Senosios ir jaunosios kartos santykiai Žemaitės ,,Marčioje‘‘ ir Vinco Krėvės ,,Skerdžiuje‘‘

Senosios ir jaunosios kartos santykiai Žemaitės ,,Marčioje‘‘ ir Vinco Krėvės ,,Skerdžiuje‘‘

Kalbos pavyzdyje išskiriama, kokie yra senosios ir jaunosios kartų santykiai pavaizduoti tokiuose kūriniuose, kaip lietuvių rašytojos Žemaitės apsakyme „Marti“ bei Vinco Krėvės - Mickevičiaus apsakyme „Skerdžius“. Analizuojant kūriniuose pateikiamus senosios ir jaunosios kartos veikėjų portretus, išskiriama, dėl ko dažniausiai senoji ir jaunoji kartos yra laikomos priešiškomis.

Skirtingų kartų santykiai literatūroje yra paremti konfliktais. Jeigu prieš tai buvo minėta, kad skirtingų kartų santykiai yra tokie prasti, jog visiškai neturi perspektyvų plėtotis, tai vis tik kai kuriais atvejais skirtingų kartų santykiai gali būti plėtojami, tačiau konfliktai išlieka aštrūs.

Būtent toks konfliktu paremtas skirtingų kartų santykis yra matomas žymaus XX a. vidurio lietuvių prozininko, dramaturgo, lietuvių literatūros klasiko, profesoriaus bei politinio veikėjo Vinco Krėvės– Mickevičiaus apsakyme „Skerdžius“. Šiame kūrinyje rašytojas pasakoja pagrindinio kūrinio veikėjo Lapino, skerdžiaus, kuris gyveno Pagirių sodžiuje, istoriją. Skerdžius šiame kūrinyje yra išties dosnus ir nuoširdus žmogus. Jis pagrindinis herojus, senas kaimo skerdzius Lapinas, nepažinęs jokių mokslų, yra puikus pavyzdys, kaip žmogus gali būti dvasia suaugęs su gamtos pasauliu. Gamta Lapinui- tai ne tik grožio ir ramybės šaltinis. Jis suvokia nepaprastą, gal net mistinę gamtos kaip gyvenimo prado jėgą. Tas Lapinas natūralus dvasinis ryšys su gamta išskiria jį iš pilkos ir abejingos minios. Gamta šiam žmogui atrodo gyva, jaučianti, kaip žmogus. Lapinas tiki, kad nupjauti medį- kaip žmogų užmušti. Pasitelkus kontrastingais Katrės ir Vingienės paveikslais Žemaite smerkė apsileidimą, tingėjimą, nežmoniškumą ir aukštino šviesius lietuvės moters bruožus. Jaunosios ir senosios kartos požiūriai buvo visiškai skirtingi, nesutapo nei vertybės, nei pasaulėžiūra. Taip pat Žemaitės psakyme ,,Marti‘‘ atsispinti Katrės norėjimas tobulėti, išsilaisvinti, o senoji Vingienė nepasiruošusi keistis, priimti į savo šeimą. Dėl to, nes ji mato marčią kaip grėsmę kuri nori užiimti jos vietą namuose.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!