Tobulo žmogaus samprata O. Vaildo romane ,,Doriano Grėjaus portretas“ ir Dž. Selindžerio romane ,,Rugiuose prie bedugnės“

Tobulo žmogaus samprata O. Vaildo romane ,,Doriano Grėjaus portretas“ ir Dž. Selindžerio romane ,,Rugiuose prie bedugnės“

Kiekvienas žmogus trokšta būti tobulas, tačiau to siekiant kyla klausimas – kas gi apskritai yra tobulas žmogus? Literatūroje aprašomos tobulo žmogaus vertybės kardinaliai skiriasi priklausomai nuo kūrinio epochos, literatūros srovės – viduramžiais tobulas žmogus buvo garbingas, ištikimas, tikintis bei atsidavęs, kuomet šiuolaikinėje naujojoje literatūroje jis aprašomas kaip geras, nuoširdus ir malonus. Toji tobulybės samprata akivaizdžiai keičiasi– jauno žmogaus paklausus, ką jam reiškia garbė ar šlovė, neretai sulauksime atsakymo, kuris leis suprasti, kad šios vertybės nebėra esminės. Taigi, kiekvienoje knygoje sąvoka ,,tobulas žmogus‘‘ turi skirtingą prasmę. O. Vaildo romane ,,Doriano Grėjaus portretas“ tobulas žmogus yra tas, kuris išoriškai yra jaunas ir gražus, o Dž. Selindžerio ,,Rugiuose prie bedugnės“ aprašomas tobulas žmogus yra toks, kuris viduje yra visavertis.

Žmogus tobulas yra tik tol, kol jis yra gražus ir jaunas, kol jo veidas nesuvytęs ir pilnas gyvybės. O. Vaildo romane ,,Doriano Grėjaus portretas“ pagrindinis herojus Dorianas į tobulumą žiūri būtent iš šios prizmės. Dorianas yra neregėto grožio vaikinas ir jo išvaizdą gyrė kone kiekvienas jo sutiktas žmogus. Natūraliai dėl tokios aplinkinių nuomonės Dorianas ima galvoti, jog didžiausia jo vertybė yra grožis ir neišsenkanti jaunystė. Kad tas grožis būtų išsaugotas ir įamžintas, Bazilis, talentingas jaunas dailininkas, kurio kūrybinė mūza ilgainiui tapo Dorianas, nutapo jo portretą. Iš pradžių portretu Dorianas negalėjo atsigrožėti, tačiau, laikui bėgant, prisiminęs Lordo Henrio perspėjimą, kad šis grožis nebus amžinas, jis ima pavydėti portretui jo grožio ir jaunystės. Tas pavydas perauga į tikrų tikriausią obsesiją – nerimą keliantį troškimą. Dorianas pripažįsta, kad didžiausia jo svajonė, dėl kurios jis atiduotų viską, netgi savo sielą, yra kad portretas imtų senti, o jis pats amžinai liktų jaunas. Metams bėgant Dorianas pastebi, jog jis nesensta, nors metai bėga ir raukšlės turėtų pradėti vagoti jo veidą, bet portrete veidas pamažu vysta, atsiranda vis naujų raukšlelių – jis gavo tai, ko norėjo – liko jaunas. Šiaip ar taip, Doriano neapykanta portretui vis auga dėl jame matomo savo paties moralinio nuosmukio ir istorijos pabaigoje jis paduria portretą peiliu, suplėšo jį ir taip nusižudo. Tai parodo, kad didžiausia Doriano vertybė ir vienintelis kelias į tobulybę yra išorinis jauno žmogaus žavesys.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!