M. Servantesas "Don Kichotas"

Renesansu (prac. Renaissance – atgimimas) vadinamas Vakarų ir Centrinėje Europoje vyravęs kultūros ir meno klestėjimas – pereinamasis laikotarpis nuo vidurinių amžių prie naujųjų amžių kultūros (Italijoje – XIV-XVI a., daugelyje kitų šalių – XV-XVI a.). Šis judėjimas įkvėptas Antikos kultūrinių tradicijų ir noro būti arčiau gamtos, pasižymi ryškiu mokslo ir meno pakilimu.
Renesansas žmogų suvokė kaip atgijusią asmenybę, išsilaisvinančią iš viduramžių Bažnyčios dogmų bei spaudimo, scholastinių mokslų ir luominių normų varžtų. Suvokiama, jog žmogus ne tik dvasinė, bet ir kūniška būtybė. Pradedama gilintis į žmogaus protą, prigimtį, jausmus ir aistras.
Meninėje kūryboje renesanso metu išryškėjo žmogaus individualybė. Pasireiškė ne vien tik žmogaus dvasios išsilaisvinimas, iki tol nematytu mastu paplito pasaulietinis individualizmas ir pasipelnymo troškimas (katalikiškos inkvizicijos, taip pat protestantų Bažnyčios bandymai su šaknimis išrauti erezijas).
Renesansas neatsiejamas nuo humanizmo ir humanistų veiklos (lot. humanus – žmogiškas). Jau nuo XIV amžiaus humanistų, be visų antikos studijoms atsidavusių mokslininkų, puoselėjamas humanizmas ėmė reikšti žmogaus bei žmogiškumo gynimą bei kovą dėl žmogaus kaip asmenybės išlaisvinimo ir aktyvų priešinimąsi vergijai. Taigi, humanistais laikomi rašytojai, atviri gyvenimo visumai – Petrarka, Dž. Bokačas, E. Roterdamietis, F. Rablė, Šekspyras, Servantesas.
Vienas iš labiausiai paplitusių Renesanso romano žanrų buvo riterinis romanas. Tokios literatūros plitimą įtakojo renesanso epochai būdinga nuotykių ieškojimo dvasia. Minėtų romanų herojų riteriškumas buvo žmogaus idealo atspindys. Dailus kūno sudėjimas, fizinė ištvermė ir riteriams būdingas ryžtas bei drąsa žymėjo tiek dvasinį, tiek dorovinį tobulumą. Kita vertus, dauguma riterinių romanų buvo skirti tiesiog laisvalaikio pasiskaitymui. Šis aspektas svarbus, kadangi lėkštą, neturiningą riterinę literatūrą Servantesas vėliau parodijavo “Don Kichote”. Todėl, kad XVI a. riterių romanų skaitymo mada Ispanijoje buvo virtusi liga. Tie romanai jau nebuvo tikri riterių romanai, nes riterių epocha buvo praėjusi. Išnykęs žanras XV a. pab. keistu būdu buvo atgimęs ir sudominęs skaitytojus. Žmonės skaitė, kamavosi, o patys romanai buvo menkiausios kūrybinės vertės. Tačiau, Servantesas su savo parodija sudavė didelį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!