Egzistencializmas, A. Kamiu, Sizifo mitas

XX A. VIDURIO KATASTROFŲ LITERATŪRA XX a. viduryje visuomenė ir kiekvienas žmogus atsidūrė ties neregėtai tragiško išbandymo riba. Kilus Antrajam pasauliniam karui, kurį Lietuvoje lydėjo dar ir žiaurūs pokario metai, pasirodė, kad griūva visos ankstesnės gyvenimo normos, įprastinės moralės ir žmogiškumo kategorijos. Europą ištinka vertybių krizė. Tradicinių vertybių nebepaisoma. Atramą praranda ne tik humanizmo vertybės, bet ir paprasčiausia elgesio logika. Tai, kas atrodė beprotybė, tampa realybe. Tariamas visuomenės padorumas tebuvo paviršius. Priežastys ir aplinkybės, dariusios įtaką: 1. Antrasis Pasaulinis karas 2. Totalitarinės sistemos rėžimai (nacizmas, fašizmas, komunizmas) 3. Valstybių nepriklausomybės netekimas 4. Represijos, antisemitizmo politika 5. Kolektyvizacija ir trėmimai Balys Sruoga, priminęs filosofo Frydricho Nyčės įžvalgą, palygina šį laiką su Vezuvijaus, sunaikinusio Pompėją, išsiveržimu. Rašytojas ir kultūros tyrinėtojas Umbertas Ekas teigia, Kad jau nuo senų laikų priešais laikomi ne tie, kurie mums grasina tiesiogiai, o tie, kuriuos kažkam naudinga vaizduoti grėsmingus, nors šie ir negrasina tiesiogiai. Ir ne tiek jų grėsmė pabrėžia kitoniškumą, kiek jų kitoniškumas tampa grėsmės ženklu. O kaip manote jūs? Kodėl nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos propoganda pikčiausiu priešu laikė taikias ir demokratiškas šalis, kurios nenorėjo karo? EGZISTENCIALIZMAS Egzistencializmas gali būti suprantamas kaip žmogaus būties, jos prasmės ir galimybių apmąstymas. Tai filosofijos kryptis, kuriai pagrindus padėjo XX a. filosofai ir rašytojai (F. Nyčė) Būdinga egzistencinis mąstymas. Susirūpinimas individo egzistencija; noras, kad kad ir pats individas dalyvautų savo gyvenime. Filosofai teigė, kad yra svarbi kiekvieno žmogaus mintis apie sąmoningą dalyvavimą gyvenime Egzistencializmui būdinga filosofijos ir literatūros sampyna. Egzistencinės idėjos krizių laikotarpiais padeda svarstyti, kaip žmogui gyventi tame susverdėjusiame pasaulyje, kokios jo laisvės ribos, kas iš tikrųjų yra toji žmogaus būtis. Pagrindinė egzistencializmo nagrinėjama problema – baigtinė žmogaus būtis pasaulyje ir jos įprasminimas. Egzistencinės idėjos buvo labai svarbios totalitarinio režimo akistatoje: „Tikrai, ko vertos visos mano knygos, jei dvidešimtoje amžiaus viduryje civilizuotas Europos žmogus žmogėdra darosi.“ (Balys Sruoga) ALBERAS KAMIU Svarbiausios kūrybos kryptys – absurdas ir maištas ABSURDAS Absurdas – beprasmybė, prieštaravimas logikai ir sveikam protui. ,,Maištas gimsta pamačius tai, kas yra beprotiška, iš pasipriešinimo neteisybei ir tam, kas nepateisinama.“ – A. Kamiu. Su absurdu susiduria kiekvienas mąstantis žmogus. Priešintis prieš absurdą natūralu, bet tai gali padaryti tik dvasiškai stiprus žmogus. Žmogus yra bejėgis ir per daug ribotas kovoti su absurdu. Žmogus bijo nežinomybės, jaučiasi svetimas, vienišas, o, suvokęs savo „priešą“, gali prieš jį kovoti, maištauti. Prieš absurdą žmogus kovoja pasitelkęs maištą. Tokiu būdu bando atrasti savo gyvenimui prasmę. prasmės atradimui žmogaus gyvenim suteikiamas ypatingas vaidmuo. Maištas – savirealizacija, motyvacija stoiškai laikytis vertybių bei orumo. Čia svarbų vaidmenį atlieka dorovinės vertybės, kurios glaudžiai siejamosi ir su tiesa dėl kurios sugebame nesiblaškyti ir teisingai įžvelgti egzistencijos prasmę. Pasak filosofų, su absurdu susiduria kiekvienas mąstantis žmogus – kokia prasmė dirbti, jei neįstengsi to darbo baigti? (Sizifo mitas) Kam siekti laisvės, jeigu tu niekada nebūsi laisvas nuo nelaimių? Kam bėgti nuo mirties, kuri yra neišvengiamybė? Absurdiškos aplinkybės: negabus vadovauja gabiems, Kamiu absurdą matė karuose, revoliucijose (holokauste, pavyzdžiui; žmonija nuolat siekia laisvės, tačiau vis tiek patenka į sudėtingas situacijas – karus, epidemijas). MAIŠTAS Maištas – tai nesitaikstymas su absurdu, teisingumo siekis. Kamiu, svarstydamas žmogaus gyvenimo prasmės klausimą, 1950 m. parašo „Maištaujantį žmogų“, kuriame surašo visą istoriją. Idėjos, kurios kviečia sukilti, tiesiogiai skatina žudyti, todėl svarbiausia – kiekvieno (atskiro) žmogaus sąmoningas, laisvas pasirinkimas bei žmonių solidarumas. APIE RAŠYTOJĄ Dievo, ar nežinia kieno, kūrusio šį pasaulį klaidas Alberas Kamiu bandė taisyti maištaudamas. Dabar, sėdėdamas ant debesies krašto, nė vieno mirtingojo dar nepažintoje realybėje, rašytojas, ko gero, šypsosi. Maištauti prieš absurdo betvarkę, prieštarauti gyvenimo ne taisyklingumui neverta. Belieka sutraukti dar vieną iš nesibaigiančios galybės cigaretę ir pasinerti į dar vieną svetimą gamtai gyvenimą, kuriame žmogus taip pat tėra tik dar vienas svetimas. Rašytojo sukurta filosofinė sistema brendo neramiais XX a. laikais, skaudžių žmonijos išgyvenimų kelyje. A. Camus gimė 1913 m. Alžyre, prancūzo žemės ūkio darbininko šeimoje. Jo tėvas mirė berniukui dar esant mažam, po to šeima labai vargo. Vaikystėje būsimajam literatūros Nobelio premijos laureatui teko patirti daug tragiškų išgyvenimų, nepaisant to, ankstyvojoje jo kūryboje, šalia nuolatinio palydovo liūdesio, vietos atranda ir gyvenimo džiaugsmas bei grožis. ALBERAS KAMIU GRUODŽIO 10-TOSIOS DIENOS KALBOS IŠTRAUKA 1. Kamiu apie meną.......... ,,Menas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!