Ekonomikos pasiruošimas

Kas yra paklausa? Pakalausa yra prekes kiekio, kuri pirkėjas nori ir gali įsigyti ir kainos uz kurią šį prekė parduodama, ryšys, visoms kitoms sąlygoms esant nekintamoms. Abntra vertus vien tik pinigų turėjimas taip pat nera paklausa, jei pinigų savininkas nenori prekės pirkti. Todėl mokiai paklausai būtinos 2 sąlygos: 1noras ir 2galymybe preke ar paslauga įsigyti. Apibudinkite paklausos dėsnio esmę? Ryšys tarp kainos kitimo ir perkamo prekių ar paslaugų kiekio yra pastovus ir nuolat pasikartojantys. Todėl šis ryšys traktoujamas kaip paklausos dėsnis. Pagal šį dėsnį prekių paklausos kiekis kinta kainų kitimui priešinga linkme. Krentant kainoms ir visoms kitoms sąlygoms nekintant paklausa didėja dėl 2 priežasčių: 1 sumažėjus kainai, atsiranda daugiau pirkėjų, kurie gali ta prekę įsigyti. 2 kainos sumažejimas gali paskatinti tą patį pirkėją įsigyti daugiau tos prekės vienetų. Kokie veiksniai be kainos veikia paklausą? Kaina pagrindinis prekių, paslaugų paklausos kitimų veiksnys, bet ne vienintelis, prekių ir paslaugų paklausos apimtis sąlygoja ir kiti veiksniai: ekonominiai, priskiriamas gyventojų pajemų lygis, vartojamų prekių ir paslaugų pasiūla, prekių ir paslaugų gamybos lygis, ir struktūra, apsirūpinimas ilgalaiko vartojamo reikmenimis. Socialiniai, demografiniai, gamtiniai ir klimatiniai, psichologiniai veiksniai. Kokios prekės vartotojo ( paklausos )požiuriu yra substitutai? Kitų prekių kainų poveikis paklausai priklauso nuo to ar tos preklės yra substitutai. T. y vartojamos kartu. Kaip kainų pokyčiai veikia prekių substitutų paklausą?jei vienos iš prekių substitų kaina išauga, o kitos nekinta taip pirmosios paklausa sumažės, o antrosios padidės, ir atvirkščiai. Kokias prekėsvartotojas skaito esant komplektinėmis ir kaip kinta paklausa, kintant kainoms? Komplektinės- vartojamos kartu.jei vienos iš komplektinių prekių kaina padidės tai jos paklausa sumažės, tou pačiu sumažės paklausa ir kitai komplektiniai prekiai, antra vertus jei dėl kurių nors priežasčių tos prekės atpigs tai jų paklausa padidės, o tou pačiu kitos komplektinės prekės poreikis išaugs. Kaip kinta prekių ir paslaugų paklausa, jei pirkėjai rinkos atžvilgiu nusiteikę optimistiškai? Jie pirkėjas mano kad prekės nebrangs, galbūt ir atpigs, neskubės krautis atsargų ir šiuo atveju paklausa arba išliks arba sąlyginai sumažės. Kas yra pasiūla? Pasiūla yra prekės kiekio, kuri gamintojas, nori ir gali parduoti, ir kainos, už kuria ši prekė perkama, ryšys visoms kitoms sąlygoms nekintant. Kokie veiksniai be kainos sąlygoja pasiūlos pokyčius? Kitų prekių kainos, gamybos resursų kaštai, technologijų kaita. Kokią kainos ir prekių pasiūlos kiekio priklausomybę nusako pasiūlos dėsnis? Pagal pasiūlos dėsnį prekės pasiūlos kiekis kinta kainos kitimo linkme. Prekės kainai didėjant pasiūlos kiekis didėja, o kainai mažėjant mažėja. Kokios prekės gamintojo ( pasiūlos ) požiuriu yra komplektinės , o kokios – substitutai? Prekės substitutai gamintojo (pasiūlos) požiuriu yra tokios kurių gamybai, naudojami tie patys resursai, komplektinės prekės tai prekės kurios gaminamos kartu, kaip panaudojus tous pačius resursus, kaip papildomas produktas pagaminama ir kita prekė. Kaip kinta komplektinių prekių ir prekių substitutų pasiūla kintant kainoms? Žemdirbys augina javus, miežius, kviečius ir rugius. Rinkoje pakyla miežių kainos, o kviečių rugių lieka nepakitusios, žemdirbys bus susinterisuotas auginti daugiau miežių.šiuo atveju jis bus priverstas sumažinti kviečių ir rugių plotus ar jų atsisakyti. Šiuo atveju pasiūla išaugs, o kcviečių ir rugių sumažės. Šiuo atveju didėjant pirmosios prekės kainoms, didinama jos gamyba, o kartu padidėja ir kitų komplektinių prekių pasiūla. Gamybos kaštai ir pelnas 1.Ka vadiname kapitalo apytaka? Kapitalo apytaka- tai jo nuoseklus judejimas gamybos ir cirkuliacijos sferose, kuriose kapitalas nuosekliai įgauna gamybinę prekinę ir piniginę formas. 2.Kokias funkcines formas įgauna gamybinis kapitalas, pereidamas iš vienos apytakos stadijos į kitą? Kapitalo apytaka skirstoma į tris stadijas: cirkuliacijos, gamybos ir vėl cirkuliacijos. Piniginė kapitalo forma šioje pirminėje stadijoje virsta gamybinę forma. Antroji apytakos stadija apima visuomeninio produkto gamybos procesą. Šioje stadijoje kapitalas iš gamybinės virsta prekine forma. Trečioji apyvartos stadijoje gamybinis kapitalas prekine forma yra realizuojamas. Šioje stadijoje iš prekinės formos virsta pinigine forma. Taigi minėtose trijose apytakos stadijose kapitalas paeiliui įgauna tris atitinkamas savo funkcines formas: piniginę, gamybinę ir prekinę. 3.Kas yra gamybnio kapitalo apyvarta? Kapitalo apytaka, paimta ne kaip atskiras užbaigtas aktas, o kaip periodiškai pasikartojantis procesas, vadnamas kapitalo apyvarta. 4.Kokį laiką vadiname kapitalo apyvartos laiku ir iš ko jis susideda? Laikas, per kurį visas avansuotas kapitalas grįžta pirmine pinigų forma, vadinamas kapitalo apytakos laiku.gamybinio kapitalo apyvartos laikas susideda iš laiko, kurį jis būna gamybos sferoje, ir laiko, kurį kapitalas būna cirkuliacijos sferoje. 5.Kas yra pagrindinis kapitalas? Pagrindinis kapitalas- tai gamybinio kapitalo dalis, kuri dalyvauja keliuose gamybos cikluose ir nekeisdama natūralios formos savo vertę į gaminamus produktus perkelia palaipsniui- tiek kiek nusidėvi. 6.Kokie skiriami pagrindinio kapitalo nusidėvėjimo būdai? Fizinis kapitalo nusidėvėjimas ir moralinis pagrindinio kapitalo nusidėvėjimas. 7.Kas yra fizinis kapitalo nusidėvėjimas ir kaip jis pasireiškia? Fizinio kapitalo nusidėvėjimas yra tada, kai pagrindiniai kapitalo elementai nusidėvi, praranda savo vertę ir netinka toliau naudoti. Tai laipsniškas darbo priemonių techninių gamybinių savybių netekimas. Pasireiškia naudojant pagrindinio kapitalo elementus gamybos procese, veikiant gamtos jėgoms. 8.Ką vadiname moraliniu kapitalo nusidėvėjimu ir kokie galimi šios nusidėvėjimo formos atvejai? Reiškai kad, darbo priemonės netenka dalies savo vertės nepriklausomai nuo to, kiek jos netenka techninių gamybinių savybių. Atvejai: atpigus ankstesnės konstrukcijos gamybos priemonėms, dėl darbo našumo kilimo šakose, kuriose tos priemonės gaminamos; atsiradus tobulesnėms ir našesnėms gamybos priemonėms už anksčiau naudotas. 9.Kas yra pagrindinio kapitalo amortizacija? Tai laipsniško darbo priemonių vertės perkėlimas į pagamintą produktą ir šios vertės panaudojimas nusidėvėjusioms darbo priemonėms atstatyti. 10.Kaip formuojamas amortizacijos fondas ir kam jis naudojamas? Atitinkamai turi būti kaupiamos lėšos naujiems pagrindinio kapitalo elementms įsigyti, per tam tikrą laiką reikia sukaupti atitinkamą lėšų kiekį ar fondą, kuris būtų lygus susidėvėjusių pagrindinio kapitalo elementų vertei. Pagal amortizacijos normas sukauptas amortizacijos fondas skiriamas naudojamų gamybos procese pagrindinio kapitalo elementų kapitaliniam remontui bei naujoms darbo priemonėms įsigyti. Taigi, pagrindinio kapitalo apyvarta baigiasi jų atnaujinimu natūra iš amortizacijos fondo lėšų. 11. Ką vadiname amortizacijos norma ir kaip ji apskaičiuojama? Amortizacijos fondas kaupiamas pagal nustatytas normas. Metinis amortizacinių atskaitymų sumos santykis su pradine darbo priemonių verte išreikštas procentais, vadinamas amortizacijos norma. Nusidėvėjimas apskaičiuojamas pagal įvairius matematinius metodus, kurie sudaro atitinkamo nusidėvėjimo metodo pagrindą. Dažniausiai pagrindinio kapitalo elementų nusidėvėjimas apskaičiuojamas pagal šiuos metodus: Gamybos apimtį ir naudojimo laiką. 12.Kokį kapitalą vadiname apyvartiniu kapitalu ir kas jį sudaro? Tai yra gamybinio kapitalo dalis, kuri dalyvauja tik viename gamybos cikle ir savo vertę į gaminama produktą perkelia iš karto, per vieną apytaką. Apyvartinis kapitalas – tai darbo objektai. 13.Išvardinkite pagrindinius pagrindinio ir apyvartinio kapitalo skiriamuosius broužus? Pagrindinis kapitalas aptarnauja daug gamybos ciklų, o apyvartinis visiškai sunaudojami viename gamybos cikle. Pagrindinis savo vertę į gatavą produkciją perkelia dalimis per ilgą laiką, o apyvartinis savo vertę į gatavą produktą perkelia iš karto, pagrindinis kapitalas gamybos procese nekeičia natūrinės daiktinės formos, o apyvartinis kapitalas- savo formos neišlaiko. 14.Kas yra kaštai ir kuo jie skiriasi nuo išlaidų, skirtų gamybai? Gamybos kaštai susidaro visose verslo srityse, gaminančiose įvairius daiktus ra teikiančias paslaugas. Bet koks naujas kapitalas pradeda judėti pinigų formą. Vėliau už pinigus verslininkas nusiperka reikalingus jam reikalingus daiktus, taigi verslininkas už visa tai moka ankščiau, negu jo pagaminta produkcija bus pateikta rinkai. Visos šios išlaidos ir sufdaro kaštus. 15.Kokius kaštus vadiname kintamaisiais kaštais? Tai kaštai , kurie kinta kartu su produkcijos apimtimi. Tai yra todėl, hkad norint pagaminti daugiau produkcijos, reikia daugiau sunaudoti produkcijos, reikia daugiau sunaudoti kintamųjų gamybos veiksnių: darbo, žaliavų, medžiagų, kuro, energijos..., o mažėjant gamybos apimtims, šie kaštai taip pat mažėja. Sustojus gamybai kintamieji kaštai išnyksta. 16.Kokios išlaidos įeina į pastoviuosius arba papildomus kaštus? Tai verslininko išlaidos, kurios nesikeičia produkcijos kiekiui didejant ar mažejant, arba keičiasi lėtai. Jie būna ir tada, kai produkcija išvis negaminama. Tai palūkanos už paskolintą kapitalą, žemės nuomą, pelno mokestis, draudimo įnašai, amortizaciniai atskaitymai nuo įrenginių ir pastatų vertės. 17.Iš ko susideda bendrieji arba vidutiniai kaštai? Kaštai skaičiuojami sudedant kintamuosius ir pastovius gamybos kaštus. Daugelio ekonomistų įsitikinimų į gamintojo bendrousius kaštus įeina ir normalus pelnas, apskaičiuojamas kaip dalis, viršijant palūkanas už jo kapitalą. 18.Ką vadiname alternatyviaisiais kaštais? Tai paprasta nauda, palyginus pasirinkstą resursų naudojimo alternatyvą su atmesta. Tou būdu jie yra susiję su resursų paskirstymu, keičiant įvairių produkcjos rūšių gamybos santykį. 19.Kas apmoka visoumeninius kaštus? Tai kaštai kuriuos apmoka visuomenė. 20. Apibūdinkite trumpo periodo ir ilgo periodo kaštus? Verslo laisvė trumpam laikotarpiui labai apribota, nei ilgam. Trumpajame laikotarpyje paprastai realizuojami praeityje priimti sprendimai. Tou tarpu esant ilgam laikotarpiui įmonės turi daugiau laisvės, gali išplėsti savo kapitalą, pastatyti naujus cechus, nupirkti pažangiausias technologijas. 21.Kuo skiriasi trumpo ir ilgo periodo gamybos funkcijos? Trumpo laikotarpio gamybos funkcija rodo, kaip pasikeičia gamybos apimtis, keičiantis darbo ir kitų kintamų gamybos veiksnių kiekiams. Tou tarpu pastovių gamybos veiksnių pajėgumų kiekiai nepasikeičia. 22.Kas yra mažėjantis aktyvumas? 1. Kas yra konkurencija? Konkurencija (lot. Concurrentia

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!