Elektroninių detalių gamybos statybos organizavimas

Brėžiniai 2. Objekto charakteristika Projekte sudaroma statybos darbų technologija ir organizavimas. Projekto objektas – elektroninių detalių gamykla. Gamybinės patalpos išdėstytos per tris aukštus kurių kiekvieno aukštis yra 6,0 m bei užima 3672 m2 plotą viename aukšte. Buitinės patalpos išdėstytos per du aukštus, kurių kiekvieno aukštis yra 4,2 m ir užima po 1080 m2 plotą kiekvienam aukšte. Taip pat prie buitinių patalpų yra priskiriama statinio dalis, kuri skiria buitines patalpas nuo gamybinių patalpų. Šio statinio dalis užima 702 m2, bei aukštis siekia 15,0 m. Pastato pamatai įrengiami monolitiniai, gilinami 1,5m (betonas C20/25). Karkasas yra mišrus – metalas + medis, metalinės kolonos yra 6 ir 4,2m ilgio, metalinės sijos ilgis yra 6, vertikalūs ir horizontalūs ryšiai yra metaliniai. Sienos metalinės surenkamos su šilumos izoliacija. Perdenginius sudaro metalinės sijos ir briaunuotos gelžbetonio plokštės. Grindys yra keraminių plytelių, klojamos ant betono ir cemento išlyginamojo sluoksnio. Pastato langai yra dvigubo stilinimo plastikiniai. Lauko durys palstikinės, o vidinės – medinės. Vartai į gamybines patalpas yra segmentiniai automatiniai slankiojantys. 3. Statybos sąlygos Statybos vieta – Šiauliai (Klaipėdos ir Žagarės gatvių sankryža), atstumai nuo teritorijos aptvėrimo iki gatvės 10 m. Statybos teritorijoje esantis gruntas yra smėlis, reljefas lygus, AGVL 2,5 m nuo žemės paviršiaus. Gamyklos teritorija užima 7,47 ha plotą. Gamyklos teritorijoje yra personalino transporto stovėjimo aikštelė bei aikštelė tarnybiniam transportui. Aplink gamyklą įruošta veja. Pastate įrengiama vidinė lietaus vandens nutekėjimo sistema. Visi inžineriniai tinklai prijungti prie miesto tinklų Pastato statybos pradžia 2005 m. 4. Darbų kiekių skaičiavimai Prie projekto pateikiama statybos – montavimo darbų apimtys, darbų, mechanizmų ir darbo jėgos sąnaudos, parenkami mechanizmai nulinio ciklo, bei karkaso montavimo darbams atlikti, parodant jų planines schemas, grafikus. Aprašomi monolitinių pamatų įrengimo darbų technologijos, darbinikų darbo organizavimas, kokybės reikalavimai. Sudaromas darbų vykdymo kalendorinis, darbininkų darbo grafikas. Darbų kiekiai pateikti technologiniam projekte. 5. Mašinų ir mechanizmų skaičiavimas ir parinkimas Mechanizmų ir mašinų parinkimas nurodytas technologiniame projekte. 6. Darbo ir mašinų sąnaudų bei materialinių išteklių skaičiavimas Projekte pateikiami pagrindinių konstrukcinių elementų poreikiai, kuriais remiantis atliekami skaičiavimai. Reikalingų konstrukcinių elementų kiekiai nustatomi pagal objekto brėžinius – pamatų, aukštų planus ir skersinio bei išilginio pjūvius, kurie pateikiami prieduose. Žemės darbai pradedami nuimant augalinį sluoksnį. Pamatų duobių ir tranšėjų dydžiai paskaičiuojami taip, kad atstumas nuo pamato bazės sienelių iki duobės šlaitų būtų 0,40 m. Tranšėjos ir ištisinės pamatų duobės kasamos mechanizuotai. Vietovės gruntas yra priesmėlis, todėl tik dalis pamatų duobių iškasto grunto turi būti išvežta kartu su visu augaliniu sluoksniu. Žemės darbams atlikti paskaičiuojamas mašinų kompleksas, kurį sudaro prikabinamas skreperis, ekskavatorius ir sunkvežimis. Sumontavus pamatu gruntą stumdys buldozeris. Pateikiamos atliekamų pagrindinių darbų poreikiai mechanizmams, žmonėms ir medžiagoms. Šie poreikiai nustatomi remiantis normomis “Darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvai”. 7. Statybos kalendorinio darbų vykdymo grafiko sudarymas Sudarant kalendorinį grafiką reikia išnagrinėti visus statybos montavimo darbus ir nustatyti technologinį ryšį tarp jų. Kiekvienu atveju, nustatant ryšius tarp atskirų darbų, būtina atsakyti į šiuos klausimus, atsižvelgiant įsaugaus darbo reikalvimus: • Kokie darbai turi būti baigti priš nagrinėjamą darbą; • Kokie darbai gali būti vykdomi lygiagrečiai su nagrinėjamu darbu; • Kokius darbus galima pradėti baigus nagrinėjamą darbą; Grafike darbas žymimas ištisine linija per tiek dienų, kiek yra jo trukmė. Dviem pamainom atliekami darbai žymimi dviem lygiagrečiom linijom. Virš linijos rašomas darbininkų skaičius. Darbininkų darbo grafikas braižomas tame pačiame lape po darbų vykdymo kalendorinio grafikų. Pagal darbo dienas sumuojamas atitinkamus darbus atliekantis darbininkų skaičius. Gauta laiptuota figūra ir vadinama darbinikų judėjimo grafiku. Ar kalendorinis planas sudarytas teisngai, rodo darbininkų skaičiaus netolygumo koeficientas knet , kuris apskaičiuojamas pagal formulę: Čia: Dmax – maksimalus darbinikų skaičius statyboje, žm; Dvid – vidutinis darbininkų skaičius, žm., kuris apskaičiuojamas pagal formulę: Sp – yra planuojamų darbo sąnaudų suma, žm. d.; Tp – objekto statybos planuojam trukmė, d; Jei apskaičiuota reikšmė knet yra > 1,8(2), o pats darbininkų darbo grafikas yra labai netolygus (turi daug iškilimų ir duobių), tai būtina optimizuoti kalendorinį grafiką, pagal darbo jėgos panaudojimą. Grafikas ir apskaičiuoti koeficientai pateikti brėžiniuose. 8. Statybos generalinio (SG) plano sudarymas SG skaičiavimai pateikti toliau. Kranas RDK 25 iškrauna medžigas į sandėlius ir montuoja karkasą atsitraukimo būdu. Krano RDK 25 didžiausias siekis yra 23,75 m, pavojingos zonos atitinkamai siekia 33,75 m. Visi kiti elektros linijos laidai tvirtinami ant stulpų, kurių aukštis 6 m, atstumas tarp jų 40 m. Laikini keliai daromi su stambaus žvyro danga. Keliai žiediniai su vienu išvažiavimu. Pagrindinių kelių plotis 6,0 m. Kelių posūkio spindulys 12,0 m, ties posūkiais kelias praplatinamas iki 6,0 m. Tarp kelio ir sandėliavimo aikštelės paliktas 1,0 m atstumas, atstumas iki tvoros 1,5 m. Bendras kelių ilgis 600 m. 8.1. Mechanizmų išdėstymo vietų projektavimas Kranų judėjimo keliai ir stovėjimo vietos numatomi taip, kad jais būtų galima į projektinę padėtį sumontuoti sunkiausias ir labiausiai nuo krano nutolusias surenkamąsias konstrukcijas. Strėlinio krano judėjimo ašis pastato atžvilgiu: ; čia: B – mažiausias atstumas nuo krano judėjimo ašies iki pastato išorinės dalies; r – krano pasukamos dalies spindulys, nustatomas pagal kranų žinynus; ls – mažiausias leistinas saugus atstumas iki pastato. Kranui RDK-25-1: 8.2. Pavojingų zonų nustatymas Krano darbo pavojinga zona: čia: Lmax – didžiausias strėlės siekis, m; l – didžiausių matmenų konstrukcijos ilgis, m; z – pavojingos zonos dėl krintančių krūvių išsibarstymo ribos (keliant

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!