Telšių rajonas plyti Lietuvos Šiaurės vakaruose, Žemaičių aukštumoje. Aukščiausia vieta – legendinis Šatrijos kalnas, žemiausia – Ventos vidurupio žemuma.
Rajono plotas – 143900 ha.
Iš viso rajone yra 61240 gyventojų.
Nuostabi, kalnais ir kalneliais padabinta, šio krašto gamta. Yra kur akį paganyti. Apie 31 proc. teritorijos užima eglynai, pušynai ir mišrūs miškai. Didžiausios ir gražiausios Tryškių ir Pagermančio girios.
Per Telšių kraštą vingiuoja Virvyčia, čia savo tėkmę pradeda poetų apdainuota didžioji žemaičių upė – Minija. 47 ežerai – neatsiejama Telšių rajono dalis.
Telšiai – Žemaitijos sostinė, apskrities, rajono ir vyskupijos administracinis centras, įsikūręs bemaž Žemaitijos centre, svarbių kelių sankryžoje, prie Masčio ežero.
Miestas įsikūrė ir išaugo unikaliame labai išraiškingame kalvotame reljefe. Unikalumą miesto kraštovaizdžiui suteikia Masčio ežeras, esantis pietinėje dalyje. Nedaug didžiųjų Lietuvos miestų yra įsikūrę didelio, išvaizdaus ežero pakrantėje. Mastis yra giliame duburyje, jo vandens lygis yra 124,7 m. absoliutinio aukščio.
Telšiai – žalias miestas. Jo gatvių alėjose, skveruose, kalvų šlaituose auga daug įvairių rūšių medžių. Dėl to miestas labai gražus rudenį, kai pagelsta ir parausta medžių lapai.
Telšiai – senas miestas. Jo teritorijos kultūrinio sluoksnio radiniai priskiriami akmens amžiui. Istoriniuose šaltiniuose Telšiai pirmą kartą paminėti 1398 m. XV a. antroje pusėje minimas Telšių dvaras, o 1597 metais – Telšių valsčius. Miestas išaugo prie karališkojo Telšių dvaro, kurį valdė Žemaičių kunigaikštystės (nuo 1441 m.) seniūnai. 1536 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, o 1612 m. įsteigta parapinė mokykla. 1569-05-08, vykdydamas valakų reformą, Žemaitijos matininkas Jokūbas Laskauskas pažymėjo Telšių miesto ribas. 1624 m. karališkojo dvaro savininkas Povilas Sapiega, gavęs karaliaus Zigmanto Vazos leidimą, pakvietė į Telšius vienuolius bernardinus ir ant aukščiausios miesto kalvos pastatė medinį vienuolyną.šio didiko portretas, kuris daug nusipelnė miestui, šiandien kabo Telšių katedros zakristijoje.
1650 m. Žemaičių vyskupo Petro Parčevskio rūpesčiu prie vienuolyno pastatyta antroji medinė bažnyčia, o didikas Abraomas Montrimavičius greta pastatė mūrinę Loretos Marijos koplyčią.
Gražėjantis miestas skaudžiai nukentėjo per Šiaurės karą (1700 – 1721). Švedų...
Šį darbą sudaro 8682 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!