Dž. Orvelo „Gyvulių ūkio“ satyrinis alegoriškumas

Dž. Orvelo „Gyvulių ūkio“ satyrinis alegoriškumas

Alegorija – tai literatūrinė arba meninė priemonė, įprasminanti tam tikrą idėją tam tikru simboliniu vaizdu. Alegorija yra netiesioginės, užslėptos reikšmės pasakojimas – ja yra siekiama tiek pašiepti, tiek užmaskuoti tai, kas yra akivaizdžiai matoma. Satyra yra toks kūrinys, kuriame pašaipiai yra išjuokiamos ydos, trūkumai ir silpnybės. Dž. Orvelo kūrinys „Gyvulių ūkis“ pasižymi satyriniu alegoriškumu, nes jame išjuokiama tam tikros šalies santvarka, tačiau tuo metu, kai kūrinys buvo parašytas, to padaryti atvirais žodžiais nebuvo galima, todėl autorius prisidengė alegorija. Savo kalbėjime nagrinėju Dž. Orvelo romano „Gyvulių ūkis“ satyrinį alegoriškumą.

Romano „Gyvulių ūkis“ veikėjai alegoriškai įprasmina tam tikrus asmenis, o jų veiksmai – istorinius įvykius. Kūrinyje yra vaizduojamas gyvulių ūkis, kurį valdo ūkininkas Džonsonas, išnaudojantis gyvulius. Kuilys Majoras pasakoja savo sapną ir aiškina išsilaisvinimo siekį. Jis teigia, kad žmogus yra pats didžiausias priešas, kuris tik išnaudoja gyvulius: „Mes ateiname į pasaulį, kuriame ėsti gauname tik tiek, kiek reikia mūsų gyvybei palaikyti, ir nė kruopelytės daugiau, o tie iš mūsų, kurie pajėgia dirbti, spaudžiami prie darbo tol, kol išsenka paskutinės jėgos; tą akimirką, kai nustojame duoti naudą, mus kuo žiauriausiai paskerdžia.“ Ūkininkas Džonsonas alegoriškai įprasmina Rusijos carą Nikolajų II, o gyvulių ūkis – Rusijos visuomenę. Priespauda Rusijoje buvo didelė ir stipri per šimtmečius – tai buvo viena iš paskutinių šalių XIX a., kuri panaikino baudžiavą. Čia ūkininkas Džonsonas yra alegoriškai lyginamas su caru ir jo šeima, kurie tik engia, išnaudoja ir nieko nekuria. O Majoras įprasmina Karlą Marksą, kuris kalbėjo apie klasių kovą ir proletariatą. Galiausiai gyvuliai išvaro Džonsoną iš ūkio ir perima ūkio valdymą - tai simbolizuoja 1917 m. Rusijos revoliuciją, kurios metu valdžią užima bolševikai ir išžudo caro šeimą. Nors gyvuliai mano esą laisvi nuvertę Džonsoną, tačiau netrukus save išaukština kiaulės - kaip valdančiosios. Romane kiaulės yra satyriškai laikomos protingiausiais gyvuliais, nors visuomenėse apie jas yra kita nuomonė. Du kuiliai lyderiai – Snieguolis ir Napoleonas – atitinkamai įprasmina L. Trockį ir J.Staliną. Kaip ir L.Trockis, Snieguolis turi bėgti iš ūkio, nes Napoleonas užima valdžią. O pati gyvulių ūkio visuomenė įprasmina revoliucijos ir iliuzinės laisvės euforijos apimtą Rusijos visuomenę. Taigi, alegorijomis „Gyvulių ūkyje“ perteikiami istoriniai įvykiai ir asmenybės, šiems įvykiams yra suteikiamas komiškas vaizdas juos susiejant su gyvuliais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!