Dviejų Sofoklio „Antigonės“ veikėjų paveikslų lyginimas

Laba diena šiandien kalbėsiu tema „Dviejų Sofoklio „Antigonės veikėjų paveikslų lyginimas". Pasirinkau šią temą, nes manau, jog kūrinio veikėjų elgesyje ir mąstysenose gausu sprendimų, kurie aktualūs nüdienų pasaulyje. Lyginsiu Karaliaus Kreonto ir Antigonės elgesį, veiksmų priežastis ir pasekmes. Sofoklis rašė... Vienas žodis atsveria gyvenimą ir kančias jame. Tas žodis - meile", Sofoklio, Antigone - Antikinės literatūros kūrinys, parašytas Xa. vid. pr. m. e. Tai graikų tragedija, kurta remiantis Tėbų mitų ciklu,

Visi, kurie skaitė knygą, žino šios istorijos priešistorę, kad Antigoné turi seserį Ismenę, kuri yra savotiška Antigonės priešingybė ir du brolius: Polineiką ir Eteoklį, kurie susipyko dėl valdžios. Eteoklis išvijo Polineiką ir užėmė sostą. Tuomet Polineikas su savo armija puolė miestą ir abu broliai kovoje žūva, todėl karaliaus pareigas ir titulą perima dėdė Kreontas. Tapęs karaliumi įsako Eteoklį palaidoti kaip didvyrį, o Polineiką palikti nelaidotą, it sukilėlį. Antigonė nepaklususi įsakymui ryžtasi palaidoti brolį pagal papročius ir paprašo pagalbos sesers, kuri būdama paklusnia, bailia ir nedrąsia mergina bijodama mirties atsisako padėti ir nepaklusti valdovui. Ji mano, kad nė viena moteris negali prieštarauti vyrams. Taip Antigonė lieka viena kovoti prieš visus, kovoti vardan meilės artimajam ir teisybės. Pasakydama: „Aš pasišvęsiu tam, ką liepia pareiga".

Karaliaus Kreonto ir Antigonės dialogas tarytum žmogiškumo ir puikybės ginčas. Antigone visame kurinyje išliko narsi, ryztinga lyg Žana d'Ark. Nebijanti pasiaukoti, nebijojo karaliaus rūstybės. Nepakluso įsakymui, nes abu brolius mylėjo vienodai ir negalėjo susitaikyti su faktu, jog Polineiko palaikai būtų išniekinti. Ji gimusi mylėti ir kitus to moko, bandė įkvėpti ir tapti pavyzdžiu kitiems. Antigonė vadovaujasi ne rašytais įstatymais, o žmogiškaisiais, saugo protėvių moralės nuostatus draudimas palaidoti brolį prietarauja žmogiškumo normoms. Taip saugo vertybes, kurias ne žmogus, o dievai davė, Įstatymo gi tavo nelaikau aš taip galingu, jog, pranoktų nerašytą amžiną dievų įstatymą, kuris ne šiandien ir ne vakar mums duotas ir kurio pradžios nežino niekas". Ji atsisakiusi paklusti užsitraukė žmogiškąją rūstybę, tačiau nenusižengė žmogiškumui taip parodydama savo žmogiškumą. Kreontas yra išdidus Tėbų karalius, kuris dėl valdžios atsisakė žmogiškumo. Jis pamiršo, kad yra tik žmogus, kuris turi paklusti dievams. Jis aukština save del turimo titulo ir mano, jog gali valdyti kaip nori, türėti ko užsigeidęs ir elgtis tarytum būtų nenubaudžiamas. Įstatymus iškelia aukščiau žmogaus. Kreono išpuikimą įrodo jo reakcija į Antigonės išsakytus priekaištus, kad jis nėra dievas ir neturi teisės versti žmonių laikytis jo sugalvotų įstatymų. Karalius mano, jog visas pasaulis sukasi ir turi priklausyti tik nuo jo valios. Su kiekvienu merginos žodžiu vis labiau nori su ja susidoroti nužudydamas ją

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!