Egzodų kartos

Žodis egzodas yra kilęs iš senovės graikų kalbos ir reiškia išėjimą. Pirminė reikšmė tai masinis išėjimas iš gimtosios žemės. Tokį šio žodžio supratimą vakarų kultūroje įtvirtino Senasis Testamentas, kurio viena dalių, antroji Mozės knyga, ir vadinama egzodu, arba Išėjimo knyga. Egzodas lydi žmones ir tautas nuo seniausių laikų. Iš gimtojo krašto pasitraukiama dėl įvairiausių priežasčiu, kartais ir visiškai laisva valia, tačiau dažniausiai dėl įvairiu politinių priežasčių -priespaudos, tirono savivalės, okupacijos.
Lietuvių išeivijos istorija iš dalies pakartoja bendras egzodo tendencijas. Nuolat atsirasdavo žmonių, priverstų palikti tėvynę ar tiesiog bandžiusių ieškoti laimės svetur. Tačiau lietuvių egzodas tikrąją to žodžio prasme – kaip masinis reiškinys – prasidejo 1944 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui. XX a. vidurio katastrofos suskaidė Lietuvos kultūrą – reikšminga jos dalis plėtojosi svetimose žemėse atsiverdama tiesioginei Vakarų modernizmo įtakai arba užsisklęsdama nostalgiškų prisiminimų apribotoje vaizduotės erdvėje. Lietuvoje, kaip ir kituose bolševikų okupuotuose kraštuose, natūrali meninių srovių raida buvo sutrikdyta. Iš Lietuvos išvyko apie 60000 žmonių, tarp jų apie du trečdaliai Lietuvių rašytojų draugijos narių. Drauge su kitais inteligentais vadinamosiose perkeltųjų asmenų stovyklose jie ėmėsi aktyvios kultūrinės veiklos. Egzodo lietuvių rašytojai nuo pat pirmųjų pasitraukimo iš Lietuvos metų savo kūryboje vaizdavo rezistencinę kovą, kūrė partizano, kovotojo dėl Lietuvos laisvės paveikslą. Galima sakyti, kad ši tema buvo viena svarbiausių egzodo literatūros temų. Išeivijos poezijoje, prozoje ir dramoje buvo kuriamas herojiško, kenčiančio partizano paveikslas. Taip pat išeiviai steigė mokyklas, buvo kuriamos teatru trupes ir muzikiniai kolektyvai, leidžiamos knygos ir žurnalai. Apie 1949–1950 m. didžioji dauguma lietuvių iš Vokietijos DP stovyklų emigravo toliau į Ameriką, Kanadą ar Australiją. 1950–1960 m. laikotarpiu literatūrai keliami uždaviniai liko panašūs kaip ir Vokietijos DP stovyklose. Išeiviai tebesivadino tremtiniais, literatūrinė kūryba, menas, kultūra ir toliau turėjo būti tam tikra dvasinės rezistencijos forma. Rašytojai išvykę į kitą šalį neturėjo galimybės išgyventi iš literatūrinio darbo, jiem teko viską pradėti nuo nulio, dirbo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!