Džiazo atsiradimas

Džiazas – profesionali improvizacinės muzikos rūšis, kilusi JAV XIX a. pabaigoje iš afroameriniečių muzikos ir paplitusi Vakarų pasaulyje.
Dažnai džiazas lyginamas su medžiu : šaknis įleidęs į Afrikos, Europos, Amerikos tradicijas, jis auga aukštyn, platyn, šakos apglėbia įvairius stilius, o kamienas susieja naujus reiškinius su turtinga muzikos praeitimi . Džiazui būdinga improvizacija, sinkopuotas ritmas, bliuzo elementai, vakarietiška harmonija, kalbos intonacijų mėgdžiojimas grojant ir instrumentinių – dainuojant.
Kadangi džiazas improvizuojamas, o ne užrašomas, jo neįmanoma tiksliai atkartoti. Tai, kas grojama, skamba tik čia ir dabar, o kitą kartą skambės jau kitaip.
Dauguma juodaodžių JAV gyventojų buvo atplukdyti iš vakarinės Afrikos pakrantės. XIX a. jie jau buvo pamiršę protėvių papročius ir kalbą, tačiau išlaikę daug afrikietiškų muzikavimo tradicijų. Amerikos juodaodžiai dainavo senąsias dainas, lopšines, improvizavo. Jų intonavimas, išlavintas ritmo pojūtis skyrėsi nuo europiečių.
Juodaodžių kultūra pasipildydavo kitų kultūrų elementais . Baltųjų religines giesmes juodaodžiai atlikdavo savitai, kitaip intonuodami, „iškraipydami“ ritmą . Taip atsirado spiričuelai (juodaodžių religinės giesmės, atliekamos choro, jungiančios baltųjų bažnytinius himnus ir juodųjų atlikimo stilių), gospelai (vienbalsiai bažnytiniai himnai) ir bliuzai (solinės pasaulietinės dainos, išreiškiančios skausmą, ilgesį, vienišumą).
Juodaodžiai išmoko groti europietiškais instrumentais ir atlikdavo baltųjų muziką šventėse, pasilinksminimuose. Jiems patiko baltųjų pramoginė muzika ir išraiškingai skambantys instrumentai.
Juodaodžių atliekama baltųjų muzika iškarto įgavo savitą atspalvį. Afroamerikiečiai tęsė juodojo žemyno muzikines tradicijas, europiečių meną atlikdami tarsi afrikietišką. Labiausiai skyrėsi ritmo pojūtis. Afrikoje kaip ir Azijoje gyvavo labai aukšto lygio mušamųjų muzika . Europoje to nebuvo.
Juodaodžiai kitaip ir intonavo – klausa nebuvo pratusi prie šimtmečiais gludinto europietiško tolygaus derinimo, todėl dainavo ir grojo apytikriai, tarsi nešvariai.
Įvairių kultūrų ir tradicijų mišinys ilgainiui tapo nauja muzikos rūšimi, vėliau pavadinta džiazu. Baltųjų instrumentais ją grojo juodaodžiai muzikantai. Pradžioje džiazas laikytas juodųjų buitine ir pasilinksminimo muzika. Svarbiausia džiazo savybė – improvizacija, kuri išskiria jį iš kitų vakarietiškos muzikos rūšių. Stilių ir krypčių gausa džiazas nenusileidžia moderniajai muzikai. Jis stipriai paveikė moderniosios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!