Ekologiniai veiksniai

EKOLOGINIAI VEIKSNIAI Ekologiniai veiksniai - tai aplinkos savybės ir elementai veikiantys organizmus ir bendrijas, jų savybes ir būseną. Vieni ek. veiksniai būtini (šviesa, šiluma, deguo­nis), kiti žalingi (chemi­nės medžiagos), vieni natūralūs, kiti atsiranda dėl žmogaus veiklos. Visi ek. veiksniai skirstomi į 3 grupes: abiotiniai, biotiniai, antropogeniniai. Abiotiniai: (a - graikų klb. neigiama dalelė, bios gyvybė) - negyvos gamtos savybės: temperatūra, šviesa, vanduo, vėjas, reljefas. Biotiniai - gyvų organizmų tarpusavio santy­kiai. Jie skirstomi į vidurūšinius ir tarprūši­nius. Vidurrūšiniai ­ santykiai - tai pvz. bendras palikuonių saugojimas (kooperacija) , konkurencija dėl maisto, dėl teritorijos. Tarprūšiniai - skirtingų rūšių atstovų santykiai - vad. simbioze (bendras gyvenimas). Jei abipusiai naudingi santykiai - vadiname mutualizmu, pvz. kerpėse gyvena dumbliai ir grybai, žmogaus žarnyne bakterijos. Yra ir kitokių santykių : grobuonis - auka, pa­razitas ir šeimininkas. Antropogeniniai (žmogaus sukelti) veiksniai - tai žmogaus veiklos sričių (medžioklės, žvejybos, žemės ūkio, transporto, pramonės) poveikis gamtai. Antropogeniniai veiksniai labai sparčiai keičia aplinką, todėl prie jų prisitaiko tik lanksčiausios rūšys. Temperatūra. Aptarsime vieną iš abiotinių veiksnių - aplinkos temperatūrą. Kaip prisimenate iš fizikos kurso, temperatūra atspindi vidutinę medžiagos molekulių kinetinę energiją. Kuo greičiau juda molekulės, tuo aktyviau jos dalyvauja cheminėse reakcijose. Paprastai temperatūrai pakilus 100C, cheminės reakcijos padidėja 2-3 kartus, bet ne visos vienodai. Be to, organizmo fermentai normaliai veikai tik tam tikroje temperatūroje. Temperatūrai nukrypus nuo normos, pasikeičia fermentų struktūra, todėl lėtėja katalizės reakcijos . Pasikeitus reakcijų greičiui, medžiagų apykaita išsiderina. Išnagrinėkime trumpą reakcijų grandinę: Pakilus temperatūrai ir padidėjus reakcijos C - D greičiui, o C - E greičiui beveik nepadidėjus ar net sumažėjus, pirmoji reakcija suvartoja didžiąją dalį medžiagos C, ir antrajai reakcijai jos lieka per mažai. E medžiagos bus pagaminama mažiau, o ji organizmui gali būti labai svarbi. Taigi medžiagų apykaita priklauso nuo kūno temperatūros. O nuo ko priklauso kūno temperatūra? Nuo aplinkos temperatūros ir nuo organizme pasigaminančio šilumos kiekio. Daugelio organizmų medžiagų apykaita nėra intensyvi, ir šilumos išsiskiria nedaug. Todėl jų kūno temperatūrą lemia aplinkos temperatūra. Keičiasi aplinkos temperatūra - keičiasi ir kūno temperatūra. Tokie organizmai - visi augalai, grybai, bestuburiai, žuvys, varliagyviai, ropliai ir kt. - vadinami poikiloterminiais (gr. poikilos - kintantis, therme - šiluma). Tuo tarpu tarp paukščių ir žinduolių kūne oksiduojantis maisto medžiagoms pasigamina tiek energijos, kad jos pakanka pastoviai kūno temperatūrai palaikyti, nors aplinkos temperatūra ir kinta. Šiaurinės lapės kūno temperatūra išlieka 370C, kai oro temperatūra kinta -500C iki +40 0C. Todėl paukščiai ir žinduoliai vadinami homojoter miniais (gr. homoios - panašus) organizmais. Tačiau tai nereiškia, kad poikiloterminiai organizmai negali reguliuoti savo kūno temperatūros. Augalai negali "apsišildyti", bet geba aušintis. Kai dirvoje pakanka vandens, augalai siurbia jį šaknimis ir garina pro lapus. Antžeminės augalo dalies temperatūra dėl to gali sumažėti net 10-150C. Šąlant augalai gali tik ištverti šaltį. Šilumą mėgstantys augalai (pvz., pusiaujo miškų) gali nušalti, kai oras atvėsta iki 6-8 0C. Tuo tarpu šalnoms atsparūs augalai rudenį savo ląstelėse kaupia organines medžiagas, dažniausiai angliavandenius ir gliceriną, kurios žemina citoplazmos užšalimo temperatūrą. Pvz: kopūstas nušąla tik esant -7 0C, kai atšąla jo ląstelės citoplazma. Šalčiams atsparių augalų apsauginės medžiagos neleidžia ląstelėje susidaryti didesniems ledo kristalams, kurie sudraskytų ląstelių membranas, todėl užšalę ir atitirpę augalai išlieka gyvi. Gyvūnai savo kūno temperatūrą gali pakelti dviem būdais. Driežai, gyvatės, krokodilai, musės, drugiai mėgsta šildytis saulėje. Miškuose kraujasiurbės musės sparvos paprastai nakvoja medžių viršūnėse. Rytais saulės spinduliai pirmiausia apšviečia medžių viršūnes ir sušildo jų sparnų raumenis, todėl jos gali anksčiau skristi ieškoti grobio. Kitas būdas - suintensyvinti savo organizme šilumos gamybą. štai kamanės, prieš pakildamos, ilgai virpina sparnus - mankština krūtinės raumenis. Raumenys dirbdami pagaliau įšyla ir pagaliau įgyja skridimui reikalingą galią. Tankūs kūno gaureliai neleidžia kūno šilumai per greitai išsisklaidyti. Todėl kamanės skraido ir anksti rytais, ir vėsiomis dienomis, kai nektaru mintantys vabzdžiai neskraido. Bet taip apšilti kamanei reikia daugiau nektaro - energijos šaltinio. Panašiai apsišildo ir naktiniai drūgiai sfinksai. Orui pernelyg įkaitus, poikiloterminiai gyvūnai slepiasi pavėsyje, urveliuose ir t.t. Homojoterminiai gyvūnai lengviau palaiko pastovią kūno temperatūrą. Čia padeda trijų rūšių prisitaikymai: anatominiai, biocheminiai fiziologiniai ir elgseniniai. Anatominiai prisitaikymai. Tankus kailis, plunksnų danga, o vandens gyvūnų - poodinis riebalų sluoksnis nelaidžia išsisklaidyti šilumai. Kupranugario tankus kailis vasarą apsaugo jo kūną nuo perkaitimo. Biocheminiai fiziologiniai prisitaikymai. Stiprėjant šalčiui, intensyvėja maisto medžiagų oksidacija, gaminasi daugiau šilumos. Dažnai prasideda drebulys - susitraukinėjant raumenims, išsiskiria papildomai šilumos. Susitraukia odos kraujagyslės ir atšalusi oda mažiau šilumos išspinduliuoja infraraudonųjų spindulių pavidalu. Per karščius prakaituojama - kartu su garuojančiu prakaitu iš kūno pasišalina šiluma. Neprakaituojantys gyvūnai ima greitai negiliai kvėpuoti (šunys lekuoja) - nuo burnos ir kvėpavimo takų gleivinės garuojantis vanduo taip pat aušina. Elgseniniai prisitaikymai. Šaltu oru gyvūnai didžiąją dalį laiko praleidžia užuovėjose, drevėse, urvuose, tankumynuose, kur mikroklimatas jiems yra palankesnis. spiečiasi į grupes, pvz., perintys pingvinai Antarktidoje telkiasi į pulkelius. Šaltyje (-300C ar net -400C) į būrelį susispietusiems pingvinams būna gerokai šilčiau, ir kiekvienas pingvinas per dieną sutaupo apie 100 g riebalų (tiek jų turėtų suvartoti apšildymui). Daug paukščių paprasčiausiai išskrenda kur šilčiau (gandrai, gerves žąsys, čiurliai, varnėnai ir kt.) - į Pietų Europą, Afriką. Pastovios kūno temperatūros palaikymas reikalauja daug energijos, daug maisto medžiagų, kurių dažnai trūksta. Todėl dalis homojoterminių gyvūnų pastovi kūno temperatūra kritišku laikotarpiu sumažėja. Žiemą olose, požemiuose miegančių šikšnosparnių kūno temperatūra krenta iki +1.51 0C ir tokia būna iki pavasario. Gyvūnai, kurie žiemą įminga ir kurių kūno temperatūra pasikeičia - šikšnosparniai, mangutai, ežiai, ondatros, - vadinami heteroterminiais. Kupranugaris taip pat yra heteroterminis gyvūnas. kintanti kūno temperatūra leidžia jam taupyti vandenį. Gyvi organizmai gali prisitaikyti prie gana įvairios aplinkos temperat√ros. Kadangi dauguma organizm° yra poikiloterminiai, jų kūno temperatūra mažai skiriasi nuo aplinkos temperatūros. Daug žuvų ir bestuburių arktinėse jūrose ištisus metus gyvena vandenyje, kurio temperatūra -1.80C. Tačiau tik nedaugelis gyvūnų laikosi karštame vandenyje. Kai kurios karštų šaltinių žuvytės ištveria net +430C temperatūrą. Neaktyvios organizmų formos bei užšalimui atsparūs organizmai gali ištverti ir -1900C temperatūrą, o kai kurių bakterijų sporos ištveria 1200C karštį. Tai žemės gyvybės pakantumo temperatūrai ribos. Atskirų rūšių pakantumo ribos bus siauresnės. Išnagrinėkime vieno individo pakantumą aplinkos temperatūrai. Kai temperatūra apie opt, individas jaučiasi geriausiai, jo vislumas didžiausias. Kai temperatūra yra intervalo [ts1; ts2] pakraščiuose, organizmas gyvuoja neblogai, gali daugintis, bet jo vislumas nedidelis. Kai temperatūra yra intervaluose ]tmin; ts1[ ar ]ts2; tmax[, organizmas dažnai negali normaliai funkcionuoti ir daugintis. tokiomis sąlygomis jo medžiagų apykaita ilgainiui tiek sutrinka, kad jis žūsta. Kai t

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!