Biotiniai ir abiotiniai veiksniai

Vykstant evoliucijos procesui visi gyvieji organizmai prisitaikė gyventi tam tikroje aplinkoje. Nuo aplinkos kokybės priklauso organizmų gyvenimo trukmė, gyvybingumas, gyvenimo ritmai. Iš aplinkos su maistu jie gauna energijos, o į aplinką šalina medžiagų apykaitos produktus. Organizmų medžiagų ir energijos gavimas bei šalinimas turi būti subalansuotas, kad nesutriktų organizmų ir aplinkos pusiausvyra. Organizmas ir jo gyvenamoji aplinka yra glaudžiai susiję ir nuolat veikia vienas kitą. Organizmų būklė, jų gyvenimo, dauginimosi ir vystymosi galimybės tiesiogiai priklauso nuo juos supančios aplinkos veiksnių visumos. Aplinkos veiksniu vadinamas bet koks aplinkos elementas, turintis tiesioginį ar netiesioginį poveikį gyviesiems organizmams, jų populiacijoms, ekosistemoms, ekosferai net trumpą jų gyvavimo laikotarpį ( V. Stravinskienė, 2003). Kadangi aplinkos veiksnių labai daug, jų nagrinėjimui įvestos klasifikacijos pagal poveikio gyviesiems organizmams būtinumą. Aplinkos veiksniai gali būti žalingieji, būtinieji, neutralieji.
Žalingieji- veiksniai, apribojantys organizmų gyvybingumą, skatinantys gyvybinių ir imuninių funkcijų sutrikimus, sukeliantys degradaciją ar net mirtį. Žalingiesiems veiksniams priskiriami šaltis, karštis, deguonies trūkumas, įvairios kilmės tarša, slėgio svyravimai. Organizmų mirtį sukeliantys veiksniai vadinami letaliniais, o gyvybingumą apribojantys ir organizmus silpninantys veiksniai- apribojančiais (limituojančiais) ( V. Stravinskienė, 2003).
Būtinieji aplinkos veiksniai yra tokie, be kurių organizmų egzistavimas neįmanomas. Tai būtų vanduo, šviesa, optimali temperatūra, deguonis, anglies dioksidas, mitybai būtini mikroelementai.
Neutralieji- aplinkos veiksniai neturintys jokios įtakos gyviesiems organizmams. Tai įvairūs mineralai, inertinės dujos, lava ir naudingos iškasenos, kol jų eksploatacija nepradėta ir aplinka neteršiama( V. Stravinskienė, 2003).
Aplinkos veiksnius, veikiančius augalus ir gyvūnus, įprasta skirstyti į du pagrindinius tipus: biotinius ir abiotinius. Biotiniais veiksniais vadinamas gyvųjų organizmų poveikis. Abiotiniai veiksniai yra nebiologinės prigimties- tai šviesa, maisto medžiagos dirvožemyje, temperatūra ir drėgmė ( H. Pleijelis, 1994).
Kadangi kiekvienas organizmas yra veikiamas ne tik negyvosios aplinkos sąlygų, bet ir gyvosios apsupties, pabandysime panagrinėti organizmų tarpusavio santykius, kurie nulemia gyvosios aplinkos palankumą. Tai sąlygoja sąveikų tarp rūšių pobūdis, kuris gali būti teigiamas, neigiamas, neutralus tiek iš kurios nors vienos, tiek iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!