60 minučių sėdėjimo. Naudojantis kėdės sėdimąja dalimi, pagaminta iš mažo tankumo akyto plastiko, jos forma gali pasikeisti. Šiuo atveju nebeliks tinkamos atramos. Netinkama sėdynė bei netinkanti jos forma gali sukelti nepatogumą, pusiausvyros nebuvimą, klubų ir nugaros nuovargį. • Kėdės sėdimosios dalies palenkimas yra reguliuojamas. Kai kuriais atvejais reikalingas sėdimosios dalies reguliavimas tam, kad palaikytumėte sėdimos padėties pusiausvyrą. • Kėdės sėdimosios dalies palenkimas yra nesusietas su kėdės atlošo palenkimu. Reguliuojant kėdės atlošo palenkimo kampą, neturi keistis sėdimosios dalies kampas, t.y. turi būti du nepriklausomi reguliavimo mechanizmai. Jei pavertus kėdės atlošą atgal, pakyla sėdimosios dalies priekis, tai jis gali spausti šlaunis ar pakinklius. • Kėdė turi penkias stovo atramas. Jeigu dirbant svarbu kėdės judrumas, tada kėdės stovas turi turėti bent penkias atramas su ratukais, kurie laisvai slystų grindų paviršiumi. • Jums reikalingi kėdės porankiai. Jie turi būti platūs, kontūriniai, minkšti ir patogūs. Įsitikinkite, kad sėdint galite laisvai pakeisti porankių aukštį bei pritraukti prie savęs ir atitolinti. Porankių aukštis nuo kėdės sėdimosios dalies reguliuojamas (21-28) cm ribose. Geriausia, kad prireikus būtų galima nuimti porankius. Kiti patarimai: • Pėdų atrama. Įsitikinkite, ar Jums reikia pėdų atramos, kad galėtumėte patogiai sėdėti kėdėje. Tačiau, jeigu Jums reikia tokios atramos, pasirinkite laisvai stovinčią, ant grindų padėtą, kad galėtumėte patogiai pailsinti kojas. Rekomenduotinos reguliuojamo aukščio ir polinkio kampo pėdų atramos. • Kėdės danga. Kėdės gali būti aptrauktos įvairiomis medžiagomis. Vinilo ir panašūs į vinilą apmušalai lengvai išvalomi ir atsparūs irimui, tačiau jie nepraleidžia oro ir, jeigu kėdė po šlaunimis pradės kaisti, gali kauptis drėgmė. Drobės arba vilnos ir sintetinio pluošto mišinio apmušalai yra pralaidūs orui, tačiau mažiau atsparūs irimui bei sunkiau išvalomi. Jums paliekama teisė rinktis higieniškumą ar ilgaamžiškumą. PRAKTINĖ DALIS 3. Buhalterio darbo vietos analizė Milijonai žmonių visame pasaulyje savo kasdieninėje veikloje pastoviai dirba su kompiuteriais. Kompiuteriai yra sparčiai besikeičiančios darbo vietos dalis, kartu jie yra faktorius, keičiantis darbo vietą ir darbo organizavimo pagrindus. Dideliam Lietuvos gyventojų skaičiui iškyla klausimas – ar darbo su kompiuteriu sąlygos bent minimaliai tenkina keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus. Jaučiamas informacijos stygius kaip įsirengti kompiuterizuotą darbo vietą, kad ji būtų komfortabili ir ekologiškai saugi. „Siekiant sukurti saugią darbo vietą ir sumažinti neigiamą įtaką sveikatai, yra būtinos keturios pagrindinės sąlygos: 1. Kokybiška kompiuterinė įranga, atitinkanti elektromagnetinio suderinamumo, žemo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės bei displėjaus vaizdo kokybės standartų reikalavimus. 2. Kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas, įrengimas bei darbo ir poilsio režimas dirbant kompiuteriu. 3. Darbo vietos ergonomika, darbo priemonių optimalus pritaikymas dirbančiojo antropometriniams duomenims bei darbo pobūdžiui. 4. Tinkamas darbo ir poilsio režimas. Savalaikė sveikatos pažeidimų profilaktika“ (). Visą savo darbo dieną buhalteris praleidžia prie kompiuterio, todėl yra labai svarbu sukurti jaukią, patogią darbo vietą. Deja, dažniausiai nelabai kreipiamas dėmesys į komfortabilios, o svarbiausia atitinkančios ergonomikos standartus, darbo vietos sukūrimą. 1 pav. Buhalterio darbo vieta Ant stalo yra spausdintuvas, telefonas, monitorius, įvairios raštinės priemonės reikalingos darbui. Buhalterio darbo vietą (1 pav.) norėčiau palyginti su literatūroje pateikiama darbo vietos schema (2 pav.) Dirbančiojo kompiuteriu darbo vieta turi atitikti ergonomikos reikalavimams. Darbo stalo ilgis (iš kairės į dešinę) turi būti ne mažesnis kaip 80 cm, plotis turi būti toks, kad nuo klaviatūros iki stalo krašto būtų ne mažiau 30 cm pasidėti dokumentams, knygoms, tačiau ne daugiau kaip 60 cm. Displėjus turi turėti stovą arba reguliuojamą stalą, kuris leistų keisti displėjaus padėtį. Darbo kėdė turi turėti kėdės aukščio ir jos atlošo atlenkimo kampo įtaisą, alkūnės ramsčius. Pėdų atrama turi būti individualiai pritaikoma darbuotojui.1 paveiksle yra pavaizduotas optimalus darbo aplinkos elementų išdėstymas. 2 pav. Darbo aplinkos schema (A. J. Kliučininkas, Ergonomika, 2000, Kaunas, p. 90). Palyginus 1 ir 2 pav., o taip pat ir iš papildomų paveikslų matyti, jog ši darbo vieta ne visiškai atitinka keliamus ergonominius reikalavimus. Darbo stalo erdvė nėra didelė, todėl gana sudėtinga patogiai išdėstyti darbo vietos priemones. Prie klaviatūros yra pakankamai didelis laisvas plotas, kad užtektų vietos rankoms ir dilbiams padėti, bet darbą šiek tiek apsunkina ta aplinkybė, kad monitorius yra ne tiesiai prieš klaviatūrą, o šone. Tai sukelia nedidelių nepatogumų. Problemos būtų galima išvengti pastačius monitorių priešais klaviatūrą. Darbo stalo aukštis yra nei per aukštas, nei per žemas, nes yra patogi kėdė, kurią galima ir aukštinti, ir žeminti. Be to, kėdė ergonomiškai sukonstruota ir turi aukštą atramą nugarai, t.y., atrama nugarai atitinka darbuotojo poreikius aukščio ir palenkimo atžvilgiu. Buhalteris ištisas valandas dažnai be pertraukos praleidžia prie kompiuterio neatitraukdama rankų nuo klaviatūros, pelės ir pastoviai žiūrėdamas i displėjų. Dėl tokių darbo sąlygų dažnai jis tampa jautriu darbo vietos ergonominiams trūkumams, tokiems kaip darbo poza, dėmesio įtampa ir kenksmingiems fizikiniams ir cheminiams veiksniams, tokiems kaip apšvietimas, akustinis triukšmas, vibracija, šiluminė aplinka darbo patalpose, cheminės medžiagos ir dulkės. Šioje darbo vietoje yra pakankamai erdvės patogiai ir keičiamai laikysenai, tačiau joje neužtenka šviesos.1 priedo 1 nuotraukoje matyti, jog vertikali erdvė nėra labai plati ir įrengti šviesos šaltiniai tik iš dalies atitinka ergonominius reikalavimus. Anot V. Kučinsko (2001, p. 29), „....organizuojant darbo vietų apšviestumą, reikėtų tenkinti tris reikalavimus,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!