Dvi seserys – du skirtingi pasauliai. Kalbėjimas

Dvi seserys – du skirtingi pasauliai. Sofoklio ,,Antigonė“

Seserys paprastai yra labai panašios. Jų vertybinės skalės yra beveik vienodos ir dažniausiai jos vienodai suvokia dalykus. Tačiau žymaus graikų dramaturgo Sofoklio sukurtoje tragedijoje „Antigonė“ veikėjų Antigonės bei Ismenės paveikslai byloja apie jų ypač didelį kontrastą. Būtent jis įprasmina mintį, kad dvi seserys atstovauja dviem skirtingiems pasauliams. Tad šioje kalboje aptarsiu abiejų veikėjų paveikslus bei įrodysiu teiginį, kad dramoje Antigonė ir Ismenė - tai „dvi seserys, bet du skirtingi pasauliai“.

Antigonė – pagrindinė kūrinio veikėja – drąsi, ryžtinga bei už tradicines paprotines vertybes aršiai, nepaisydama nieko, kovojanti jauna moteris. Būtent šie bruožai išskiria Antigonę iš visų tragedijos veikėjų. Būdama nesulyginama su niekuo, Antigonė be abejonės įprasmina gražiausią literatūrinį moters paveikslą. Šiame paveiksle taip pat matoma ne tik drąsa, ryžtingumas, tradicinių vertybių puoselėjimas, bet ir tam tikras išdidumas, valia, gilus protas. Visa tai akcentuojama suvokiant, kad Antigonė netgi būdama jauna, suspėjo pajusti dėl tėvų kaltės jų šeimą ištikusią gėdą ir turi pasirinkti, ar pasiduoti neteisybei ,valdovo Kreonto draudimui laidoti žuvusį jos brolį Polineiką, ar kovoti iki galo dėl savo svarbių įstikinimų nepaisant pačiai Antigonei grėsmės dėl gyvybės. Tad Antigonė renkasi pastarąjį variantą. Visą šį kovos įvaizdį dar daugiau sustiprina Antigonės drąsa sukilti nepaisant tuometinio moterų beteisiškumo, gyventojų baimės prieš valdovą Kreontą, su kuriuo ši kovoja. Tad iš esmės, jei ne jos brolių Polineiko ir Eteoklio nesantaika, Antigonės kova su Kreontu nė nebūtų prasidėjusi, tačiau šis įvykis ir Kreonto aklas požiūris į vertybes išprovokavo drąsiąją Antigonę, gerbiančią pareigą palaidoti žuvusį brolį, tuo pasirodo kaip visiška Kreonto priešingybė. Kreontas nesutiko palaidoti Polineiko, nes jis anot jo buvo Tėbų bendruomenės išdavikas, tačiau Antigonei yra nesvarbu, nes kad ir kaip Polineikas atrodytų prasikaltęs, jis yra Antigonės kraujas: „Jokios nėr gėdos kraujo gimines mylėti.“. Tad Antigonė kovoja už svarbiausias šeimos vertybes, tradicijas ir protėvių papročius, kurie ją iškelia kaip ypatingą moterį.Ji kovodama už teisybę miršta kaip neteisingo karaliaus įsakymo auka, tačiau jos mirtis garbinga, ieškanti teisybės ir besipriešinanti nedorybei. Antigonės paveikslas, išryškinamas kūrinyje, yra visiška jos sesers Ismenės priešprieša. Taigi Antigonė dramoje iškyla kaip išskirtinė veikėja, drąsi, ryžtinga, už tradicines vertybes ir papročius drąsiai kovojanti jauna moteris.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!