Dumbliagrybiai ir aukšliagrybiai

Darbo tikslas – apibūdinti dumbliagrybius ir aukšliagrybius.
1. Išnagrinėti dumbliagrybių ir aukšliagrybių klasifikaciją.
2. Gilintis į dumbliagrybių ir aukšliagrybių dauginimąsi, sandarą ir kt.
Visi dumbliagrybiai turi gerai išsivysčiusį micelį, nesuskirstytą į atskiras ląsteles. Jų grybiena šakota, sudaryta iš vienos ląstelės su daugeliu branduolių. Pertvarėlėmis atsiskiria nuo vegetatyvinės dalies tik išaugę jų dauginimosi organai. Grybienos hifai auga neribotai, ir iš jų išauga neribotas skaičius dauginimosi organų.
Dumbliagrybiai, gyvenantys drėgnoje aplinkoje, nelytiškai dauginasi zoosporomis, o sausumoje – sporangėsporėmis arba konidijomis. (V.Galinis, 1974; V. Šlapakauskas, G. Aniulytė, A. Dastikaitė, P. Pranaitis, K. Ramanauskienė, 1980).
1 eilė. Monoblefariečiai (Monoblepharidales)
2 eilė. Dumbliečiai ( Saprolegniales)
1 šeima. Dumbliniai (Saprolegniaceae)
3 eilė. Peronosporiečiai (Peronosporales)
1 šeima. Diegavertiniai (Pythiaceae)
2 šeima. Baltrūdiniai (Albuginaceae)
3 šeima. Peronosporiniai (Peronosporaceae)
2 poklasis. Zigomicetai (Zygomycetidae)
1 eilė. Pelėsiečiai (Mucoraceae)
1 šeima. Pelėsiniai (Mucoraceae)
2 eilė. Vabzdžiažudiečiai (Entomophthorales) ( V. Galinis, 1974).
3. 1 POKLAIS. OOMICETAI
Oomicetų poklasio dumbliagrybiai lytiškai dauginasi oogamijos būdu. Nelytiškai dauginasi zoosporomis, daugiausiai išsivysčiusios formos sudaro konidijas. Visą gyvenimą praleidžia haplaoidinėje stadijoje, diploidinės tik jų zigotos.
Iš oomicetų poklasio labiausiai paplitęs ir žalingiausias atstovas yra paprastasis bulviapūdis (Phytophthora infestans). Šis parazitinis grybas daugiausia gadina bulvių gumbus,
3. 1 pav. Oomicetai
lapus, pomidorų vaisius – sukelia ligą, vadinamą bulvių maru. Vasarą ant užkrėstų bulvių lapų atsiranda rudų dėmių, kurios nuolat didėja. Vėliau paruduoja visas lapas, ir atrodo lyg šalnų pakąsti. Bulviapūdžio grybiena yra lapo audinyje. Pro lapų apačioje esančias žioteles į paviršių išauga labai išsišakoję konidijakočiai su konidijomis, kurias vėjas lengvai nuplėšia ir išnešioja. Sausu oru šis parazitas plinta konidijomis. Patekusios ant bulvės lapų, jos sudygsta, ir išauga nauja grybiena. Lietingais metais konidijos virsta zoosporangėmis, kuriose susidaro po daug dvižiužių zoosporų. Iš kurių išauga grybiena. Lyjant kartu su lietaus lašais zoosporos patenka į dirvą, pasiekia bulvių gumbus, prasiskverbia į juos ir sukelia jų puvimą. Prieš žiemą bulviapūdis neretai dauginasi lytiškai: rudenį ant grybienos, esančios ant bulvienojų lapų, susidaro lytiniai organai: anteridžiai ir oogonės. Šiems susiliejus, susidaro spora su storu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!