Dž. D. Selindžeris. „Rugiuose prie bedugnės“. Tėvų ir vaikų santykiai.

 Dž. D. Selindžeris. „Rugiuose prie bedugnės“. Tėvų ir vaikų santykiai.    Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai yra viena labiausiai aptariamų temų šiais laikais. Ji aptariama, kadangi ji daugiausiai komplikuota ir daugiausiai įdomi bei daugiausiai spalvinga. Ji už savęs gali slėpti begales poteksčių ir begales įdomiausių situacijų, kurias perskaičius galima atrasi netgi tam tikrą santykių su tėvais braižą. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, dažniausiai tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai vaizduojami kaip turintys ypač daug problemų ir daugelis jų, šiuo atveju, yra aprašytos amerikiečių žymaus rašytojo Džeromo Deivido Selindžerio viename populiariausių visame pasaulyje romanų, išleistame 1951 m. pavadinimu „Rugiuose prie bedugnės“. Tad kalboje argumentuotai atskleisiu, kokie tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai vaizduojami kūrinyje.   Džeromo Deivido Selindžerio romane tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai vaizduojami kaip ypač šalti. Dažniausiai būtent tokie santykiai tarp vaikų ir tėvų matomi paauglių gyvenime, kuriame paaugliai formuojasi kaip tam tikros individualybės, kurioms tėvai negali daryti jokios įtakos. Tėvai paaugliams tampa savotiškais priešais, kurie kėsinasi į paauglių identitetą, laisvą mąstymą, idėjas, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Tad akivaizdu, kad vaikai su tėvais nesutaria taip pat kaip ir su kitais suaugusiaisiais prieš kuriuos jie savotiškai maištauja ir bando įrodyti savo nenugalimumą bei laisvę, kurios jie taip trokšta. Tad iš to gimsta gana šalti santykiai, kuriuos lydi tarpusavio vengimas ir nesutarimas. Tad būtent tokiu tėvų ir vaikų santykių modeliu remiasi ir pagrindinio kūrinio veikėjo Holdeno Kolfildo gyvenimas. Kūrinyje aprašomas Kolfildas yra tipinis paauglys, kurio gyvenimas paženklintas nesusipratimais, o tuo labiau savotišku maištu prieš tėvus. Holdenas tarsi apsimeta, kad jam tėvai visiškai nerūpi, jis jų vengia: „Tačiau skambinti į namus buvo rizikinga, juk Fibė buvo dar visai maža ir jau seniai miegojo, nebuvo ko tikėtis, kad ji atsilieptų. <...> jeigu būtų atsiliepę tėvai, būčiau galėjęs padėti ragelį, ir viskas. Tačiau jie būtų iš karto atspėję mano mama tikra telepatė — ji visada atspėja, kad aš skambinu.“. Net išmestas iš koledžo Holdenas Kolfildas nenori grįžti į namus, nes nenori bereikalingų barnių, kurie tik „suėstų“ jo paties paskutinius nervus. Holdenas Kolfildas trokšta būti atsakingas pats už save ir nebūti atskaitingas niekam, kas tik pasitaiko jo gyvenime. Holdenas tarsi nutraukia visus savo ryšius su tėvais, tad nei tėvai mato Holdeno akyse, nei šis jų. Taigi, būtent iš Holdeno Kolfildo abejingumo tėvams gimsta labai atitolę ir šalti vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai.   Kad ir kokie santykiai tarp tėvų ir vaikų būtų šalti, Holdenui Kolfildui tėvai vis vien rūpi. Nors Houldenas Kolfildas to net neparodo, jis yra išties jausmingas ir savo tėvus mylintis vaikas. Nors pats Houldenas, savo pasakojime su tėvais tiesiogiai nesusiduria, apie juos kūrinio siužetuose yra labai dažnai užsimenama ir galvojama. Pavyzdžiui, kai Houldenąs buvo išmestas iš mokyklos, jis pradėjo galvoti apie savo tėvus: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!