E. Kanetis "Karo dinamika" ir M. L. Kingas "Pasipriešinimas be kovos"

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS FAKULTETAS SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS KATEDRA E. Kanečio „Karo dinamikos“ ir M. L. Kingo „Pasipriešinimo be kovos“ lyginamoji analizė Šiauliai, 2006 J. Baranovos ir T. Sodeikos knygoje „Filosofija XI–XII kl.“ yra pateiktas skyrius pavadinimu „Kova“. Iš šio skyriaus aš pasirinkau ir palyginau šiuos tekstus: E. Kanečio (Elias Canetti) „Karo dinamika“ ir M. L. Kingo (Martin Luther King) „Pasipriešinimas be kovos“. E. Kanetis nagrinėja kaip kyla ir vystosi karas, vidinę jo dinamiką. Anot filosofo, pats svarbiausias akcentas, siekiant sukelti karą, yra „pirmasis žuvusysis“ (203 psl.) – pirmoji auka – kuri yra tarsi mažytis raktelis, kuriuo užkuriama žiauri ir kruvina kovos mašina. Šis pirmas žuvęs žmogus gali būti visiškai nereikšmingas asmuo, tačiau jis padaro didelį darbą – tam tikrą grupę, bendruomenę (politinę, tautinę ar socialinę) užkrečia grėsmės ir baimės jausmu: tas individas tapo auka, nes „priklausė tai pačiai grupei, kuriai ir mes priklausome“ (204 psl.): tuomet visi likę gyvieji pajunta pavojų, grėsmę ir baimę dėl savo išlikimo. Bet be šių jausmų, atsiranda ir keršto siekimas, įsitikinimas, kad dėl žmogaus mirties yra kaltas priešas, ir tuo minios įtikinimu gali lengvai pasinaudoti politiniai ar kariniai vadai, kuriems karas būtų naudingas kokiu nors aspektu. Karas, kurio pradžią iššaukia vienos ar keletos aukų sukelta visuotinė baimė ir įtūžis, keršto troškimas sunaikina daug žmonių. Gedulas atslūgsta, nes visus grupės narius užvaldo vienas siekis – tai „priešų skaičiaus mažinimas“ (205 psl.) – pergalės siekimas, kuri bus garantuota tuomet, kai bus fiziškai sunaikinti priešais laikomi asmenys, tuo pat metu sumažės ir pavojus. Tačiau E. Kanetis išskiria dar vieną momentą, kuris atsiskleidžia tuomet, kai priešai jau lyg nugalėti, realios grėsmės nebeliko, kuri ilgą laiką vienijo kovotojus. Šis naujas reiškinys – plėšikavimas. Santykis tarp karo ir plėšikavimo toks, kad kariaudami, žmonės yra vienijami tam tikrų jausmų, armiją sudarantys tūkstančiai žmonių veikia ir mąsto kaip vienas – nėra atsitolinimo nuo bendro tikslo: kovoti, apginti, išlikti, atnešti šviesesnę dieną tai savai grupei, savai šaliai. Patys kariai mano, kad kovoja vardan aukštų, kilnių tikslų. Tačiau plėšikaujant, viso to nebelieka – nei bendros veiklos, nei bendro mąstymo, nei tų kilnių jausmų, nes tikslas tampa vienas – priešo turto vagimas. Kariuomenė pakrinka, nes nebelieka vienijusios grėsmės, ėjimo į kovą tikslu patampa tik plėšimas, siekimas pralobti iš svetimos gerovės. Siekdami atkurti karių kovingą dvasią, jų vadai pradėjo organizuoti pergalės šventes, kurių prasmė – „priešo pažeminimo ir savęs pačių išaukštinimo priešstata“ (205 psl.). Jų metu iškyla du priešingi poliai – nugalėtojai ir pralaimėjusieji, stiprieji ir sunaikintieji. Tai turi didelę įtaką tų grupių savivertės formavimęsi – laimėjusieji karą įrodo esntys stipriausi, nepalaužiami, nesutriuškinami, o tuo tarpu priešai, tapę belaisviais ar bent priklausomais nuo tų stipriųjų, tegali tikėtis jų gailestingumo. Pergalės švenčių metu visa tauta užsikrečia pergalės nuotaika, pamato karių parsigabentą lobį, parsivedamus belaisvius, kurie tik įrodo, kad grėsmės šaltinis jau sunaikintas. Tačiau tokia karo baigtis tik skatina agresijos, pykčio plitimą. M. L. Kingas supažindina su neprievartiniu pasipriešinimu. Autorius teigia, kad „neprievartinis pasipriešinimas – tai ne bailių metodas“ (211 psl.), o „stipriųjų kelias“ (211 psl.). Juk tik drąsus žmogus gali prieš neteisybę stoti beginklis, neregzdamas intrigų, o su nuoširdžiu troškimu priešininkui parodyti tikrąją tiesą, o tam reikia turėti itin stiprią dvasią, meilę žmogui. Pasipriešinimo be kovos pagrindinė idėja – žmogus, nesvarbu, ar jis vienas, ar jų grupė, neprivalo nulenkti galvas ir paklusti neteisybei ar griebtis fizinio priešinimosi, o priešingai – individas turėtų aktyviai kovoti savo protu ir jausmais prieš netiesą, blogį, siekdamas įtikinti priešininką, kad šis klysta – juk neprievartinis pasipriešinimas nors „pasyvus fiziniu požiūriu

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!