Don Kichotas (XXII perskyrimas)

1. Don Kichotas konkrečioje situacijoje linkęs įsitraukti, įsigilinti į pačią situaciją ir atlikti savo priedermę: kovoti prieš prievartą, gelbėti ir globoti nelaiminguosius. Sančas Pančas nelinkęs įsitraukti į situaciją, neabejoja karaliaus teisingumu, bet vis tik klauso savo pono ir jam padeda atlikti jo riteriškus darbus.
• Katorgininkų pusėje nebuvo teisybės ir teisėjas paskelbė šališką sprendimą.
• Niekados nepritruks žmonių, kurie tarnaus karaliui, ne paversti vergais, o savo noru.
• Jam atrodo žiauru ir nežmoniška versti vergais tuos, kuriuos Dievas ir gamta sukūrė laisvus.
• Tie nelaimingieji nieko blogo nepadarė komisarams.
• Taip pat jis pradeda jiems grasinti, kad jei jie jo prašymo neklausys, jis jėga juos privers.
4.2. Manau, tai protingo, bet kartu ir naivaus žmogaus kalba, nes tie katorgininkai yra nusikaltėliai ir jie turi atlikti jiems numatytą bausmę, negano ar patinka jiems tai ir ar juos džiugina tas ar ne. Taip pat komisarai neturi teisės išlaisvinti karaliaus vardu nuteistus piktadarius, nors jie jiems nieko blogo nepadarė.
5. Don Kichoto sukelta muštynių scena charakterizuoja katorgininkus, kaip gudrius, sumanius žmones, kurie žino, ką reikia daryti ir kai visa ta situacija sukėlė palydovams sumaištį, nusikaltėliai sugeba pasinaudoti situacija ir atgauti laisvę bei sumaniai jos siekia: ,,Ir tikriausiai jam būtų buvę riesta, jei katorgininkai, sumetę, kad pasitaikė puiki proga ištrūkti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!