Don Kichoto charakteristika

Charakteristika Don Kichotas Migelis de Servantesas (1547-1616) – žymiausias ispanų rašytojas, visame pasaulyje išgarsėjęs savo romanu „Išmoningasis idalgas Don Kichotas iš La Manšos“, arba tiesiog „Don Kichotas“. Pagrindinis šio romano herojus – bajoras Don Kichotas, pasakojimo pradžioje buvo labai turtingas, tačiau visą: „laisvalaikį praleisdavo skaitydamas“ ir pamiršdavo visus kitus darbus. Greitai šis jo pomėgis virto pamišimu - jis nei dieną, nei naktį neatsitraukdavo nuo knygos, o skaitydavo riterinius romanus. Don Kichotas pardavė visą savo turtą ir už visus pinigus nusipirko romanų. Galiausiai jis tiek daug prisiskaitė, kad jam: „dingtelėjo tokia keista mintis <...> imti ginklus bei arklį, iškeliauti į platųjį pasaulį nuotykių ieškoti“. Taigi Don Kichotas pradėjo mąstyti ir elgtis, kaip vienas jo knygų veikėjų. Nutaręs iškeliauti pirmiausia susirado senus šarvus, kuriuos paveldėjo iš protėvių ir, kurie: „ilgus amžius gulėjo kampe pamiršti, aprūdiję ir apipeliję“. Tada susirado seną kuiną, ir pavadino jį Rosinantu. Nuvalęs ginklus, davęs kuinui vardą, nusprendė, kad trūksta dar vieno dalyko – „rasti damą, kurią galėtų įsimylėti“. Tai buvo vienas iš riterių klajūnų bruožų, o Don Kichotas kaip vienas jų, griežtai laikėsi taisyklių ir tąja dama tapo Dulsinėja iš Toboso. Dar jam labai svarbu buvo turėti ginklanešį ir idalgas į tarnybą priėmė patį pirmą kelyje pasitaikiusį valstietį, o tai buvo Sanča Pansa. Ir taip prasidėjo riterio ir jo ginklanešio nuotykiai. Aplinkinių akyse Don Kichotas buvo liesas, aukštas ir išprotėjęs idalgas, tik niekas nežinojo tikrosios šios „ligos“ priežašties, ir stengdavosi pasidaryti pramogą iš jo kvailysčių. Ir tik trys asmenys, kuriems buvo svarbus Don Kichotas, bandė sugrąžinti jam protą, tai – kunigas, kirpėjas ir dukterėčia, kurie netgi sudegino visas savo pono knygas apie riterius ir jų nuotykius. Pagrindinės idalgo vertybės – garbė, riterių elgesio kodeksas, taip pat kilnumas ir pagarba, o vienintelis jo klajonių tikslas buvo – sugrąžinti pasauliui „Aukso amžių“ – laikus, kai pasaulyje klestėjo: „tvarka, visur draugystė, visur sandora“. Don Kichotas stengėsi pagelbėti bėdos ištiktiesiems, tačiau jo pagalba buvo nereikalinga, ir pridarydavo daugiau bėdų, negu duodavo naudos. Tačiau, kai kalbama ne apie riteriškus dalykus ar riterių gyvenimą, Don Kichotas pasirodo nesąs toks beprotis, kokiu jį laiko aplinkiniai, net jo namų šeimininkė apie jį yra pasakius: „kad jų ponas kartkartėmis atrodąs visai sveiko proto žmogus“. O taip yra todėl, kad idalgas skaitė knygas, apie rierius, ir jo galva „pilna“ riteriškų dalykų. Nors ir laikomas visišku bepročiu, pajuokos objektu, Don Kichotas siekė gėrio, norėjo padaryti pasaulį geresniu, ir už tai jo veiksmai yra iš dalies pateisinami, tačiau vienas žmogus negali nieko pakeisti, taip ir Don Kichotas – atliko daug žygdarbių, kurie buvo bereikšmiai, bet nieko nepakeitė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!