Empatijos reikšmė žmonių gyvenime. Ką apie tai sako literatūra?

Empatijos reikšmė žmonių gyvenime. Ką apie tai sako literatūra?

Kafka, Šatrijos Ragana

,,Empatija yra sugebėjimas įžvelgti pasaulį iš kitos žmogaus perspektyvos ir pajusti tai, ką jis jaučia" ,- yra pasakęs Daniel H. Pink, žinomas amerikiečių autorius ir kalbų rašytojas, kuris yra parašęs keletą populiarių knygų apie verslą, motyvaciją ir asmeninį tobulėjimą. Ši mintis reiškia, kad empatija yra gebėjimas įsijausti į kitą žmogų, pajusti jo emocijas, suprasti jo poziciją nors galbūt ši pozicija gali skirtis nuo mūsų pačių emocijų. Empatija leidžia mums būti sąžiningiems ir jautriems kitiems, stiprina tarpusavio ryšius ir padeda kurti bendrystę bei didina tarpusavio supratimą. Tai yra svarbus įgūdis tarpasmeniniams santykiams bei bendradarbiavimui . Tad galima būtų iškelti klausimą, ką apie empatiją rašo lietuvių literatūra?

Empatija šeimoje gali stiprinti tarpusavio ryšį ir supratimą, kuris lieka net tada, kai mylimi žmonės mus palieka. Apie tai rašė XIX a. pabaigos - XX a. pradžios neoromantikė Šatrijos Ragana apysakoje ,,Sename dvare". Krikščioniškosios pasaulėjautos rašytoja, humanistė Šatrijos Ragana apysakoje vaizduoja motiną, kuri yra vaikų auklėtoja ir empatijos namuose puoselėtoja. Rašytoja vaikystę praleido Labūnavos ir Užvenčio dvaruose, kur buvo itin mylima, mokoma rūpestingų tėvų. Ypač glaudus ryšys ją siejo su motina, kuria pavadino „beveik šventa“ ir perėmė iš jos meilę nuskriaustiesiems, atlaidumą. Laimingos jaunystės dienos tapo kūrybinio įkvėpimo šaltiniu autobiografinei apysakai, kurioje atskleidžiamas empatiškos motinos paveikslas. Apysakoje ne tik pirmą kartą panaudotas dienoraščio motyvas, siekiant atskleisti neoromantikams būdingą intymų kalbėjimo būdą, bet ir vartojama reta žemaitiška žodžio mama forma – mamatė. Trijų vaikų motina Marija jaučia, kad „yra kažkokių slaptingų siūlų, rišančių vaiko širdį su motina“. Ji stengiasi mokyti vaikus lietuvių kalbos, nes tai jos „dorinė pareiga“. Taip pat vedasi vaikus į darbą, groja jiems, pasitelkdama krikščioniškąjį tikėjimą auklėja, ugdo moralę. Glaudų mamos ir dukros ryšį atskleidžia Irutės elgesys – ji norėjo „taip sėdėti, taip vaikščioti“ kaip mamatė. Tačiau Marija skiria laiką ne tik vaikams, bet ir vyrui. Ji slopina savo dvasios „prasiskleidimą“, nes vyras tikisi, jog žmona rūpinsis ūkiu, todėl groja ir skaito tik laisvu laiku. Marija mąsto, jog „ne visada galima esą daryti, kas malonu“ ir žmogui maloniausia atminti tas valandas, kuriose jis „apgalėjo“ pats save. Būdama dora krikščionė ji neatsako į pono Jonavičiaus jausmus, nors jaučia jų sielų giminystę. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Mariją motinos vaidmuo žlugdo, iš tiesų gyvendama dėl kitų ir jausdama empatiją ji įprasmina savo būtį, nes gyvenimas nėra „laimės duodamoji įstaiga“. Pasak literatūrologės Viktorijos Daujotytės, apysakoje jausmai slepiami, o dvasia keliama, to kėlimo kryptis empatiška: „Į kitus, kitiems, kitam“. Mamatės aukojimąsi įprasmina ir vyro pasitikėjimas, jos nuomonės atsiklausimas, nors tuo laikotarpiu vyravo patriarchalinis šeimos modelis. Taip pat matydama, jog yra autoritetas vaikams, jaučiasi laiminga. Juk ir antikos dramaturgas Sofoklis teigia, jog vaikai tampa „inkarais, išlaikančiais motiną gyvenime“, o rašytoja suvokdama šeimos buvimo kartu svarbą metaforiškai vadina ją lizdu, kuriam nevalia iširti. Apie tai kaip empatija išlaiko ryšį tarp šeimos narių, rašoma, kai mamatė su vaikais kalba apie gyvenimą ir mirtį arba kai suaugusi Irusia kalba apie gyvenimo laikinumą ir dvasinių ryšių tarp šeimos narių amžinumą: „Ir praėjo viskas, ir prabėgo... Praėjai ir tu, motin mano, į dausas išlėkusi iš lizdo. Bet pirmiau dar išlėkė paukšteliai.“ Čia minimi paukšteliai yra jos vyresnysis broliukas Steponas, kuris kūrinyje yra Nika, ir Vincas, kuris kūrinyje yra Jonelis. Na, o citata „O lizdelį viesulas sudraskė“, parodo jog dvaro jau nebeliko, tačiau išliko ryšys. Atsimenančios, jau suaugusios sąmonė, atmintimi priartėdama prie vaikiško empatiško santykio su šeima, įgauna gyvasties. Tad Šatrijos Ragana apysakoje ,,Sename dvare” aprašo motiną, kuri suteikia prasmę savo gyvenimui empatiškai rūpindamasi vaikų mokymu ir šeimos gerove, nors ir tenka atsisakyti meninių polinkių.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!