Drabužiai atsirado gilioje senovėje, dar pirmykštės bendruomenės laikais. Žmogui jie buvo reikalingi apsisaugoti nuo nepalankių klimato sąlygų: kaitrių saulės spindulių, žvarbaus vėjo, šalčio, lietaus. Estetinis pojūtis žmogui veikiausiai atsirado vėliau, nei jis pradėjo gaminti įvairius reikalingus daiktus.
Sudėtinga ir įdomi aprangos raida. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad apranga atsirado jau pačiais ankstyviausiai žmogaus evoliucijos laikotarpiais. Manoma, kad viena pagrindinių priežasčių, vertusių žmogų kuo nors prisidengti, buvo nepalankus klimatas.
Ten, kur buvo karšta ir sausa, pirmykštis žmogus siautėsi minkšta medžio žieve, lapais, augaliniais pluoštais, o šaltesnėse juostuose – žvėrių kailiais ir panašiai. Bėgant amžiams, keitėsi žmogaus gyvenimo sąlygos, o su jomis ir drabužiai. Jie įgaudavo vis naujas formas, būdavo siuvami iš įvairesnių medžiagų – lininių, medvilninių, vilnonių audinių ir įvairiai puošiami. Tą sąlygojo visuomeninio gyvenimo kaita, ekonominės sąlygos, socialinė žmonių diferenciacija, bendras kultūros lygis, nacionalinės tradicijos ir t. t.
Visais laikais apranga turėjo ne tik utilitarinę paskirtį, bet atspindėjo žmogaus individualybę, meninę pasaulėjautą, moralės normas. Jau seniai drabužiai tapo taikomojo meno dalimi ir glaudžiai siejosi su kitais menais, ypač architektūra.
Kintant madai, keitėsi drabužių siluetas, kirpimas, dekoratyvinių linijų pobūdis, apdaila, audinių raštas ir spalva. Klasinėje visuomenėje privilegijuotos klasės išvaizda stengėsi pabrėžti savo išskirtinę padėtį, diktavo madas, kuriomis sekė visi kiti žemesnieji sluoksniai. Neturtingųjų apranga keitėsi labai lėtai, jos mažiau išliko meno kūriniuose bei grožinėje literatūroje.
Šiaurės Rytų Afrikoje, kur į viduržiemio jūrą įteka Nilas, maždaug nuo 3000 iki 30 m. prieš kristų klestėjo galinga vergovinė Egipto valstybė. Ilgas jos gyvavimas skirstomas i Ankstyvąją karalystę (apie 3000 – apie 2800 m. prieš kristų), Senąją karalystę (apie 2800 – 2250 m. prieš Kristų), Vidurinę karalystę (apie 2050 – apie 1700 m. prieš Kristų) ir naująją karalystę (apie 1580 – apie1070 m. prieš Kristų).
Egipto gyventojai buvo susiskaidę į sluoksnius: žyniai, žemdirbiai, amatininkai, laisvi valstiečiai ir vergai. Faraonas, valstybės galva, turėjo neribotą valdžią, buvo vyriausias įstatymų leidėjas ir teisėjas.
Šio krašto gyventojai...
Šį darbą sudaro 2432 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!