Elektronika ir elektroniniai vamzdžiai

Elektroniniai vamzdžiai sudaro kitą elektrovakuuminių prietaisų grupę. Juose, kaip ir lempose, iš kaitinamo katodo emituojami elektronai, iš kurių suformuojamas siauras elektronų pluoštelis – elektroninis spindulys. Pluoštelis suformuojamas ir sufokusuojamas elektronams judant per elektroninės optikos sistemą, vadinamą elektroniniu prožektoriumi.
Jam priklauso kaitinimo siūlas, katodas K, valdantysis elektrodas (moduliatorius) VE, greitinantis (ekranuojantis) elektrodas E, pirmasis anodas (fokusuojantis elektrodas) A1, antrasis anodas A2. Šioje elektrodų sistemoje elektronai ne tik fokusuojami, bet ir įgreitinami. Toliau elektroninis spindulys patenka į valdymo sistemą VS, kurioje jis yra valdomas (atlenkiamas norimu kampu) arba elektrostatiniu, arba magnetiniu būdu, ir nukreipiamas į liuminescuojančia medžiaga padengtą vamzdžio dugną.
Kritimo vietoje elektroninis spindulys sukelia liuminoforo švytėjimą. Kūginė vamzdžio dalis dengiama laidžiu grafito (akvadago) sluoksniu, kuriam paduodama aukšta teigiama įtampa. Jis papildomai pagreitina elektroninio spindulio elektronus ir surenka iš liuminoforo išmuštus antrinius elektronus.
Paveiksle parodytas elektroninis vamzdis, naudojamas oscilografuose.
Televizorių kineskopuose, monitoriuose, norint gauti didelius elektroninio spindulio atlenkimo kampus, naudojama elektromagnetinė valdymo sistema (VS atlenkimo plokštelės pakeičiamos atlenkimo ritėmis).
Puslaidininkiais vadinamos medžiagos, kurių elektrinis laidumas yra blogesnis negu laidininkų (t.y.metalų – Cu, Al, jų savitoji varža   10-8 – 10-5 [m]) ir geresnis negu dielektrikų (izoliatorių – stiklas, guma, plastikai, jų savitoji varža   107 – 1016 [m]). Puslaidininkių savitoji varža   10 -6 – 10+8 [m].
Kylant temperatūrai, metalų laidumas mažėja, o prie 00K (-2730) jie tampa superlaidūs, na , o puslaidininkių – didėja.
Tačiau ne elektrinio laidumo ar savitosios varžos absoliučioji vertė išskiria puslaidininkius į atskirą medžiagų klasę, o šių parametrų priklausomybė nuo išorinių poveikių, visų pirma nuo temperatūros: didinant metalų temperatūrą, jų elektrinis laidumas mažėja, o didinant puslaidininkių temperatūrą, jų laidumas auga.
Nors, pavyzdžiui, kristaliniai detektoriai (diodai) atrasti dar 19a. antroje pusėje (1874 m. vokietis K. Braunas) ir 1902 m panaudoti radijo signalų detekcijai (iš aukšto dažnio signalo išskirti radijo dažnį), o kuproksiniai (CuO) ir seleniniai lygintuvai buvo naudojami nuo 1920-1926 m., tačiau jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!