Dokumentinio filmo "Prie rugių ir prie ugnies" analizė

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/28187 1. Žiūrėdami filmą, palaipsniui užpildykite lentelę: ką poetas laiko vertybe ir kas iš šių vertybių tapo jo kūrybos temomis? Poeto vertybės Kūrybos temos  Šeima; tikėjimas; tėvynė ir jos ateities kūrimas; lietuvybė; Lietuvos istorija;      Lietuvos istorinė praeitis; tėvynės svarba žmogaus gyvenime; tėvynes ir žmogaus likimas; 2. Kokią idėją teigia pirmasis deklamuojamas poeto eilėraštis? Eilėraštis vaizduoja tėvynės gyvenimo kasdienybės svarbą kiekvienam lietuviui, kuris privalo būti jos dalimi. 3. Ką sužinome apie poeto šeimą? Tėvai susituokė 1925 metais. Marcinkevičiaus motina labai anksti mirė (1944 metais pavasarį) nuo vėžio, kuriuo sirgo pusantrų metų. Anot poeto, motina labai mylėjo savo sūnų, imdavo visada kartu su savimi į bažnyčią. 4. Tarp kokių medžių, anot poeto, sūpuojasi jo prisiminimai ir gyvenimas? Ką reiškia ši metafora? Anot poeto, tarp obelies ir maumedžio supasi atminties ir viso gyvenimo lopšys. Jau nuo seniau kiekvieno žmogaus gyvenimas buvo lyginamas su medžių augimu – jis auga, bręsta ir senėja. Taigi, ir šiuo atveju, medžių metafora yra tiesioginė nuoroda į poeto atmintį, prisiminimus ir jo, kaip poeto, augimą. Būtent medžiai jungia su artimaisiais, tolimomis giminėmis, tarsi savotiškai padeda palaikyti ryšį su jais. 5. Kada ėmė formuotis rašytojo santykis su Dievu? Kaip autorius suvokia Dievą? Rašytojo santykis su Dievu ėmė formuotis nuo pat vaikystės, kuomet kartu su mama vaikščiodavo į bažnyčią. Galvodavo apie Dievą ir prašydavo, jog padėtų motinai įveikti sunkią ligą (buvo netgi įžadus padaręs). Kadangi buvo neišgirstas Dievo, supyko ir ilgą laiką nesimelsdavo. Tačiau po kurio laiko poetas vis dėlto priėmė Dievą ir teigia, jog jis yra visur: ir medyje, ir žolėje, ir žmonėse: „Žinom mes tą ar nežinom – tai nesvarbu, jis yra.“ Jo manymu, atsitikus bėdai Dievas suklūsta mumyse ir pats žmogus suklūsta, dėl to rašytojas rado būda kaip suartėti su Dievu, kad jis būtų visur. 6. Kokią profesinę ateitį jam buvo numatę tėvai? Tėvas nutarė rašytoją leisti į gimnaziją („O ten jau matysis, kas iš jo išeis“), tačiau nuo pat pradžių buvo numatyta sūnų išleisti į kunigus. 7. Kokį istorinį reiškinį pergyveno poetas? Kaip tai palietė jį asmeniškai? Partizanavimo laikus, kuomet daug gimnazistų ir mokytojų ėjo priešintis, gintis už tėvynę. Vytautą Patapą, Algirdą Čižiką ir tarp jų Justiną Marcinkevičių suėmė, liepė apsirengti ir išsivežė. Marijampolėje mėnesį Marcinkevičius buvo tardomas, tačiau pakeliui namo užėjo į sodybą, kurioje tėvas, šeimininkė ir dar porą žmonių valgė. Poetas paprašė atsigerti, bet niekaip negalėjo prisipažinti, jog yra labai alkanas. Galiausiai pasakė, jog nori valgyti ir susigraudino: „Čia jau vyrui nelabai tinka, bet ką padarysi.“ 8. Ką Marcinkevičius atsimena apie Vilniaus universitetą? „Jums sunku turbūt įsivaizduoti, ką mums, to meto prieškarinės Lietuvos dar vaikėzams, reiškė Vilnius“ - jo manymu, jog Vilniaus širdis yra šio miesto universitetas. Pakliūti į universitetą, anot Marcinkevičiaus, buvo „nesvietiška svajonė“, kuri atrodė nepasiekiama. Taip pat jis prisimena, jog prie Vilniaus universiteto buvo senesnis bei pasviręs beržas, kurį rašytojas padainavo studentiškoje poemoje „Dvidešimtas pavasaris“ , tačiau prieš keletą metų audra išvertė senąjį beržą ir pasodino naują. Pasak rašytoją: „Tai, matyt, su žmogum taip – keičiasi studentų kartos ir mes keičiamės.“ Svarbu, paminėti, kad rašytojas kartu su kolūkiečiais dainuodavo universiteto chore. 9. Kas skatino poetą rašyti? Ant ko jam tai teko daryti pirmą kartą? Kaip jis vertina savo pirmuosius bandymus? „Ir visą laiką atrodė, kad aš privalau padaryti kažkokią knygą. Ne tai, kad privalau, bet mane traukė“. Poeto prisiminimuose išliko tėvo pasakojimai apie Lietuvos Nepriklausomybės karus. 1918 – 1920 metais, kai buvo pakelta Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, „trispalvė lietuviška “, o tėvas tuo metu buvo sargybininkas. Ir paveiktas šių istorinių pasakojimų, nusprendė visa tai pavaizduoti kūryboje. Tuo metu, popieriaus rašytojas neturėjo, todėl iš cemento ar trąšų popierinių maišelių išsikirpo knygos pavidalo lapus ir ėmėsi rašyti. Tačiau greitai nustojo rašyti, nes užgeso kūrybinis entuziazmas. Anot poeto, jo literatūrinė pradžia buvo nevykusi: „Pradedantis kūrėjas įeina į tą meninę, kūrybinę tikrovę, kuri tuo metu yra. Nuo jos jis tartum atsispiria ir bando eiti pats.“ 10. Be ko, anot poeto, negali egzistuoti tauta? Su kuo tą svarbų dalyką lygina? Tauta negali egzistuoti be kultūros, kuri gali būti iškreipta. Rašytojas kultūrą lygini su motinos veidu, kuris atspindi skausmą, netektį ir įvairiausius šiurpius išgyvenimus. Tačiau nepaisant visų šių paminėtų dalykų, anot rašytojo, išlieka motinos veidas, kurį galėtų atpažinti bet kur it bet kada. 11. Kaip Just. Marcinkevičiaus gyvenimas susijęs su vaikais? Būdamas studentas pradėjo dirbti žurnale „Genys“ ir būtent tada atsirado jo eilėraščiai, poemos „Grybų karas“, „Voro vestuvės“, „Greitoji pagalba“. Tačiau eilėraščiai vaikams atsirado gimus dviem dukroms, nes reikėdavo su jomis užsiimti, žaisti, todėl jis sugalvodavo įvairiausių pasakojimų (pavyzdžiui, kodėl įskrido gandras, ką rašytojas veiks žiemą). 12. Su kuo poetas sieja savo kūrybos, rašytos Lietuvos istorijos tema, pradžią? Savo kūrybos pradžią Marcinkevičius sieja su poema „Donelaitis“ (1963 metai). Būtent po šios poemos prasidėjo ėjimas Lietuvos keliu į dramatišką mūsų šalies istoriją. 13. Kaip poetas suvokia kiekvieno mūsų – lietuvio – misiją? Kiekvienam lietuviu Lietuva yra kaip likimas, uždavinys bei kiekvienas turi savyje atrasti tėvynę, kurios ateitį jis privalo kurti. 14. Kur ir kada rašytojas pradėjo savo žymiosios draminės trilogijos I dalį – „Mindaugą“? Rašytojas, paveiktas kūrybinio įkvėpimo, „Mindaugą“ pradėjo rašyti 1968 metų sausio pabaigoje – vasario pradžioje sanatorijoje „Dainava“. 15. Kaip poetas suvokia istorijos ir rašytojo santykį? Anot rašytojo, kūryba turi būti susijusi pagal istorinio meto aplinkybes ir pasakyti kuo daugiau tiesos, pavyzdžiui, Stalinui esant gyvam kiekviena to meto knygelė turėjo būti pradėta eilėraščiu apie Staliną, be šito knygelė buvo atmetama ir stengtasi siūlyti rašyti iš naujo. Tarsi istorinė situacija privalo atsispindėti kūryboje: visi išgyvenimai, skausmas ir neviltys. 16. Kokią idėją įkūnija Mažvydo asmenyje? Rašto, pirmosios knygos, lietuvybės palaikymo idėja 17. Ko, rašytojo nuomone, žmogui reikia šiame gyvenime? Žmogui, gyvenančiam žemėje, tereikia: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!