Dvejybinio įrašo atsiradimo apskaitoje reikšmė

Dvejybinio įrašo atsiradimo apskaitoje reikšmė.
Žmonės visuomet skaičiuodavo, tačiau apskaita, kaip ją dabar suvokiame, atsirado daugiau kaip prieš tūkstantmetį pr.m.e..Tai sąlygojo žmonių poreikis žinoti, kiek mokėjo šį darbą, vadino raštininkais, iždininkais, ekonomais, ūkvaizdžiais, sąskaitininkais. Senovės Egipte, Mesopotamijoje, Babilonijoje, Irane buvo daug raštininkų – apskaitininkų, užsiimančių ūkio veiklos apskaita ir atskaitomybių sudarymu. Jie priklausė privilegijuotajam arba vidutiniajam visuomenės luomui. Pavyzdžiui Egipte tai buvo trečioji profesija po dainiaus ir astronomo. Darbui Egipto, senovės Romos ir senovės Graikijos apskaitininkai naudojo papiruso ritinėlius, Babilonijoje rašė ant molinių lentelių, Anglijoje naudojo pagaliukus, išskaptuodami juose griovelius, inkai savo veiklos faktus rinkdavo užrišdami mazgelius ant specialiai tam tikslui naudojamos virvelės. Apskaitos knygas atitiko ilgos (iki 10-12 metrų) papiruso juostos, susuktos į ritinėlius. Šie žmonės išsiskyrė iš kitų mokėjimu skaityti, skaičiuoti ir burti. Plėtojantis ūkinei veiklai, atsirado apskaitininkų kontoros, ir manoma, kad jose jau buvo darbo pasidalijimas: vieni apskaičiuodavo operacijas, susijusias su įplaukomis, tretieji tikrindavo, ar tiksliai atliekami darbai. Jau prie 5-6 tūkstantmečius buvo naudojami įvairūs šios veiklos būdai ir metodai, kai kurie iš jų taikomi ir dabar. Ūkinės lėšos buvo sugrupuotos, atskirai fiksuojant operacijas, susijusias su jų gavimu ir išleidimu, tobulėjo kontrolė, buvo atliekamos inventorizacijos.
Žlugus Romos imperijai, V amžiaus pabaigoje sulėtėjo gamybinių jėgų vystymasis, sustojo mokslo ir amatų plėtojimas. Tai sąlygojo ir apskaitos sąstingį. Net iki XIII amžiaus apskaita buvo vedama tik vienuolynuose, kurie tuo metu buvo stambiausi žemvaldžiai. Be to, ji buvo naudojama tvarkant valstybės iždą. Šio laikotarpio pradžioje smulki gamyba išsiversdavo ir be apskaitininko, dažniausiai amatininkai ar pirkliai ją vesdavo patys. Vėliau šį darbą jie patikėjo savo žmonoms ir pagaliau imta samdyti profesionalius apskaitininkus. Ilgainiui atsirado apskaitos darbuotojų artelės, kurių nariai atlikdavo taisyklių, kiekvienas apskaitininkas savo darbą atlikdavo remdamasis patyrimu ir nuostatomis. “Kiekvienas, - rašė L. Pačiolis, - knygas veda savo nuožiūra, keikdamas savo pirmtakus, tartum jie nemokėjo palaikyti reikiamos tvarkos”.
Viduramžių pabaigoje susikuria specialiosios mokyklos, Italijoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!