Eksperimentinis poliarizacijos plokštumos sukimo tyrimas

Darbo užduotis. Eksperimentiškai ištirti poliarizacijos plokštumos sukimo kampo priklausomybę nuo optiškai aktyvaus tirpalo koncentracijos bei nustatyti: žinomos koncentracijos tirpalo specifinį sukimą; tos medžiagos nežinomo tirpalo koncentraciją.
Išmoktini klausimai. Tiesiai poliarizuota šviesa. Poliarizacijos plokštuma. Natūralus optinis aktyvumas.
Čia  - tirpalo specifinis sukimas; l – šviesos sklidimo tirpale kelio ilgis; c – masinė tūrinė aktyviosios medžiagos koncentracija tirpale (kg/m3). Iš (3.18) lygybės matyti, jog tirpalo specifinis sukimas skaitine savo verte lygus natūralaus poliarizacijos plokštumos sukimo kampui, nusklidus tiesiai poliarizuotai šviesai tirpalo vienetinį ilgį, esant 1 kg/m3 medžiagos koncentracijai.  priklauso nuo optiškai aktyvios medžiagos ir tirpiklio cheminės prigimties, temperatūros ir šviesos bangos ilgio.
Medžiagos, kurios nepasuka poliarizacijos plokštumos, vadinamos optiškai neaktyviomis.
Poliarizacijos plokštumos sukimo kryptis priklauso nuo medžiagos prigimties.
Aparatūra ir darbo metodas CM-2 tipo poliarimetro optinė schema pavaizduota 3.15 paveiksle. Ją sudaro: lempa 1, šviesos filtras 2, kondensorius 3, poliarizatorius 4, chromatinė fazinė plokštelė 5, analizatorius 6, objektyvas 7, okuliaras 8, du lęšiai 9 ir kiuvetė 10. Lempos skleidžiama šviesa, praėjusi šviesos filtrą, kondensorių, poliarizatoriaus tiesiai poliarizuojama.
Poliarimetre panaudotas regėjimo lauko padalijimo į dvi dalis šviesumų sulyginimo principas. Regėjimo lauko padalijimas į dalis atliekamas, įvedant į poliarimetro optinę sistemą chromatinę fazinę plokštelę. Lyginamųjų laukų šviesumas sulyginamas, esant visiškam regėjimo lauko užtemdymui (3.16a pav.).
Iš poliarizatoriaus išėjusio šviesos pluoštelio viena dalis praeina per chromatinę fazinę plokštelę, kiuvetę (joje ir sukama šviesos poliarizacijos plokštuma) ir analizatorių, o kita pluoštelio dalis – tik per kiuvetę ir analizatorių. Tada poliarimetro regėjimo laukas atrodo taip (3.16b pav.). Sukant analizatorių, sulyginamas abiejų lyginamųjų laukų šviesumas (žr. 3.16a pav.).
Tarp analizatoriaus ir poliarizatoriaus įdėjus kiuvetę su optiškai aktyviu tirpalu, lyginamieji laukai – ne vienodo šviesumo (3.16b pav.). Abiejų laukų šviesumą galima vėl sulyginti, pasukus analizatorių kampu, kuriuo tirpalas pasuko šviesos poliarizacijos plokštumą. Regėjimo lauką stebime žiūronu, kurį sudaro objektyvas 7 ir okuliaras 8.
Išorinis poliarimetro vaizdas parodytas 3.17 paveiksle. Čia 1 – žiūronas, 2 limbo (kartu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!