Elektronika. Litavimas

Laboratorinis darbas Nr.1 Litavimas 1. Litavimo technologija Svarbiausios operacijos : a) lituojamų detalių paviršiaus paruošimas, nuvalant oksidus, riebalus, izoliaciją bei izoliacinį laką; b) paviršių apsauga nuo oksidavimosi, dažniausiai padengiant fliusais, tirpinančiais oksidinę plėvelę; c) balinimas - detalių ir laidų padengimas plonu lydmetalio sluoksniu; dažniausiai balinama lituokliu, o detalių išvadai, apvijų ar montažiniai laidai gali būti balinami panardinant į išlydytą lydmetalį; d) litavimas. Naudojant minkštuosius lydmetalius, lituojama lituokliu su variniu antgaliu, įkaitintu iki 15-20°C aukštesnės nei lydmetalio lydymosi temperatūros. Prieš litavimą jis turi būti tinkamai paruoštas, t.y. užgalandamas jo antgalis. Po to lituoklis panardinamas į fliusą bei jo darbinis galas padengiamas lydmetaliu. Lituojama vieta patepama fliusu ir lituojami paviršiai kaitinami lituokliu kol lydmetalis difunduoja į jungiamų detalių tarpus ir aušdamas jas sujungia. Litavimo laikas turi neviršyti 5 sekundžių, nes perkaitęs lydmetalis oksiduojasi ir blogai limpa prie lituoklio. Silpnai įkaitęs lituoklis neišlydo lydmetalio - tokia lydvietė nėra atspari (vadinamasis "šaltas" litavimas). Lydvietė turi būti be plyšių, išsikišimų, lygi, švaraus matinio blizgesio. Lituojamų detalių kontūrai turi būti gerai matomi. Litavimo trūkumai: 1) žemesnėje nei +5°C temperatūroje lydmetalis atšoka nuo detaliės; 2) aukšta švino-alavo lydmetalio kaina; 3) ilgainiui lydvietė praranda mechaninį atsparumą. 2. Plokštelių brėžiniai 1.1 pav. Plokštelė su kontaktiniais lapeliais 1.2 pav. Stiklo tekstolito plokštelė 3. Naudotų medžiagų sąrašas: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. Lituoklis su padėklu Plokštė su kontaktiniais lapeliais Švitrinis popierius Lydmetalis Kanifolija Montažinis peilis Kandiklinės replės Emaliuotas vyniojimo laidas Montažinis laidas Dildės Radijo kabelis 4. Išvados Išmokau tinkamai naudotis lituokliu, paruošti lydvietę. Norint, kad lydvietė blizgėtų ir būtų lygi, reikia naudoti daugiau kanifolijos, nes ji pagerina lydmetalio takumą. 5. Naudota literatūra: 1. Dumbrava V., Juška V. Radiomontažo darbai. I dalis. Kaunas Technologija 1992 p.60. Laboratorinis darbas Nr.2 Matavimai 1. Oscilografo veikimo principas, kalibravimo ir matavimo eiga. Oscilografas - optinis arba elektroninis prietaisas elektros srovės kitimui laiko atžvilgiu stebėti ir registruoti. Juo gaunamos priklausomybės nuo laiko kreivės vadinamos oscilogramomis. Optinis oscilografas registruoja procesą šviesos spinduliu. Jis sudarytas iš kilpinio galvanometro, optinės sistemos ir įrašo nešiklio (fotojuostos). Matuojamas dydis veikia kilpinį galvanometrą, o nešiklyje fiksuojamas galvanometro veidrodėlio atspindėto šviesos kiekio pėdsakas. Taip vienu metu gali būti tiriami 4-60 mažesniu nei 15Hz dažniu kintančių procesų. Elektroninis oscilografas procesą registruoja elektroniniu spinduliu elektroniniame vamzdyje. Skleidimo generatoriaus įtampa per šio vamzdžio horizontalaus kreipimo plokšteles horizontaliai kraipo elektrononį spindulį. Iš pradinio ekrano taško į galinį jo pėdsakas bėgioja tam tikru greičiu, o į pradinį grįžta akimirksniu. Matuojamas dydis paverčiamas kintama įtampa, kuri veikia oscilografo vamzdžio vertikalaus kreipimo plokšteles ir kreipia spindulį vertikaliai tam tikru atstumu, proporcongu matuojamos įtampos stiprumui. Tokiu oscilografu galima stebėti šimtų MHz dažniu kintančius ir tūkstančius kartų sustiprintus signalus. Elektrononiais daugiaspinduliniais oscilografais vienu metu stebimi keli procesai. 2. Išmatuotų įtampų vertės, nurodant matavimo prietaisą: 2.1. Lentelė. Įtampų vertės 3. Oscilogramos 3.1 Kai 2 sujungtas su 3 signalinio skydelio gnybtu 2.1. pav. U~in įtampos oscilograma 2.2. pav. U~1 įtampos oscilograma 2.3. pav. U~2 įtampos oscilograma 3.2 Kai 2 sujungtas su 5 signalinio skydelio gnybtu 2.4. pav. U~in įtampos oscilograma 2.5. pav. U~1 įtampos oscilograma 2.6. pav. U~2 įtampos oscilograma 4. Skaičiavimai a) Oscilografu išmatuotų kintamų įtampų vardines vertes ir dažnius. Uef=12,5 V Um=12,5* =17,6 V Periodai T3=5,1*20s=102 s T5=5,4*20s=108 s Dažniai F3=1/T3=9803 Hz F5=1/T5=9259 Hz b) Matuotų įtampų absoliutines ir santykines matavimo paklaidas. 2.2. Lentelė. Įtampų absoliutinės ir santykinės matavimo paklaidos Absoliutinės paklaidos: Santykinės paklaidos: Matavimas oscilografu: Tikslumo klasė: 3% Em=0,03*8=0,24V E1=0,03*1,6=0,048 V E2=0,03*0,8=0,024 V U~in=0,03*40=1,2 V U~1=0,03*8=0,24 V U~2=0,03*4=0,12 V U~in=0,03*4=0,12 V U~1=0,03*0,8=0,024 V U~2=0,03*0,4=0,012 V Matavimas testeriu: Testerio redukuotoji paklaida R1 Em=0,01*10=0,1V E1=0,01*2,5=0,025 V E2=0,01*2.5=0,025 V U~in=0,01*10=0,1 V U~1=0,01*2.5=0,025 V U~2=0,01*2.5=0,025 V U~in=0,01*2.5=0,025 V U~1=0,01*2.5=0,025 V U~2=0,01*2.5=0,025 V Matavimas oscilografu: Em=0,24/8*100%=3% E1=0,048/1,44*100%=3,3% E2=0,024/0,72*100%=3,3% U~in =1,2/12,5*100%=9,6% U~1=0,24/2,25*100%=10,6% U~2=0,12/1,2*100%=0,1% U~in =0,12/1,75*100%=6,8% U~1=0,024/0,31*100%=7,7% U~2=0,012/0,17*100%=7% Matavimas testeriu: Em=0,1/8*100%=1,25% E1=0,025/1,4*100%=1,7% E2=0,025/0,75*100%=3,3% U~in =0,1/8,4*100%=1,1% U~1=0,025/0,5*100%=5% U~2=0,025/0,35*100%=7,1% U~in =0,025/0,2*100%=12,5% U~1=0,025/0,05*100%=50% U~2=0,025/0,0325*100%=76% c) Srovių I1 ir I~2 vertes : 5. Principinė schema 1 2 Em U~in 3 2.7. pav. Principinė schema 6. Montažinė schema 2.8. pav. Montažinė schema 7. Radijo detalių specifikacija: Žymėjimas Pavadinimas Kiekis R1,R4 Rezistorius МЛТ-0,5 5,6k  5 2 R2,R3,R5,R6 Rezistoriai BC-0,5 620  10 4 8. Išvados. Matavimus atlikau su oscilografu ir testeriu. Testeriu rezultatus galima gauti greičiau, beto jie tikslesni. Tačiau oscilografas parodo oscilogramas. 9. Literatūra: 1. N.Eidimtas, V.Dumbrava, Radiomontažo darbai 3dalis. Kaunas. Technologija 1996m. P-8. Laboratorinis darbas Nr.3 Lygintuvas 1.Lygintuvo veikimo principas. Lygintuvas - prietaisas, skirtas kintamos srovės įtampos išlyginimui, paverčiant ją nuolatinės srovės įtampa. Supaprastinta struktūrinė jo schema atrodo taip: Transformatorius naudojamas tinklo įtampos keitumui reikiama įtampa apkrovoje ir apkrovos grandinės galvaniniam atskyrimui nuo tinklo. Transformatorius apibūdinamas transformavimo koeficientu n : n = W2/W1 = U2/U1 = I1/I2 (čia W - vijų skaičius). Aukštinančio transformatoriaus n>1, žeminančio n

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!