Ergonomika (konspektas)

1 Antropometrija. Statiniai ir dinaminiai matmenys. Antropometrija, tai mokslas apie žmogaus kūno matmenų ir kitų pagrindinių fizinių charakteristikų, inercinių savybių bei atskirų kūno segmentų masės matavimus. Antropometrija skirstoma : i somatometriją (viso kūno matavimai); .cefalometriją (galvos matavimas); kraniometriją (kaukolės matavimas); osteometriją (kaulų matavimas); taikomayą antropometriją (viso žmogaus kūno matmenų nustatymas ir jų taikymas rūbų, avalynės, baldų, gamybos priemonių projektavime ir gamyboje). Žmogaus kūno matmenys apibrėžiami trimatėje erdvėje. Statiniai matmenys yra matuojami kūnui esantfiksuotoje (statinėje) padėtyje. Juos sudaro griaučių matmenys, pvz., atstumai tarp sąnarių centrų, bei kontūrų matmenys. Gali būti tyrinėjamas Iabai didelis kiekis įvairių kūno matmenų ir kai kurie iš jų gali būti panaudoti tik specifiniais atvejais, pvz., šalmų projektavimui, tačiau bendrų kūno matmenų nustatymas leidžia iliustruoti tam tikros žmonių etninės ar amžiaus grupės savybes, nes kūno matmenys priklauso nuo žmogaus amžiaus, Iyties ir skiriasi įvairiose etninėse grupėse. Antrop duomenys gali buti ivertinami procentilais. Projektuojant gamybos priemones konkrečiam atvejui Iabai svarbu žinoti toje srityje dirbančių žmonių antropometrinius duomenis. Dinaminiai (funkciniai) matmenys matuojami kūnui atliekant tam tikrą veiksmą. Bet kokios veiklos metu visos žmogaus kūno dalys dažniausiai juda sutartinai. Judesių aprašymui egzistuoja du pagrindiniai metodai: 1.galūnių ir kitų daugiausiai nutolusių nuo žmogaus centro CM taškų judėjimo aprašymas; 2.atskirų sąnarių judėjimo galimybių tyrimas ir jų įtakos žmogaus judėjimui įvertinimas. Sio tyrimo metu įvertinamas žmogaus mobilumas, judrumas, Iankstumas. Statiniai antropometriniai duomenys gali būti konvertuojami į dinaminius duomenis, remiantis taisyklėmis. .Antropometrinių matavimų metodai ir įranga. Plačiausiai naudojamas antropometrinis įtaisas yra ūgio matuoklis. Antropometriniams matavimams naudojami metodai skirstomi į: 1).tiesioginius kontaktinius metodus, kuriems atlikti naudojami įtaisai: antropometrai su tiesiomis ir išlinkusiomis šakomis; įvairūs slankmačiai; osteometrinis stalas; įvairios Ianksčios ir standžios ruletės; goniometrai -įtaisai kampams matuoti; galvos tyrimo įranga. 2)Fotografiniai metodai, kurių esmę sudaro tiek paprastų, tiek sterografinių vaizdų sudarymas ir jų analizė. Šie metodai skirstomi į tokias grupes:1) paprastų dvimačių vaizdų formavimas; 2) veidrodžių sistemos ir vaizdo kameros panaudojimas; 3) stereo fotografinis metodas; 4) projektuojamo tinklelio metodas. Kūno atskirų dalių arba viso kūno plotų tyrimas, kuris gali būti atliktas kontaktiniu padengimo metodu (kūnas padengiamas dažančiu skysčiu ir priliečiamas prie languoto popieriaus, nuo kurio ir atliekamas atskaitymas) arba nekontaktiniu metodu (kūno plotas skaičiuojamas panaudojus linijinius matmenis). Atskirų kūno dalių tūrių tyrimas, kuris dažniausiai vykdomas skaičiuojant arba atlikus Archimedo eksperimentą, kai kūno tūris randamas pagal išstumto iš talpos, i kurią patalpinamas žmogus, vandens tūri­. Pastaruoju metu plačiai naudojama trimačių vaizdų (3-D) formavimo ir apdorojimo iranga. Gauti trimačiai vaizdai gali būti vėliau panaudoti darbo vietų, baldų ar irangos projektavimui. Antropometrinių duomenų panaudojimas projektavimui. Projektavimas vykdomas tokia tvarka:1) Nustatomi projektavimui svarbūs žmogaus kūno matmenys (pvz., aukštis sėdint yra pagrindinis dydis automobiliuose ) 2) Apibūdinami asmenys, kurie naudos darbo priemones (pvz., vaikai,moterys, skirtingų amžių grupės).3) Nustatomas projektavimo principas (ribinėms reikšmėms, reikšmių intervalui ar vidutinėms reikšmėms ). 4) Nustatomas žmonių, kurie bus aprūpinti darbo priemonėmis, procentinis santykis. 5) Pasirenkamos antropometrinės lentelės ir išskiriami reikalingi matmenys. 6) Jei bus dėvima speciali apranga, koreguojami išskirtieji matmenys ivedant atitinkamas pataisas. 2. Fizinės veiklos planavimo aspektai. Fizinis darbas gali sukelti įvairius trumpą ir ilgalaikius sveikatos sutrikimus,todėl planuojant fizinę veiklą,būtina atsižvelgti į jos požymius. Visais atvejais darbdavys turi siekti išvengti krovinių kėlimo rankomis. Jei tai neišvengiama, darbdavys turi imtis atitinkamų organizacinių veiksmų ar naudoti atitinkamas darbo priemones,kad sumažinti pavojų. Darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus, informuoti apie krovinio svorį, krovinio tūrį, konstrukciją, svorio centrą. Keliant krovinį gali būti pavojus susižaloti, ypač nugara, jei krovinys per sunkus, griozdiškas, nepatogus paimti, nestabilus, gali sužeisti darbuotoją. Traumos tikimybei gali turėti įtakos reikalingos fizinės pastangos, veiklos pobūdis ir darbo aplinkos charakteristika. Rankinio darbo galimybių įvertinimas-biologinis, fiziologinis ir psichologinis požiūriai. 1. Biomechaninis. Žmogaus kūnas yra nagrinėjamas kaip įvairių jungčių ir jungiamų sąnarių sistema. Transformuojamos jėgos pasireiškia apatinėje nugaros dalyje (rankų darbo) t.y. veikia stuburo tarpslankstelinį diską, esantį tarp 5-to juosmens slankstelio ir 1-mo kryžkaulio slankstelio. Stuburo disko atsparumas pasipriešinti jėgoms yra kriterijus nustatyti nugaros deformacijo ribas.Biologinis požymis taikomas negreitus, pavienius rankinio transportavimo veiksnius nagrinėti. 2. Fiziologinis požiūris yra naudojamas analizuojant ilgos trukmės darbą ar dažnai pasikartojančius uždavinius. Tokių tyrimų metu vertinamos energijos sanaudos bei fizinės įtampos įtaka kraujotakos sistemai. Sudarant įvairius modelius atsižvelgiama į kūno masę, krovinio dydį, transportavimo atstumą, veiksmų dažnį, subjekto dydį. 3. Psichofiziniu aspektu yra atsižvelgiama į biomechaninį bei fiziologinį poveikį kartu. Kėlimo užduoties metu žmogus turi vertinti svorį, kėlimo dažnį ir palyginti jį su didžiausiu, kurį jis gali išlaikyti nepervargęs, normaliai kvėpuodamas, neperkaisdamas ir nenusilpdamas. Šis dydis vadinamas didžiausiu leidžiamu krovinio svoriu. Pagrindiniai šio metodo trūkumai: reikalingos spec kontrolės priemonės, žmonių atranka, tyrimų kartojimas, apmokymas. .Krovinio kėlimas, nešimas, stūmimas. Krovinio kėlimo aukštis skirstomas į tris lygius: 1)nuo grindų iki juosmens, 2)nuo juosmens iki pečių, 3)nuo pečių iki tiek kiek galime pakelti. Yra nustatyta, kad to paties svorio kėlimas nuo grindų iki ~0.5m reikalauja 1.5karto daugiau energijos nei nuo 0.5m iki 1m. Efektyviausias kėlimo lygis nuo 1m iki 1.5m. Geriausia kai krovinys keliamas :1)sulenktais keliais ir tiesia nugara,2)ištiestom kojom tiesia nugara,3)iš pusiausviros padėties ir kėlimo momentu pasidėti ant šlaunų(efektyviausia). Krovinio nešimas: yra pastebimi skirtumai tarp lyčių pajėgumo, priklausomybė tarp krovinio svorio pakėlimo, pasikartojimo dažnio ir atstumo. Stumiant turi ytakos tie patys faktoriai,bet yra skirtumas tarp lyčių. Rekomenduojamas krovinių kėlimo ribos ir jų apskaičiavimas. Biomechaniniu požiūriu yra akcentuojamas stiprumas ir gniuždymo jėga. Yra nustatyti 2 leistini dydžiai: 1)rekomenuojamo svorio riba 23*(25/H)*(1-(0.03V-0.075))*(0.82+(4.5/D))*(1-(0.0032A))*DD*PDRSKR , DD-krovinio kėlimo dydžio daugiklis, PD-krovinio paėmimo daugiklis,H-atstumas nuo krovinio paėmimo centro iki kulkšnio centro,V-atstumas nuo grindų iki paėmimo centro,D-atstumas nuo pirminės padėties iki paskyrimo vietos,A-simetrijos kampas. Rekomenduojama RSKR =350,pavojinga-650kg. 2) Rankinio kėlimo krovinio max leidžiamas svoris: DLS=3*RKSR. Fiziologiniu požiūriu apskaičiujamos energijos sanaudos: E=F*D*W*C/1000, F-kėlimo dažnis, D-transportavimo aukštis, W-krovinio svoris, C-energijos sanaudų konstanta. Nustatyti max leistini svoriai priklauso nuo pakėlimo ar nuleidimo aukščio, dažnio. Krovinių kėlimo rankomis įvertinimas (rizikos indeksas) ir rizikos mažinimas. Projektuojant darbą reikia įvertint riziką, kurią sukelia atliekamas darbas. Krovinio įtaka (1iki8)+darbo aplinkos įtaka (0ar1)+pozos įtaka (1iki8)= įtaka, ją padauginam iš poveikio laiko įtakos = RI (rizikos indeksas). Rizikos veiksnių mažinimas susijęs su darbo parametrais. Kur įmanoma reikia vengti įtemto rankinio darbo, naudoti keliamuosius įtaisus. Jei tai neįmanoma: sumažint keliamą svorį, sunkius ar didelius krovinius nešti daugiau žmonių, jei galima, keisti veiklos pobūdį, t.y.geriau stumti ar traukti nei nešti, sumažinti atstumą, krovinius krauti neaukščiau kaip pečių lygyje, sunkius krovinius laikyti juosmens lygyje, mažinti kėlimo dažnį, daryti pertraukas poilsiui. 3 Projektavimo principai. Yra trys pagrindiniai projektavimo principai. 1) Projektavimas ribinėms reikšmėms. Projektuojamą darbo priemonę turi būti patogu naudoti visiems žmonėms, tačiau atskirais atvejais dėl tam tikrų irankio matmenų ar savybių ją gali naudoti tik ribota žmonių grupė. Projektuojant išskiriamos maksimalios ir minimalios parametrų reikšmės 2) Projektavimas reikšmią intervalui. Tam tikros darbo priemonės gali būti projektuojamos taip, kad tiktų žmonėms, kurie jas naudoja, pavyzdžiui, automobilių sėdynės, istaigų kėdės, stalų aukštis. Projektuojant tokias darbo priemones, yra iprasta užtikrinti atitinkamos charakteristikos keitimo diapazoną, kurio ribos yra nuo 5 procentilio moterims iki 95 procentilio vyrams Siam projektavimo metodui teikiama pirmenybė, tačiau jis ne visada gali būti taikomas. 3) Projektavimas vidutinėms reikšmėms. Gali būti vidutiniški vienas ar du žmogaus kūno dydžiai, bet neimanoma rasti žmogaus, turinčio keliolika vidutinių kūno dydžių. Bet aišku, kad talonų žymeklio aukštis,parinktas pagal vidutini keleivio ūgi, bus žymiai priimtiniausias. Reikia žinoti, kad projektavimas vidutinėms reikšmėms galimas tik atlikus kruopščią situacijos analizę. .Rankinio darbo priemonių konstravimo principai. 1)Laikyti riešą tiesioje padėtyje. Kai yra pasilenkimas į apačią ar sukamas riešas ir judesiai atliekami daug kartų, gali pasireikšti sausgyslių ir makščių uždegimas. Įrankio rankenos forma parenkama priklausomai nuo darbo plokštumos pasvirimo. 2)Vengti audinių gniuždymo. Konstruojant rankines darbo priemones reikia numatyti didesnį delno sąlyčio plotą, kad jėgos susiskirstytų šiame plote. 3) Vengti įtemptų pasikartojančių veiksmų. Dažnai įrankiuose konstruojami nykščiais valdomi mygtutkai. Pakeitus įjungimo valdymą plokštele po 4-iais pagrindiniais pirštais, mes tolygiai paskirstome apkrovą, o nykštys padeda valdyti įrankį. 4) Parinkti max įrankio laikymo jėgą. Laikymo jėga priklauso nuo yrankių formos, pvz.:laikant apvalų įrankį,max jėga 41-no mm skersmens. 5)Darbo įrankiuose neturi būti aštrių briaunų, galinčių sužeisti, ir įvairių susmailėjimų. 6) Spec darbo įrankiai moterims, kairiarankiams. 7) vengti vibracijų. Poveikį sustiprina drėgmė, nepalanki kūno padėtis. Dirbantieji turi naudoti įrankius su virpesius slopinančiomis rankenomis ir virpesius sugeriančiomis pirštinėmis. 8)Apsaugo nuo įpjovimų, įdūrimų, temperatūros ar chemikalų poveikio. Projektuojant būtina įvertinti raumenų jėgos dalies praradimą tarp rankos ir pirštinės. 4. Sistemos ergonominio projektavimo etapai. Ergonominis projektavimas atliekamas šiais etapais: 1)susipažinimas su sistemos paskirtimi, tikslais, uždaviniais ir jai keliamais pagrindiniais reikalavimais; 2)atskirų elementų tarpusavio ryšių, informacijos srautų ir valdymo sekos aprašymas; 3)aplinkos, kurioje funkcionuoja sistema, įvertinimas; 4)Objektų išdėstymas darbovietės teritorijoje; 5)sistemos ir jos posistemių funkcijų apibūdinimas visuose darbo režimuose; 6)darbo vietos detalus ergonominis įvertinimas; 7)informacijos atvaizdavimo priemonių ir valdymo elementų įvertinimas; 8)elementų išdėstymo darbo erdvėje įvertinimas; 9)operatoriaus veiklos normaliame darbo režime ir ekstremaliose situacijose analizė; 10)operatoriaus funkcijų laikui bėgant suderinamumo analizė. Objektų išdėstymas darbovietės teritorijoje. Objektais laikomi pastatai, atskiri įrenginiai ar patalpos. Išdėstant objektus labai svarbu nustatyti objektų tarpusavio ryšius. Ryšiai: 1.Bendravimo(rega, klausa,lytėjimas). 2. Valdymo (tarp žmogaus ir mašinos) .3. Judėjimo (akių,rankų,kojų ir viso kūno judesiai). Išdėstant objektus vadovaujamasi principais: svarbumo, naudojimo dažnio, funkcinio ryšio bei naudojimo sekos(14 klausimas). . Ryšių ir aplinkos įvertinimas. Santykiai tarp elementų (žmonių, daiktų) yra vadinami ryšiais. Ryšiai skirstomi Į tris pagrindines grupes: bendravimo (regėjimo, garsiniai, lytėjimo ); valdymo; judėjimo iš vienos padėties į kitą (akių, rankų, kojų, kūno judesiai). Ryšių įvertinimui sudaroma ryšiu lentelė, kurioje atsispindi jų dažnis, seka ir svarbumas. Aplinkos, kurioje funkcionuoja sistema, Įvertinimas apima: natūralaus ir dirbtinio apšvietimo parametrų įvertinimą; triukšmo įvertinimą; vibracijos įvertinimą; šiluminės aplinkos parametrų įvertinimą; cheminės aplinkos parametrų įvertinimą; elektromagnetinio spinduliavimo ivertinimą. Išmatuotų aplinkos veiksnių dydžių faktinės reikšmės palyginamos su higieninių normų leidžiamomis reikšmėmis. Elementų išdėstymas darbo erdvėje..Elementu išdėstymui taikomi svarbumo, naudojimo dažnio, funkcinio ryšio ir naudojimo sekos principai.. Išdėstant įvairius sistemos elementus, negali būti vieningos tvarkos, tinkančios visoms situacijoms. Priimta bendra elementą išdėstymo darbo erdvėje tvarka: 1. Svarbiausių informacijos atvaizdavimo priemonių išdėstymos atitinkamu kampu nuo normalaus žvilgsnio linijos. 2. Svarbiausių valdymo elementų, susijusių su informacijos atvaizdavimo priemonėmis, išdėstymas susijęs su pasiekiamumo zonomis ir poveikio jėga. 3. Reguliavimo -atsako santykio tarp valdymo elemento ir informacijos atvaizdavimo priemonės įvertinimas. 4.Elementų išdėstymas pagal naudojimo seką. 5. Dažniausiai naudojamų elementų patogus išdėstymas. 6.Atitikimo su išdėstymais kitose sistemos dalyse ar kitose sistemose įvertinimas. 5. Darbo vietos detalus ergonominis įvertinimas. Įvertinimas apima: operatoriaus antropometrinių charakteristikų nustatymą; .operatoriaus darbo vietos, pulto matmenų, panelio aukščio, regos lauko, darbo pozos, darbo erdvės ir kėdės atitikimo ergonominiams reikalavimams ivertinimą. Darbo erdvė -tai trimatė erdvė, kurioje dirba žmogus Šios erdvės ribas Iemia rankų pasiekiamumas atliekant atitinkamas funkcijas. Kai imanoma, darbo erdvė turi atitikti žmonių, naudosiančių darbo priemones, asmenines charakteristikas. Trimatės darbo erdvės ribose turi būti ivertintos ivairios darbo vietos ypatybės, tokios kaip: darbo vietai reikalingi darbo paviršiai ir jų išdėstymas (suolai, stalai, valdymo pultai). Darbo paviršiaus aukštis priklauso nuo darbo pozos ir parenkamas priklausomai nuo vartotojo antropometrinių duomenų. Sėdimos darbo vietoje pagrindiniai parinkimo principai:.jeigu galima, aukštis turi būti reguliuojamas, kad tenkintų individualius fizinius dydžius ir pomėgius; .darbo paviršius turi būti alkūnės aukštyje; .darbo paviršiaus aukštis turi užtikrinti pakankamą tarpą tarp darbo paviršiaus apačios ir kėdės operatoriaus šlaunims. Lengviems ir sunkiems darbams rekomenduojamas darbo paviršiaus aukštis turi būti žemiau alkūnės aukščio, o tiksliems darbams ­truputį aukščiau. Geriau yra naudoti reguliuojamo aukščio darbo paviršių. Horizontalaus darbo paviršiaus pasiekiamumo zonos apibūdinamos plotu, kuriame žmogui, atliekant rankinius darbus, lengva pasiekti bet kurią vietą įprastiniu būdu ištiesiant ranką. Pagrindiniai principai projektuojant sėdimas vietas yra: išlaikyti stuburo juosmens dalies idubimą. minimizuoti stuburo tarpslankstelinių diskų deformacijas: naudotikėdes, kurių atlošo kampas ne 90, o 100arba 110 laipsnių, juosmens irankų atramas;.mažinti darbo pozos fiksaciją ( tik stovimas ar tik sėdimas darbas );užtikrinti parametrų keitimo galimybę. 6.Informacijos atvaizdavimo priemonių įvertinimas. Jis apima: regos kampų ivertinimą horizontalioje plokštumoje; atskirų prietaisų ivertinimą. Normuojamas atstumas tarp operatoriaus ir panelio yra apskaičiuojamas pagal formulę l=S/(2*tg(a/S)) čia S -panelio plotis (rn); 1­ atstumas nuo operatoriaus iki panelio (rn); Operatorius nuolatos turi gauti informaciją apie sistemos būklę. Kiekybinės regimosios informacijos atvaizdavimui naudojami analoginiai ir skaitmeniniai vaizduokliai. Informacijos atvaizdavimo priemonės tipo parinkimas priklauso nuo informacijos paskirties. Yra trys galimi regimosios informacijos naudojimo atvejai: kiekybinis -gaunami skaitmeniniai kintamojo dydžiai; kokybinis -kintamojo vertinimas apytiksliais dydžiais; stebėjimas -nustatymas, kad ivyko pasikeitimas nuo nustatytos reikšmės. Informacijos atvaizdavimo priemonės, vaizduojančios kiekybinę informaciją, apibūdinamos: skalės ribomis;. numeracijos intervalu; gradacijos intervalu; skalės vienetu. Kokybiniam vertinimui naudojamos skalės kurios yra suskaldytas į ribotą skaičių sričių (pvz., šalta ­normalu -karšta). .Valdymo elementų įvertinimas. Įvertinimas apima: paskirties, matmenų, manipuliavimo jėgos, formos, atpažinimo galimybių, reguliavimo -atsako santykio nustatymą; valdymo sekos ir dažnio, išdėstymo įvertinimą; suderinamumo su informacijos atvaizdavimo priemonėmis įvertinimą. Valdymo elementai klasifikuojami pagal perduodamos informacijos pobudį ir manipuliavimui reikalingą jėgą. Valdymo elementų tipas Iemia jų naudojimo galimybes, tačiau valdymui gali turėti Įtakos tokie faktoriai, kaip: lengvas atpažinimas, dydis, reguliavimo -atsako santykis, pasipriešinimas, vėlinimas, laisvumas, nejautrumas ir išdėstymas. Valdymo elementq atpažinimas susijęs su kodavimu. Koduojant išdėstymu, vertikaliai išdėstyti jungikliai turi būti didesniu kaip 6.5 cm, o horizontaliai išdėstyti didesniu kaip 10 cm atstumu vienas nuo kito. Valdymo elementą pasipriešinimas leidžia fiksuoti tam tikrą elemento padėti, o taip pat operatoriui pajausti padėties pakeitimo veiksmo ivykdymą. Suderinamumas tarp valdymo elem. ir vaizduklių. Suderinamumas nurodo, kokiu laipsniu santykiai tarp valdymo e1ementų ir vaizduoklių atitinka žmogaus ipročius. Sie santykiai susiję su suderinamumu erdvėje ir judesių suderinamumu. Suderinamumui erdvėje turi itakos formos ir išdėstymo panašumas. Judesiu suderinamumas priklauso nuo vaizduoklių ir valdymo elementų ypatybių bei jų išdėstymo vartotojo atžvilgiu. Galimi šie valdymo elementą ir vaizduoklią derinimo atvejai: 1)Sukamas valdymo elementas ir apskritiminis vaizduoklis toje pačioje plokštumoje. Taikomi šie principai: skalės skaičių didėjimo iš kairės i dešinę;.rodmenų didėjimo sukant valdymo elementą pagal laikrodžio rodyklę.2) Sukamas valdymo elementas ir linijinis vaizduoklis toje pačioje plokštumoje. Taikomi šie principai: rodyklės vaizduoklyje judėjimo ta pačia kryptimi kaip ir valdymo rankenėlės krašto, esančio arčiausiai prie jos, judėjimo kryptis; rodmenų didėjimo, sukant valdymo elementą pagal laikrodžio rodyklę, nepriklausomai nuo elementų išdėstymo.3) Sukamas arba rankenos tipo valdymo elementas ir linijinis vaizduoklis skirtingose plokštumose. 7. Pagrindiniai įstatymai, standartai, normos, nuostatai, taisykles ir instrukcijos. Pagrindiniai įstatymai yra: 48-kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti darbą ir turėti saugias darbo sąlygas. 49-laisvė į poilsį ir apmokamas atostogas. 50-profesinės sąjungos laisvos ir gina darbuotojų interesus. 51-darbuotojai gindami soc. interesus turi teisę streikuoti. 52-valstybe laidoja pilieciam gauti socialine parama nedarbui, ligos ir kitais atvejais. Darbo Sutarties istatimas. Ji pasirašoma su darbdaviu, joje numatoma: 1)darbo vieta 2)darbuotojo darbo funkcijos ir kvalifikacija 3)atlyginimas 4)itos salygos. Darbo sutartys būna:terminuotos, neterminuotos, bandomasis laikotarpis-3mėn.. Žmogaus saugos darbe įstatymas. Jis pradeda galioti nuo darbo sutarties pasirašymo. Pagr skyriai : 1)bendrieji nuostatai 2) saugos darbe reguliavimas 3)darbo aplinkos, vietos, gamybinės buities reikalavimai 4)darbdavių ir darbuotojų teisės ir pareigos 5)darbo ir poilsio laikas 6)jaunimo iki18m ,moterų riboto darbingumo laikas 7)saugos darbe vertinimas ir kompensacijos 8)nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos 9)ekonominės priemonės ir atsakomybė (soc draudimas). 10)kontrolė, įstatymo taikymas ir suderinimas su kitomis šalimis. Nuostata, apib. Tam tikro darbo atlikimo tvarka. Taisykles, nurodo tam tikro darbo atlikimo tvarka, bei saugos uztikrinamumo reikalavimo tvarka. Instrukcijos, tai nurodymai, saugos darbo reikalavimo igyvendinimui konkreciai darbo vietai tam tikrai profesijai. 8. Valstybinė priežiūra ir kontrolė. (lenteles) 1.prokuratūra 2.soc apsaugos ir darbo minist: a)valst darbo insp b)techn priež tarnyb 3.aplinkos apsaugos departamentas. 4.preišgaisrinės saugos deparatm. 5.standartų departamentas 6. valst energetikos inspek 7.kelių priežiūros policija 8.visuomenės sveikatos centrai. Administracinė kontrolė 1.darbdavys (įm vadov) 2.darbdavio pav technikos klausimams. 3.darbdavio SD tarnyba. 4. Padalinio vadovas. 5. Tiesioginis darbų vadovas. Visuomeninė SD kontrolė: 1.Profesine sajunga arba darbuotojas 2.Atstovu respublikinis centras 3.sakiniai centrai 4. miesto centrai 5.Imones saugos darbe komitetas: a)profsąjungu atstovai b)darbuotojų išrinkti atstovai. 9. Atsakomybė už SD normatyvinių aktų reikalavimų nevykdymą. Už saugos darbe normatyvinių aktų pažeidimus, dėl, kurių galėjo įvykti ar įvyko nelaimingas atsitikimas, avarija ar kitos sunkios pasekmės, darbdavys ar jo įgalioti asmenys gali būti baudžiami drausmine, administracine, materialine ar baudžiamąja nuobauda. Jos taikomos nepriklausomai ar tai atsitiko dėl tam tikros veiklos ar neveiklumo. Drausminės atsakomybės formos: 1papeikimas 2griežtas papeikimas 3pažeminimas pareigose 4pervedimas į kitą darbą 5atleidimas iš darbo. Drausminę atsakomybę taiko aukščiau stovintis pareigūnas. Darbdaviui pavaldi saugos darbe tarnyba, jam э atsakomybė, kontrolė. Adm atsakomybė gali buti: 1 darbuotojui 5-25 Lt 2darbdaviui didziausia 10000Lt 3 padalinių vadovams 1200-2000 Lt. Materialinė atsakomybė- asmeninė ar kolektyvinė, pilnoji ar dalinė. Jei darbdavys neapdraudė darbuotojo tai ligos atveju jis dengia nuostolius, jei apdraustas- moka draudimas. Materialinę atsakomybę gali pritaikyti teismas. Baudžiamoji atsakomybė- jei dėl darbdavio ar pareigūno kaltės galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas su žmonėmis tai šie asmenys gali būti patraukti baudžiami iki 1 metų pataisos darbais ir pinigine bauda. Jei įvyko nelaimingas atsitikimas tai baudžiama iki 5 metų laisvės atėmimo ir pinigine bauda. 10. SD organizavimas resp ir įmonėje. Už saugą darbe atsako darbdavys . saugioms ir sveikoms darbo sąlygoms sudaryti darbdavys privalo įsteigti saugos darbe ir darbo medicinos tarnybas bei sudaryti sąlygas veikti saugos darbų komitetui. Saugos darbe tarnybos f-ją darbdavys gali skirti vykdyti vieną asmenį arba samdyti kitą organizaciją(iki50žm)jei tokios tarnybos neįsteigia tai šias f-jas vykdo pats. Jei įmonėje dirba daugiau kaip 50 žmonių, įmonėje steigiamas saugos darbe komitetas, Komitetas kontroliuoja darbdavio padalinių vadovų veiklą, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus, numato priemones saugai užtikrinti, priimant objektus eksploatacijai. Už darbą moka darbdavys, jis priklauso nuo kvalifikacijos. Darbdavys gali vadovauti komitetui. Jis steigiamas darbdavio iniciatyva ar nubalsavus darbuotojams, jis atstovauja darbuotojų valią. 11. Saugių darbo met. mokym., instrukt. Žinių tikrinimas, dokum. Mokym. ir instrukt atestavimo SD nuostatai reglamentuoja vieningą darbuotojų,darbdavių ir darbuotojų instruktavimo darbdavių ir darbuotojų saugos darbe tarnybos specelistų. Už įm. darbuotojų mokymą atestavimą ir instruktavimą atsakingas darbdavys. Mokymas ir atestavimas.Darbdavys, jo įgaliotinis prieš pradedant eksplotuoti įmonę, o vėliau,kas 5m. VDI pranešimą apie savo atestavimą saugos darbe klausimais. SD tarnybų spec.privalo turėti aukštąjį ar aukštesnįjį tech. išsilav., atestuojami kaip darbdaviai. Darbuotojų mokymas ir atestavimas. Priežiūros meistrai, pavojingų darbų vadovai mokomi institucijose ar rengiasi savarankiškai pagal mokymo planus,suderinus SD ar priežiūrą vykdnčiomis institucijomis. Kompetenciją parodo nustatytos formos mokymo ir atestacijos pažym.(kas 5m.) Darbuotojų instruktavimas.Visi įm.darbuotojai turi būti instruktuojami SD klausimu,pagal patvirtintas instrukcijas.Period instrukt. nerečiau kartą per 12 mėn.papildomas pravedamas pasikeitus gamybinia technol.proc pakeitus darbo vietą.Spec inst.praved darbuot. vykdomiems darbus pagal nurodymus. 12. Nelaim. atsitik. darbe tyrimas. Nelaim.atsitik.tyrimą reglamentuoja tyrimai ir nuostatai.Nukentėjęs žm.jei pajėgia turi prtanešti tiesioginiam darbų vadovui. Žm. matęs atsitik.ar sužinojęs privalo suteikti pirmą pagalb. ir pranešti darbdavio atstovui. Darbo vieta ir įrengimų būklė iki nelaim.atsitik.ištyrimo turi likti tokios kaip atsitikimo metu. Padalinio vad. turi pranešti prof sąjungai. Ištyrus nelaim.atsitikimą surašomi N-1, N-2,laisvos formos aktus. N-1aktas-surašomi nelaim.atsitik. tyrimų rezultatai, jei nelaim. atsitik. įvyksta: 1.darb. su kurio sudaryta darbo sutartis 2.darbuotojai su kuriuo nesudaryta darbo sutartis N -2 aktras-nelaim atsitikim. įvyksta ne įm. teritorijoj, pakeliui į darbą-iš jo Kai nelaim.atsitikimas-ne įm.teritorijoj dėl visuom transporto eismo saugumo ar eksplotavimo pažeidimo N-1, N-2 aktai surašomi pagal teisėsaugos pareigūnų išvadas,kurios pateikiamos įm.ne vėliau kaip per 30 dienų. Nelaim. atsitik.aktas pagal nuostatus nutraukiamas ir įforminamas laisvos formos aktu,kai paaiškėja kad įvyko: 1.dėl noro susižaloti ar nusižudyti, apsinuodijus alkoholiu, narkotinėm medžiag, 2.dėl nukentėjusio nusikalstamu veiksmu (vagystė,noras pasipelnyti ir t.t), 3.dėl ligos nesusijusios su darbo sąlygų polinkiu. 13. Traumatizmo tyrimo tyrimo metodai, rodikl., priežasčių klasif. Nelaim.atsitik.tiriami metodais-1.statinis,2.monografinis,3.topografinis. Statiniu met. -grupuojant nelaim. atsitik. Pagal miestus, įm.veiklą, darbuot.amžių, stažą, profes. ir t.t. Apskaičiuojami šiais rodikliais: 1.traumatizmo dažnumai,kartais sunkumas, pavojingumas Kd=N/P*100. N-nukent.sk.per tam tikrą laikotarpį. P-vid.sąrašinis darbuot. sk. per tą patį laikotarpį. Traumatizmo dažnumo rodikliai parodo kiek nukentėjusių tenka 1000 žm. 2.Traumatizmo sunkumo rodiklis. Ks=D/N. D-nedarbo d. dėl traumatizmo sk. 3.Gamybos pavojingumo rodiklis.Kgp=D/P*1000. Kiek nedarbo d. 1000 dirbančiųjų: neįtraukiamos mirtinos, invalidumą sukeliančios traumos. Nelaim.atsitik. kodai:11-lengvas, 12-sunkus, 13-mirtinas. Monogram. metod. -technolog. proc., žm. instruktavimas, įrengimai, individual. saugos priem. Topografinis met.-daromi darbo vietos brėžiniai, darbo vieta, praėjimai ir visa tai tyrinėjimas. Saugos užtikrinimo sistemos modelis. (lentele) 1.Pavojingu aplinkybiu egz. 2. Pavojaus pajautimas .. Dirginimu priemimas 3.Pavojaus suvokimas .. Informacijos apdorojimas 4.Nutarimas isvengti .. Kryptingas veiksmas 5.Sugebejimas isvengti .. Antrometriniai ir biomechaniniai duomenys 6. Atsitiktinumas 6a. Atsitiktinumas 7. Nelaimingas atsitikimas 7a. Nelaimingo atsitikimo isvengimas. Siuos faktorius galima priskirti asmeniniu faktoriu grupiai, kurie atspindi psichfiziologines savybes. Organizacine struktura: Zmogus-> Iranga->Darbo uzduotis \->Irankiai-> Siame modelyje egz. Asmeniniu sav. Kurios gali tureti ytakos NA atsiradimo tikimybiai. Egz. 4 poziuriai kuriuos derinant galima panaud. Ergb. Darbu saugos uztikrinimui: 1,Darbo vietu projektavimo metodas. 2,Organizaciniu strukturu skatinanciu saugos darbe reikalavima. 3,Dirbanciuju apmokymas atpazinti pavojaus veiksmus ir taikyti saugius reikalavimus. 4, Saugių darbo metodų treniravimas darbo vietoje. Saugos darbe užtikrinimo metodai. Dirbdami prie masinu žm. Gali atsidurti pavojaus zonoje. Pavojaus zona tai bet kokia zona masinoje ar jos aplinkoje kurioje asmuo rizikuoja sveikata ar sauga. Konstruojant įr., masinas pavoju zonu stengiamasi isvengti ar apsaugoti ir nurodomi saugos metodai. Numatyti saugos integravimo principai: 1)Masina turi vykdyti savo funkcijas nerizikuojant juos priziurinciais asmenimis. 2)Gamintojas parinkdamas saugiausius budus turi laikytis tvarkos: a)Pagal galimybe sumazinti rizika b)Informuoti vartuotoja apie rizika, nurodyti reikalingas saugos priemones c)Gamintojas turi numatyti masinu naudojima ne tik normaliomis salygomis. d)Masinoms dirbant nustatytomis salygomis atsizvelgiant į ekonominius principus, reikia nustatyti min diskomforta. e)Projektuojant, gaminat masinas reikia atsizvelgti į tai, kokiu operatoriu suvarzymu gali atsirasti. f)Masinos turi tureti spec. Įranga kuri leistu masinas reguliuoti, priziureti ir naudoti be rizikos. 14. Aukšto slėgio indų ir aparatų eksploatacijos darbų sauga. Indai kuriuose yra perteklinis slėgis (≥0,07MPa), priskiriami prie potencialiai pavojingų įrenginių. Tokie indai po sumontavimo, po remonto yra periodiškai tikrinami. Visi tokie indai t.b. registruojami technikos priežiūros tarnyboje. Jei slėgis mažesnis indai registruojami ir pačioje įmonėje. Šie indai atestacijos metu praeina tokius patikrinimus: išorinę apžiūrą kas metai, vidinį apžiūrėjimą 1 kartą per 4 metus, hidraulinis bandymas 1 per 8 metus. Tam, kad užtikrinti saugą t.b. tokie įtaisai: temperatūros, slėgio matuokliai, įrenginių užpildymo ir ištuštinimo įtaisai, kondensuoto pašalinimo įtaisai, apsauginiai, kurie skirti pertekliniam slėgiui pašalinti. Indai su slėgiu yra garo katilai. Perkaitinti jie papildomi vandeniu, gali įvykti sprogimas Balionai spalvinami tam tikra spalva, kad nesumaišytų dujų. 15. Darbų sauga lituojant ir suvirinant. Pavojų gali sukelti elektros srovė,jei naudojama didesnė nei 50V kintamos ar70V nuolatinė įtampa.Jei litavimo metu naudojamos lempos ar dujų balionai,gali kilti gaisras ar sprogimas. Lituojant galimi nudegimai ir akių traumos. Patalpose kur lituojama draudžiama rūkyti, valgyti, laikyti asmeninius daiktus. Litavimo darbo vietose įrengiama vietinė ištraukiamoji ventiliacinė sistema, kuri turi užtikrinti švino garų koncentraciją ne didesnę nei 0.01mg/m3.Kad išvengti nudegimų ir rankų užteršimo švinu,lituojant turi būti išduodamos servetėlės.Esant akių užteršimo pavojui dirbantieji aprūpinami apsauginiais akiniais.Baigus darbą rankiniu litavimo metodu,reikia rankas nusiplauti muilu, praskalauti burną, išvalyti dantis ir išsimaudyti po Suvirinant elektra, pavojinga yra elektros srovė, ultravioletiniai spinduliai, dulkės ir dujos. Pavojingiausias yra elektrolankinis su­virinimas. Kiti elektrinio suvirinimo bildai ( suvirinimas po fliusu, kontaktinis, inertinių dujų aplinkoje) darbo apsaugos požiilriu yra tobulesni. Keičiant elektrodą, suvirintojui gresia pavojus pa­tekti į zoną, kur, esant suvirinimo transformatoriaus tuščiajai eigai. yra įtampa. Kad butų mažesnis pavojus, reikia patikimai įžeminti suvirinimo agregato korpusą ir transformatoriaus antrinės apvijos gnybtus. Draudžiama naudoti vietoj grįžtamojo laido patalpos apsauginio įžeminimo kontilrą, įvairias konstrukcijų detales, Paprasčiau­sia individuali suvirintojo apsauginė priemonė -tai sausos bre­zentinės pirštinės, Didelio skaisčio ( ~ 16 000 st) elektros lanko šviesa akiiai. Nuo ultravioletinių spin­dulių veidą (kaklą) reikia apsaugoti specialiu skydu (šalmu) su keičiamaisiais apsauginių akinių stiklais Daug aerozolių susidaro, kai virinami spalvotieji metalai. Aerozolių dul­kės yra smulkios todė1 giliai prasiskverbia į suvirintojo plaučius. Dulkėms ir dujoms susiurbti reikia įrengti vietinę ištraukiamąj ą ventiliacij ą. Suvirinant dujomis, pavojingi yra šviesos ir infraraudonieji spin­duliai. Be to, gali sprogti suvirinimui naudojamos dujos. Patalpoje, kur suvirinama dujomis, turi biiti ištratikiamoji ir tie­kiamoji ventiliacija. Individualios suvirintojo dujomis apsaugos priemonės yra ugniai atsparus kostiumas, odiniai batai, brezentinės pirštinės ir apsaugi­niai akiniai. 16. Elektros traumos ir smūgiai Visi sužalojimai el.srove skirstomi į:el.smūgius(vidinius sužalojimas) ir elektr.traumas(išorinius sužalojimus). El traumos-išorinės el. srovės poveikis žm. organizmui. Gali būti:odos nudegimai, metalizacija. Nudegimai susidaro dėl el..El.ženklai-pilkos ar gelsvai pilkos dėmės, atsirandančios dėl el.sr.poveikio. El.smūgis-vidinis poveikis žm.organizmui.Smūgių yra 4 laipsniai: 1.traukulinis raumenų susitraukimas, išliekant sąmonei, 2.netenkant sąmonės, bet išliekant kvėpavimui ir širdies darbui, 3.prarandamas kvėpavimas ir širdies darbas netenkant sąmonėa, 4.klinikinė mirtis,kuri vėliau gali pereiti į biologinę mirtį. Faktoriai,nusakantys sužalojimo el. srove sunkumą. Pagr.faktorius-el.srovė, kuri pagal poveikį ir pavojingumą turi gradaciją:1.min sr.,kurias pajunta žmogus (3.15mA-nuolat.srovė;1.9mA-kint.sr.);2.neatleidžiančiosios (paraližuojančios) sr.- žm. negali atsipalaiduoti; 3.širdies-fibriliacinės sr.-min.tokį reiškinį sukelianti sr.(100mA). Kitas faktorius-įtampa,ji didina sr. ir turi įtakos odos pramušimui(sumažėja odos varža). Varža sąlygoja sr. dydį, kai beužsidaranti grandinė, yra įskaitoma odos varža: 1.išorinė(odos) varža 1-kelių šimt.k, 2.vidau organų varža 0.5-1k. Aplink. faktoriai: 1.drėgmė, 2.temperatūra. Esminės įtakos turi poveikio laikas,t.p.srovės kelias žmogumi. Pavojingiausia kai sr.prateka per galvos ir stuburo smegenis. 17. Patalpų kvalifik. pagal žm.sužalojimo el. sr. pavojingumą. El.įrenginiai eksplotuojami lauke ir patalpose. Patalpos pagal pavojingumą skirstomos į: 1.labai pavojingas, 2.pavojingos, 3.nepavojing. Labai pavojingos:1.šlapios patalp.-santykinė drėgmė artima 100, 2.patalp.,kuriose chemiškai ar organiškai aktyvi aplinka. Tech.procesų metu išsiskiria garai,dujos.Medž.sėda ant laidų, izoliacijos-sukelia oksidaciją; 3.patalp., kuriose bent 2 pavojing. patalpų salygos. Pavojingos: 1.drėgnos-santykinė drėgmė virš 70,arba kuriose išsiskiria laidžios elektrai dulkės, 2.su karšta aplinka (kai vid.paros temp.virš 350C), 3.laidžios grindys (gamtinės, betoninės, medinės, sukaltos vinimis, kurios susijusios su žeme per konstrukcijas), 4.patalp.,kur žm.vienu metu savo kūnu gali prisiliesti prie neįžemintų el. įrenginių metalinių dalių ir įžemintų technolog.ar statybinių konstrukcijų. Pramušimo atveju atsiduriama po U, nes yra ryšys su žeme. Gradacija reikalinga norint nustatyti,kokias elektrosaugos priemones taikyti. Lauko sąlygos prilyginamos labai. pavojingoms patalpoms. 18. Žm. Pažeidimo el. sr. skaic. Vienfaziam tinkle. Tinklai su izoliuota neutrale Upl=U*(Rh ZA/ ZaRh+ZaZb+Rh Zb) Za=Zb+Z; Upl=URh / 2Rh + Z; Ipl=U/2Rh+Z; Avarinis režimas Ipl=U/Rh+Rįž; Rh=Rh.kuno+R pagrindo+Rapavo+(Rrubu) Dvipilis prisilietimas Ipl=U/Rh.kuno 19. Žm. Pažeidimo el.sr. skaič.trifaziame el.tinkle. 20. El. sr. nutekėjimas į žemę,potencialų pasiskirst. charakt. Žingsnio ir lietimo įtampos. Tarkime,visas žemės tūris apie įžemiklį yra vienodo laidumo. Sr.žemėje nuo įžemiklio tekės į visas puses,o jos tankis žemėje, nuo įžemiklio tolstant- mažės.Sr.tankis i=Iiž/2x2; UAB=Iįž/2*1/x. Max potencialas,kai x=r. įž=Iįž/2r. Tekėdama per įžemiklį į žemę sr.prateka per įžemiklio Rįž – nuotėkio varža(įžemikl.varžos,tarpinės R tarp įžemiklio ir grunto ir grunto varžos).Įžemiklio R – maža,tuomet naud. keletas įžemiklių (grupinis įžemintuvas, R=Rįž/n). Esant mažam atstumui tarp įžemiklių (mažiau 40 m) R=Rįž/n*. Prisilietimo įtampa-el.grandinės dviejų taškų, liečiantis žm.,potencialų skirtumas. Upr=Ižm*Ržm. Žingsnio U-kojų potencialų skirtumas, kai žm. netoli įžemėjimo vietos: Užm=B-A=IžmRžm , max žingsnio U žm. gali gauti arti įžemiklio. 21. Pirmoji pagalba nukentėjus nuo elektros srovės Žmogus, veikiamas elektros srovės, pats negali atsilaisvinti nuo srovės poveikio (jei poveikio srovė lygi ar didesnė už paraližuojančią srovę). Jei turime tinklą iki 1000 V: 1.)paprasčiausia ir patikimiausia išjungti įtampą. 2.)Neturime galimybės greitai išjungti įtampą – tada galime atitraukti žmogų nuo šaltinio. Jei turime tinklus virš 1000 V: Gelbėti žmogaus be elektrotechninių apsauginių priemonių negalim, išskyrus galimybę išjungti įtampą. Gelbėjimą virš 1000 V tinkluose vykdo spec. darbuotojai (gelbėtojai). Klinikinė mirtis tęsiasi 6-8 min. Per tą laiką turime padėti gaivinti nukentėjusįjį. Atpalaidavus jį nuo elektros srovės, guldome jį ant žemės, atlaisvinam kvėpavimo takus, Išvalom burną. Savo dešinę ranką padedame po sprandu, kaire užspaudžiame nosį, atlošiame galvą tada darome dirbtinį kvėpavimą burna-burna. Svarbiausia, kad būtų kvėpavimo takų praeinamumas. Jei dantys surakinti, dirbtinį kvėpavimą darome burna-nosis. Per minutę turim atlikti 10-12 įpūtimų. Jei nėra širdies veiklos, darom dirbtinį širdies masažą. Masažą darome – surandame duobutę ir spausti staigiai ir stipriai. Jei gaivina vienas asmuo: 2 įpūtimai, 15-20 paspaudimų, jei dviese: 2 įpūtimai, 5 paspaudimai. Gaivinti reikia tol, kol atsiranda gyvybės ženklai ar atvyksta greitoji . 22. Apsaugos nuo el.būdai Apsaugoti žm. leidžiame šiais būdais:1.užtikrinus neprieinamumą: a)panaudojus aptvarus ir širmas, b)apsauginius apdangalus ir gaubtus; priklausomai nuo eksplotavimo sąlygų, el. įrenginių apsaugos apdangalais laipsnis užtikrina apsaugą nuo kietų kūnų patekimo į įrenginio vidų, žm.prisilietimo prie įtampą turinčių dalių, H2O patekimo į gaminio vidų galimybę. c)pažeminus U (kintamai sr.-42V, nuolatiniai-110V.).U pažeminimui naud. pažeminamieji trafai (išskyrus auto trafus), generatoriai, lygintuvai ir t.t. d)skiriamuosius trafus(turintys dvigubą ar sustiprintą izoliaciją tarp apvijų). e)izoliacija, f)įžeminus ar įnulinus el. įrenginių sr., g)kontroliuojant U ir I, h)garsinę ir vizualinę signalizaciją, I)signalines spalvos, ženklai, plakatai (įspėjimo, draudimo, leidimo, priminimo) j)įtaisai, priemonės, skirtos apsaugai, k)atjungus U, l)ekranuojantys komplektai (kostiumas, kur įaustas laidus tinklelis). 23. Elektrinė izoliacija, izoliuojančios normos ir kontrolė Izoliacija skirstoma: 1.)darbinė – tai izoliacija, kuri užtikrina normalų įjungimo darbą ir apsaugą nuo sužalojimo elektros srove. 2.)Papildoma – užtikrina apsaugą nuo elektros srovės, įvykus darbinės izoliacijos pramušimui. Darbinė ir papildoma izoliacija paėmus kartu vad. dviguba ir naudojama kartu. 3.)Sustiprinta – tai pagerinta izoliacija, kuri užtikrina tokią apsaugą, kaip ir dviguba. Veikiant šilumai, drėgmei, aplinkos faktoriams šiluma senėja. Todėl yra naudojama izoliacijos varža ir atliekama jos kontrolė. Tinkluose iki 1000 V , įvadinių kabelių izoliacijos varža Riz=0.5 Kontrolė periodinė, atliekama vieną kartą metuose. Varža matuojama megaometru – atjungus įtampą, ji tikrinama tarp kabelio fazinių gyslų, tarp fazės ir žemės, tarp fazės nulio ir žemės. Tinkluose su izoliuota neutrale, naudojama nuolatinės kontrolės schema, fazės prijungiama 3 voltmetrų schema, o jų bendras taškas įžemintas. Įvykus gedimui, tos fazės voltmetro parodymai krinta o likusių dviejų išauga. 24. Įžeminimas. Jo veikimo principas ir taikymo sritys Įžeminimas gali būti: 1.)Darbinis – naudojamas transform. Neutralei įžeminti, o taip pat orinių tinklų nulinio laido pakartotiniam įžeminimui (užtikrinama sauga, kai nutrūkus nuliniam laidininkui transf. neutralė lieka neįžeminta). 2.)Apsauginis – iš anksto numatytų metalinių srovei laidžių korpusų sujung. su žeme. Įvykus izoliacijos pramušimui, srovės tarp žmogaus ir įžeminimo varžų, pasiskirstys atvirkščiai proporcingai varžoms. Iiz/Ik=Rk/Riz=1000/4=250; Išž=250Ih; Įžeminimas naudojamas tinkluose iki1000 V (tai dažniausiai tinklai laikinai) su izoliuota neutrale ir visuose virš 1000 V elektros tinkluose (nepriklausomai nuo neutralės režimo – įžeminta ar neįžeminta). Įžeminimas gali būti naudojamas papildomai prie įnulinimo (iki 1000 V su įžeminta neutrale). Įtampa ant korpuso: Uk=IįžRįž ; Prisilietimo įtampa : Upl=Ul  - koeficientas, įvertinantis įžemintuvų išsidėstymą įžeminimo įrenginio atžvilgiu. Kuo labiau tolsim nuo įžeminto taško, tuo prisilietimo įtampa Upl didės. Koeficientas  Įvertina įtampos didėjimą, priklausomai nuo to, kur randamės įžemintuvo atžvilgiu. 25. Įžemintuvų konstrukcijos ir tipai.Įžeminimo varžos normavimas ir kontrolėPaprastai įžeminami mašinų ir staklių korpusai, metaliniai karkasai ir gaubtai, apsauginiai kabelių apvalkalai ir kt. Įžeminimo konturą sudaro požeminiai ir antžeminiai konstrukciniai elementai. Požeminę dalį sudaro atskiri įžemikliai ir juos jungiančios šynos,. kurios yra apie 0,6 rn nuo žemės paviršiaus. Antžeminę dalį sudaro įžeminimo magistralė ir ją su įžeminamaisiais objektais jungiantieji laidai. Yra dviejų tipų įžemintuvai: sutelkti, arba ištęsti, ir kontu­riniai, arba paskirstytieji. Įrengiant konturinius įžemintuvus, įže­mikliai tolygiai išdėstomi plokštumoje pagal konturą. Tokiu budu,. geriau išlyginamas potencialas apsaugojamoje teritorijoje ir lengviau pasiekiama, kad prisilietimo ar žingsnio įtampos butų nepavojingos.Įžemintuvų yra dirbtinių, kurie specialiai įrengiami įžeminimo tikslams, ir naturalių -tai žemėje esantys kitos paskirties metaliniai įrenginiai Dirbtiniams ijžemintuvams įrengti naudojami vertikalus ir horizontalus įžemik1iai. Vertikalus įžemikliai gaminami iš 3-5 cm skersmens plieninių :vamzdžių arba 40X40, 60x60 rnrn kampuočių. Įžemiklių ilgis 2,5­;3 rn. Vertikalus įžemikliai paprastai sujungiami horizontaliais įžemik­liais 4X 12 rnrn plieninėmis juostomis arba nemažesnio kaip 6 rnrn skersmens plieniniais strypais. Ver­tikaliems įžemikliams iškasamos 0,7-0,8 rn gylio tranšėjos, po to mechanizmais sukalami įžemikliai. Draudžiama įžeminimui naudoti tokius vamzdžius, kuriais teka karšti skysčiai, karštos arba sprogiosios dujos. Iki 1000 V įtampos įrenginių įžeminimo varžos turi buti ne didesnės kaip 4 omai. Įrenginių, kurių įtampos aukštesnės kaip 1OOOV ir didelio stiprumo įžemėjimo srovės (didesnės kaip 500 A), lžeminimo varža turi buti ne didesnė kaip 0,5 omo; aukštesnės kaip 1000 V įtampos įrenginiuose, kur mažo stiprumo įžemėjimo srovės ir talpinės srovės nekompensuotos, įžeminimo varžos turi buti apskaičiuojamos pagal šią formulę:Rižm= 250/l is čia Iiž -įžemėjimo srovė, ne didesnė kaip 10 ornų.Jeigu tas pats įžeminimas kartu naudojamas įrenginiams iki1OOO V įtampos, tai įž,eminimo varža neturi buti didesnė kaip 125/I iž bet ne didesnė kaip 10 ornų (arba 4 ornų, jeigu tai reikalauja įren­gimams iki 1 000 V). Įžeminimo varžos kontrolė atliekama vartotojo pusėje kasmet, transformatorinių, elektrospastatų sistemoje kas trys metai, elektrinėse kas dešimt metų. 26. Įnulinimas, jo veikimo principas ir taikymas Elektros įrengimo įnulinimu vad. jo srovei laidaus korpuso sujungimą su nuliniu apsauginiu laidininku, prijungtu prie tiesiogiai įžemintos transf. neutralės. Kada įvyksta vienos iš fazių izoliacijos pramušimas į korpusą, fazinio ir nulinio prateka tr. j. srovė nuo jos turi suveikti apsaugos aparatai, kuriems suveikus, įtampa atjungiama. Kol nesuveikęs apsaugos aparatas, ant korpuso egzistuoja Upl, kurios dydį riboja trnsf. neutralės varža, nuo nulinio ir fazinių laidų varžų. Kad įnulinimas veiktų efektyviai, reikia parinkti apsaugos aparatus, kurių suveikimas nurodomas trumpojo jungimo ir nominalios tirptuko srovės santykiu: saugikliams: Itr.j/ automatams: Itr.j/IF.nom  K2; Itr.j/IF.nomK1 K1 ir K2 – nustatytos reikšmės priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Jei nepavojinga sprogimui: K1=K2=3; Jei pavojinga sprogimui: K1=2; K2=6; Kartais naudojamas K3 – momentinio poveikio apsaugos aparatas (suveikia iš karto gavęs srovę), K3=1,5. Įnulinimo efektyvumas kontroliuojamas matuojant fazė-nulis (F-N) kilpos varžą, tikrinama ar tinkamos šios sąlygos. Tikrinamas įnulinimo efektyvumas kas 5 metai, patikrinant 10 visų įrengimų – tikrinami labiausiai nutolę nuo transformatorinės pastotės ir labiausiai apkrauti. Įnulinimas naudojamas tinkluose iki 1000 V, turinčiuose tiesioginę įžemintą nrutralę. Šiuose tinkluose įžeminti neįnulinus draudžiama. 27. Apsauginio atjungimas. Veikimo principas ir taikymas Apsauginiu atjungimu vad. greitą (t=0,2s) automatinį pažeistos tinklo dalies, kai joje įvyksta kurios nors fazės įžemėjimas, atjungimo nuo maitinančio tinklo. Įvykus įžemėjimui, pasikeičia tinklo parametrai, atsiranda įžemėjimo srovės ir įtampos ant srovei laidžių korpusų. Šiuos pasikeitimus galime panaudoti apsauginio atjungimo sistemoje, kai į ją įrengiami reaguojantys į vieną iš šių parametrų įtaisai, ir valdantys atjungimo aparatus. Reagavimo įtaisais dažniausiai būna srovės ir įtampos relės. Sudaromas potencialų skirtumas tarp korpuso ir žemės : UK=Iįž *R įž . UK pasikeičia nustatytą reikšmę, suveikia relė – uždaro ARK kontaktus, automatiškai atjungia įtampą. Taip schema reaguojanti į korpuso įtampą. Su srovės rele; Valdant kontaktą ARK , nereikia papildomo įžeminimo. Trūkumas – jei suges ARI tai įrenginys liks be apsaugos ir įžeminimo. Šią relę galima naudoti kai turime schema reaguojancia įnulinimo sekos itampa: Apsauginis atjungimas naudojamas tada, kai apsauga neužtikrinama panaudojus įžeminimą ar įnulinimą arba jų įjungimas susijęs su ekonominiais ar techniniais sunkumais. 28. Pernešamieji el. Įrenginiai ir sviestuvai Elektros įrankiai skirstomi į klases:1kl.-el. Įrankiai, kuriame apsauga užtikrinama darbine izoliacija o t.p. įrenginys turi įnulinimo ar įžeminimo gnybtą, kuris prijungiamas prie atitinkamos magistralės papildoma maitinančio kabelio gysla. 2kl.-el.įrakiai,kuriais apsauga užtikrinama dviguba arba sustiprinta izoliacija. 3kl.-el. Įrankiai kuriuose maitinanti įtampa ir korpuso viduje esanti įtampa nedidesnė kaip 42V(kintama)ir 110 V(nuolatinė). 3kl.-saugiausia įrankiai naudojami bet kokiomis sąlygomis.2kl.-ribotas naudojimas statybos montavimo darbams l. pavojingose patalpose. 1kl.-naudojami įrankiai visų patalpų viduje, bet ne statybos montavimo darbuose patalpose ar lauke. Jei neturime reikalingos klasės įrankio tai naudojame žemesnės klasės, naudodami skiriamąjį trafą, dielektrines pirštines, batus ir pan. Pavojingose ir l. pavojingose patalpose rankinių lempų įtampa ne didesnė kaip 42v,o dirbant nepalankioje padėtyje įtampa ne didesnė kaip 12V. 29. Elektrotech. apsaugos priemonės. Jų klasifikacija ir išbandymas. Apsaugos priemonės,kurios skirtos apsaugojimui nuo el. srovės poveikio skirstomos į pagr. ir papildomas.Pagrin. priemonės yra neribotai ilgą laiką atsparios darbo įtampai ir jas naudojant galima liesti įtampą turinčias dalis.Dirbant iki 1000V įrenginiams naudojamos dielektrinės guminės pirštinės,darbo įrankiai izoliuotom rankenom. Dirbant aukštesnės kaip 1000V įrenginiams naudojamos izoliacinės lazdos, izoliuojamos ir matavimo replės, aukštos įtampos izoliatoriai. Pagrindinės priemonės vienos užtikrina žmogaus saugumą prisilietus prie įtampų turinčių dalių.Papildomos priemonės naudojamos prie pagrindinių užtikrinant saugumą. Papildomos aps. priemonės yra nepakankamai elektriškai atsparios ir atskirai naudojamos neapsaugo įrenginio nuo sugadinimo elektros srove. Tai dielektriniai batai, kilimėliai(iki 1000V įrenginiams), dielektrinės pirštinės, batai kilimėliai, tilteliai (aukštesnėms kaip 1000V įrenginiams) Aptvarinės apsauginės priemonės skirtos laikinai atitverti įtampą turinčioms dalimis.Tai įvairūs skydai,tvorelės,gaubtai. Elektrotech. Priemonės,skirtos apsaugai nuo el.srovės t.b. bandomos po pagaminimo ir periodiškai po tam tikro laiko.Priklausomai nuo to kokia priemonė bandoma jos atitinkama įtampa:triguba fazinė įtampa(įžeminta neutralė),triguba linijinė įtampa(neutrali įnulinta)Bandymo periodiškumas: dielektrinės pirštinės bandomos kas 6 mėnesiai, izoliacinės lazdos, įrankiai-kas dveji metai ir t.t. dielektriniai batai bandomi kas 3 metai. Jeigu eksploatacijos metu priemonės dalis pažeista mechaniškai tai jos nenaudojame. 30. Elektros įrenginių eksploatacijos organizavimas. Užtikiname panaudodami technines priemones: 1.Asmenų atsakingų už darbo saugą parinkimas; 2.Nurodyti pavedimų išdavimus. Darbų nurodymas pagal konstrukcijas (darbai vykdomi pagal darbdavio konstrukcijas); 3.Techninės priemonės parenkamos ir numatomos atsižvelgiant į atliekamų darbų kategoriją: a)Darbai su įtampa turinčiomis svorinėmis dalimis; b)Arti įtampos; c)Darbai atliekami atjungus įtampą. Prieš vykdant darbus atjungus U privalome vykdyti priemones šiuo nuoseklumu: 1.Išjungi U šaltinį; 2.Atjungti įrenginį; 3.Užkirsti kelią savaiminiam arba klaidingam komutacijų aparatų įjungimui; 4.Iškabinti draudžiančius įjungti U plakatus. 5.Patikrinti ar nėra įtampos; 6.Įžeminti. 7.Darbo vietos paruošimas-paženklinimas (el.srovės pavojus). 31.Reikalavimai personalui, dirbančiam prie elektros įrenginių. Vykdyti darbus veikiančiuose elektros įranginiuose gali tik elektrotechninis personalas. Ne elektrotechninis personalas vykdantis darbus šiuose įrenginiuose turi būti prižiūrimas elektrotechninio personalo. Pačiam personalui keliami reikalavimai: 1.Asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų; 2.Turi būti pasitikrinę sveikatą pagal sveikatos ministerijos nustatytus reikalavimus; 3.Turi būti išklausę įvadinį ir pirminį darbo vietoje instruktažus; 4.Turi būti apmokyti; 5.Turi būti atestuoti; 6. Turintys atitinkamą elektros saugos kvalifikaciją apie kurią liudija pažymėjimas; 7.Turi mokėti atpalaidavimą nuo elektros poveikio ir pirmosios pagalbos suteikimą. Pagal kvalifikaciją elektrotechninis personalas yra padalytas į 3 kategorijas: - PK – pradinė kategorija; VK – vidurinė kategorija; AK – aukšta kategorija. Priklausomai nuo kategorijos vykdo ar vadovauja atitinkami asmenys atitinkantiems darbams. Kategorijos galioja 2 metus. O personalui, kuris nevykdo darbų veikiančiuose elektros įrenginiuose, o juos dokumentuoja – 5 metus. 32. Apsauga nuo statinės elektros. Pasitaiko elektrostatinių būsenų išlydžiai, kurie gali sukelti gaisrus ir sprogimus. Susidarius elektrostatiniams krūviams sutrinka kai kurie technologiniai procesai (sunku verpti įsielektrinusius dirbtinius pluoštus, nes vienodą krūvį turintys plaušeliai stengiasi atstumti vienas kitą). Nejuntamas kol neprasideda iškrova. Jei srovė didesnė nei 50mA žmogus junta skausmą. Veikia visą žmogaus organizmą, vyksta poliarizacija nuo statinio lauko visose ląstelėse. Netiesioginis poveikis – per gaisro pavojų pasireiškia – dėl statinio krūvio įvyksta kibirkščiavimas ir gali užsidegti kai kurios medžiagos. Pagrindinė priemonė – įžeminimas. Paprastai naudojami įvairūs apsauginio įžeminimo įtaisai. Jų leidžiama varža iki 100 omų. Kad nesusidarytų statiniai krūviai naudojami drėgni specialiai apdorojami paviršiai, parenkamos specialios medžiagos. Naudojamos individualiuos apsauginės priemonės – antistatiniai chalatai (padidinto laidumo), antistatinė avalynė (sumažinta padų varža). 33. Apsaugos priemonės eksploatuojant elektros įrenginius. Eksploatojamų elektros įrenginių apsauginės priemonės skirstomos į izoliuojančiąsias, aptvarines ir pagalbines. Izoliuojančiosios priemonės skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagrindinės izoliuojančios priemonės yra neribotai ilgą laiką atsparios darbo įtampai. Dirbant iki 1000 V įrenginiams, naudojamos dieleklrinės guminės pirštinės, darbo įrankiai su izoliuotomis rankenomis. Dirbant aukštesnės kaip 1000 V tampos įrenginiams, naudojamos izoliacinės lazdos, izolinuojančiosios ir matavimo replės, aukštos įtampos indikatoriai. Papildomos apsauginės izoliacijos priemonės yra nepakankamai elektriškai atsparios ir, atskirai naudojamos, neapsaugo įrenginio nuo sugadinimo elektros srove. Tai dielektriniai batai, dielektriniai, dielektrinės pirštinės, botai, kilimėliai. Aptvarinės apsauginės priemonės skirtos laikinai atitverti įtampą turinčioms dalims. Jie tik iš dalies apsaugo nuo klaidingų operacijų arba įspėja apie pavojų. Pagalbinės apsauginės priemonės skirtos dirbančiojo individualiai apsaugai nuo šviesos, šilumos ir mechaninio. Visos minėtosios apsauginės priemonės turi būti periodiškai tikrinamos. 34. Elektromagnetinių laukų jų charakteristikos ir poveikis zmogui. Elektr. lauką charakterizuoja bangos ilgis, dažnis, sklidimo greitis =c/f. Kai dažnis 50Hz elektromagnetinis laukas apibūdinamas tik elektrine dedamąja E, poveikis pasireškia lėtiniu veikimu (silpnumu, mieguistumui). Radijo dažnis pasireiškia šiluminiais efektais. Elektr. laukai labai veikia nervų sistemą, pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą, sutrikdo medžiagų apykaitą. Ilgai pabuvęs intensyviame elektromagnetiniame lauke žmogus jaučia nuovargį, silpnumą. Sutrinka nervų sistema pakyla temperatūra. Tačiau šie organizmo sutrikimai yra grįžtamojo pobūdžio. Normavimas ir apsauga nuo jų. Priklausomai nuo to, koks yra elektromagnetinis laukas ir kokioje zonoje randasi, jis yra normuojamas. Žmogui leistinas laukas, kai elektrinio lauko stiprumas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!