Ekonominė politika

Ekonominė politika – valstybės ūkio valdymo priemonių ir sprendimų formavimas ir jų realizavimas. Valstybės nustatytų organizacinių, administracinių ir ekonominių priemonių visuma, kuriomis stengiamsi daryti įtaką šalies galios didinimui, valstybės ekonomikos raidos efektyvumui.
Politika – valstybės valdymo menas – organizuota žmonių veikla, kuria siekiama išlaikyti valstybės valdžią.
2) valstybės nustatytų administracinių, organizacinių ir ekonominių priemonių visuma, kuriomis stengiamasi daryti raidą, valstybės ekonomikai, efektyvumui, ekonominės galios didinimui.
1. Aukštas žmonių užimtumas / žemas nedarbo lygis.
2. Kainų lygio stabilumas, kai nėra infliacijos ir defliacijos.
3. Ekonominis efektyvumas, reiškia šalies ekonominį pajėgumą kuo produktyviau ir tikslingiau panaudoti išteklius ir sukurti geros kokybės prekių ir paslaugų.
4. Teisingas pajamų paskirstymas (nei vienas skurde, o kiti turte).
5. Ekonomikos augimas, tai reiškia ekonominių rezultatų padidėjimas per metus, kuo didesnis NP.
6. Gamtos teršimo mažinimas.
7. Ekonominė laisvė – žmonių teisė pasirinkti užsiėmimą kaip leisti laiką, pajamas.
8. Ekonominis ir socialinis saugumas, t.y. sudaryti sąlygas, kad žmogus atsidūręs įvairiose socialinės rizikos situacijose sulauktų pagalbos.
9. Lygybė, t.y. vienodos galimybės visiems individams įgyvendinti savo siekius.
10. Mokėjimų balanso pusiausvyra (susijusi su traptautine prekyba), t.y. sandoriai su užsienio šalimis išlaikytų pusiausvyrą (kad investuotume tiek kiek investuojama iš užsienio).
Priemonės: mokesčiai, subsidijos, lengvatos.
Požiūriai į valstybės vaidmenį:
• Neturi kištis, rinka turi spręsti;
• Turi aktyviai dalyvauti infliacijos/nedarbo klausimais.
3 būdai kaip spręsti ekonomikos reguliavimo problemas (ką kiek kam):
1) rinka, kuriai esant visi individai yra laisvi pasirinkti veiklos sritį. Šio būdo pagrindas – privati ekonomika, į kurią ištekliai patenka per rinką ir valstybės institucijos nesikiša į ekonomiką;
2) centralizuota komanidinė ekonomika – kai valstybės ūkis yra planuojamas centralizuotų valdžios institucijų ir išteklius ir produktus skirsto valstybė;
3) mišri ekonomika – kai išteklius ir produktus skirsto ir rinka, ir valstybė, derindama rinkos ir valstybės reguliavimą.
Rinkos jėgų konkurencija turi būti derinama su valstybės jėga, įtakojančia ūkinės veiklos efektyvumą.
Lietuvoje – rinkos teorija. Rinkos teorijos pradininkas – Adamas Smitas.
Anksčiau buvo šios ekonomikos sistemos: kapitalistinė (rinkos) ir socialinė.
Dabar yra 3 ekonominės sistemos grupės:
1)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!