Dvasingumo pagrindų kontrolinio medžiaga

Izraelitų požiūris į ligas visada skyrėsi nuo Izraelio kaimynų požiūrio. Senovės mesopotamiečiai ir egiptiečiai manydavo, kad ligą sukelia piktosios dvasios. Izraelyje sveikata buvo susijusi su religija, nes žmonės tvirtai tikėjo Dievo visagalybe. Jis siunčia ir gėrį ir blogį.
Sveikata – tai Dievo palaima. Liga – tai ženklas, jog dvasinis asmens ir Dievo ryšys nutrūkęs. Todėl magija buvo oficialiai uždrausta. Tačiau toks požiūris į ligą turėjo trūkumų. Dievas buvo vienintelis ir tikrasis gydytojas. Jis davė savo tautai įstatymus. Jeigu jų laikysis, žmonės bus stiprūs ir sveiki. Jie nesilaikys, nebus. Retkarčiais kaip gydytojus Dievas panaudodavo pranašus. Bet tai buvo išimtys, o gydytojai neturėjo savo veiklos srities, jiems nebuvo kur pasireikšti, nes nematė reikalo tirti fizines ligų priežastis.
II a. per. Kr. Gydytojų prestižas pakilo. Siracido knygoje sakoma, kad nors Dievas yra tikrasis gydytojas, Jis davė žmonėms sugebėjimą gydyti ir parūpino vaistų nuo ligų.
Įdomu pastebėti, kaip Izraelio įstatymai kompensuoja visuotinį higienos neišmanymą. Šių įstatymų laikymasis buvo ne tik izraelitų religinių pareigų dalis, bet ir neabejotinai padėdavo išsaugoti sveikatą.
• Pirmiausia kas savaitę buvo privaloma visiško poilsio diena fizinei ir dvasinei atgaivai.
• Buvo draudžiama valgyti tam tikrą maistą, pavyzdžiui, kiaulieną, kuris subtropiniame klimate galima greitai apsinuodyti.
• Vanduo turėjo būti saugomas nuo užkrato.
• Visi vyrai turėjo būti apipjaustomi – manyta, jog tai apsaugo nuo venerinių ligų.
• Vyrams buvo neleidžiama vesti savo šeimos moterų.
Buvo privaloma rūpintis kasdiene asmens higiena ir žiūrėti švaros lytiškai santykiaujant.
Tai seniausias iš mums žinomų ligų profilaktikos nurodymų. Žydų kunigai turėjo rūpintis šių nurodymų vykdymu, o raupsų atveju galėdavo imtis ypatingų priemonių.
Kartais sveikatos reikalais rūpindavosi ir pranašai.
Žydai asmens higienai vartojo įvairius aliejus ir kvepalus – mirtų, kroko, miros ir nardo. Alyvų aliejus ir „Galaado balzamas“ (aromatinga derva) buvo geriami arba dedami ant žaizdų ir skaudulių. Kaip buvo gydomos žaizdos, matyti iš pranašo Izaijo žodžių apie Judėją: „Nuo kojos pado iki viršugalvio nėra joje nieko sveiko: žaizdos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!