Eksportuojamų ir neeksportuojamų prekių įtaka pragyvenimo lygiui išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse

Dalis prekių, gaminamų atskirose ūkio šakose yra neeksportuojamos, t.y. jos naudojamos tik ten kur buvo pagamintos (jų negalima aksportuoti ar importuoti). Tačiau jos turi įtakos ekonominei sistemai: tiek kainų susidarymui, tiek gamybos struktūrai, tiek šalies ekonominei politikai. Daugumos ekonominstų klasikų nuomone (pavyzdžiui, D. Rikardo) visos baigtinės prekės – eksportuojamos, o gamybos veiksniai (darbas, žemė ir kapitalas) – neeksportuojami.
Pagrindinė neeksportuojamų prekių egzistavimo pasekmė yra ta, kad vidaus gamybos struktūra keičiasi, kintant užsienio prekybos balansui. Tačiau neeksportuojamos prekės apsunkinaprisitaikymo prie ekonomikos nuosmukio procesą, kadangi neeksportuojamų prekių kainos mažėja palyginus su eksportuojamų prekių kainomis. Tuo pat metu neeksportuojamų prekių gamyba mažėja, o eksportuojamų prekių gamyba didėja. Tačiau darbuotojų perėjimas iš ekonomikos sektoriaus kur gaminamos neeksportuojamos prekės į kitą, kur gaminamos eksportuojamos prekės trunka tam tikrą laikotarpį, kurio metu padidėja nedarbas.
1. Transportavimo išlaidos, kurios yra natūralus prekės apribojimas. Eksportuojamos prekės – tokios, kurių lyginamosios transportavimo išlaidos yra mažos. Techninė pažanga komunikacijų sferoje padėjo sukurti finansinių paslaugų pasaulinę rinką. Pastaruoju metu išsivysčiusių šalių paslaugų eksportas didėja sparčiais tempais.
2. Prekybinio protekcionizmo laipsnis. Muitai, kvotos, ir kiti prekybos apribojimai gali trukdyti laisvam prekių judėjimuinetgi esnat mažoms transportavimo išlaidoms. Kuo didesni dirbtiniai prekybos apribojimai, tuo mažesnė tikimybė, kad tasm tikra prekė bus eksportuojama. Prekybinis protekcionizmas priveda prie to, kad prekės tampa neeksportuojamomis.
Vienos ar kitos prekės priskyrimas eksportuojamų ar neeksportuojamų prekių kategorijai nėra amžinas. Technologijų tobulinimas, mažinantis transportavimo išlaidas, priveda prie to, kad vis daugiau prekių pereina į eksportuojamų kategoriją. Tuo tarpu protekcionizmo didėjimas turi įtakos neekspotuojamų prekių kiekio didėjimui.
Nuo 2004 m. gegužės 1 dienos Lietuvos įmonės, eksportuojančios prekes į trečiųjų šalių rinkas bei importuojančios prekes iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungos rinką, gali naudotis ES nustatytomis prekybos su trečiosiomis šalimis priemonėmis. Lietuvos gamintojams, eksportuotojams bei importuotojams, atsivėrė naujos galimybės sumažinti prekių kaštus, pasinaudoti ES suteikiamomis eksporto subsidijomis, pagerinti prekybos trečiųjų šalių rinkose sąlygas, o tuo pačiu apsaugoti rinką...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!