Divergentinis mąstymas

ĮVADAS Pasak psichologijos terminų žodyno, mąstymas – tai pažintinė asmeninė veikla, tikrovės atspindys per asmens perspektyvą. Išskiriamos tokios ryškiausios mąstymo dalys: vaizdinė, veiksminė, savokinė (samprotavimai, sąvokos, sprendimai). Mąstymo procesas gali būti sąmoningas arba nesąmoningas. Tai yra sąmonės dalis, į kurią patenka savęs bei savo jausmų suvokimas, minčių nagrinėjimas, išorinio pasaulio analizė. Taip pat mąstymas gali būti kritinis arba kūrybinis. Vienas iš kūrybinio mąstymo būdų yra divergentinis mąstymas, kurio išnagrinėjimas gali padėti suvokti „netradicinio“ mąstymo naudą bei prasmę. Šio darbo objektas yra divergentinio mąstymo procesas. Darbo tikslas – išanalizuoti divergentinio mąstymo procesą bei jo ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti divergentinio mąstymo teorinius aspektus; 2. Išnagrinėti divergentinio mąstymo taikymą. Darbo metodai: • Mokslinių darbų analizė; • Paskaitų medžiaga; • Internetinių šaltinių nagrinėjimas. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, du skyriai, išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje nagrinėjama divergentinio mąstymo samprata, analizuojamas divergentinis mąstymas kūrybinio mąstymo kontekste. Antrajame skyriuje aptariamos divergentinio mąstymo strategijos bei pateikiama tokio mąstymo nauda. 1. DIVERGENTINIO MĄSTYMO TEORINIAI ASPEKTAI 1.1. Divergentinio mąstymo samprata J. P. Guilford (1950), garsus kūrybinės psichologijos atstovas, pateikė bei pristatė modelį, kuris apibūdina žmogaus proto struktūrą ir yra sudarytas iš 120 intelekto faktorių. Faktorius, kuris yra įvardijamas kaip sugebėjimas identifikuoti problemas, pavadintas divergentiniu mąstymu. Ši mąstymo rūšis yra atsakinga už neįprastų, netradicinių idėjų generavimą. Tai yra mąstymo būdas įvairiais, skirtingais keliais, kurie veda link originalių minčių. (Grakauskaitė-Karkockienė, Sičiūnienė, Strolienė, 2016). Tyrimai parodė, kad divergentinis mąstymas yra siejamas su kūrybiškumu ir žaismingumu. Pavyzdžiui, vaikams, kurie žaidžia daugiau, būdingi tokie bruožai, kaip smalsumas, atkaklumas bei pasiryžimas rizikuoti – tai yra svarbios savybės, kai ieškoma inovatyvių sprendimų. Taip pat teigiama, kad toks mąstymas lemia padidėjusį kūrybiškumo lygį paauglystėje bei suaugus (Le Cunff, 2021). Norint geriau suvokti divergentinio mąstymo esmę, svarbu paminėti ir kitą faktorių – konvergentinį mąstymą. Šis mąstymas yra atsakingas už vieno teisingo atsakymo paiešką. Konvergentinis mąstymas prasideda nuo fokuso ties daug skirtingų minčių bei variantų, iš kurių vėliau atrenkamas tinkamiausias atsakymas ar veiksmų seka. Žemiau esančiame paveikslėlyje galima matyti konvergentinio bei divergentinio mąstymo schemas. 1 pav. Konvergentinio bei divergentinio mąstymo schemos (Le Cunff, 2021) Akivaizdu, kad konvergentinio mąstymo metu įvairūs faktai bei išankstinės žinios sueina į vieną galutinį variantą, o divergentinio mąstymo procesas vyksta atvirkščiai – iš vienos abstrakcijos kyla daug skirtingų, inovatyvių bei kūrybiškų idėjų. Le Cunff (2021) teigia, jog konvergentinis mąstymas yra pagrįstas jau turimomis žiniomis ir informacija, o divergentinis mąstymas remiasi vaizduote, jis vyksta spontaniškiau, nelinijiniu, laisvai besiliejančiu būdu. Pažymima, kad konvergentinis mąstymas nėra blogas, geriausiai jis veikia derinamas kartu su divergentiniu mąstymu. Vykstant idėjų generavimo procesui, divergentinio mąstymo metu gali kilti daug įvairių, galbūt netgi beprotiškų idėjų, kurias išfiltruoti gali padėti būtent konvergentinis mąstymas. Jį pasitelkus galima lengviau išsiaiškinti, kuris sprendimas yra optimaliausias, realiausias bei geriausiai įgyvendinamas ir taip išspręsti iškilusią problemą. Pasak Grakauskaitės-Karkockienės, Sičiūnienės bei Strolienės (2016), J. P. Guilford (1950) pradėtus darbus tęsė kitas žymus kūrybos psichologijos tyrinėtojas E. P. Torrance (1915–2003). Pasiremdamas kūrybinės psichologijos pradininko Guilford teorija, tyrinėtojas apibrėžė divergentinio mąstymo sudedamąsias dalis: 1. Detalumą; 2. Lankstumą; 3. Originalumą; 4. Sklandumą. Mąstymo detalumas – tai gebėjimas išskirti detales savo darbe, tam tikrame kūrinyje. Mąstymo lankstumas – tai įgūdis išreikšti į įvairias kategorijas patenkančias idėjas. Mąstymo lankstumas susideda iš spontaniško lankstumo (kuo didesnio kiekio skirtingų sričių idėjų sukūrimas) bei adaptyvaus lankstumo (pagalba sprendžiant išskirtines problemas). Mąstymo originalumas – retai išreiškiamos originalios mintys, netradicinių, nestandartinių sprendimų generavimas. Mąstymo sklandumas – tai gebėjimas per apibrėžtą laiko tarpą sukurti kaip įmanoma daugiau idėjų (Krasauskienė, 2008). Guilford teigia, kad kūrybingas asmuo geba pamatyti bei identifikuoti kylančius iššūkius ir iš naujo apibrėžti jų sąvokas, todėl kai kurie tyrinėtojai problemų sprendimą apibūdina kaip vieną iš divergentinio mąstymo savybių. Kitaip ji dar vadinama jautrumu problemai – tai žmogaus sugebėjimas pamatyti problemos pagrindą, pastebėti tam tikrus šablonus, suvokti supančią aplinką (Petrulytė, 2001). E. P. Torrance pateikė kūrybiškumo klausimynus (Torrance test of Creative Thinking), kurie iki šių dienų yra naudojami divergentiniam mąstymui tyrinėti. Apibendrinus galima teigti, kad divergentinis mąstymas, visų pirma apibūdintas J. P. Guilford, vėliau buvo apibrėžiamas skirtingai. Carson (1999) jį apibūdino kaip pagrindinį kūrybiškumo veiksnį, Costa (1991) jį laikė mąstymo rūšimi, Reber (1995) divergentinį mąstymą vertino kaip kūrybiškumo sinonimą, tačiau visgi dauguma autorių šį mąstymo būdą laiko itin svarbiu kūrybiškumo vystymuisi bei treniravimui (Grakauskaitė-Karkockienė, Sičiūnienė, Strolienė, 2016). 1.2. Divergentinis mąstymas kūrybinio mąstymo kontekste Kūrybinis mąstymas – asmens intelektinių bruožų gama, kuri padeda sukurti kažką naujo bei į esamą situaciją pažvelgti pasitelkiant vaizduotę. Šis terminas apibrėžiamas įvairiai, tačiau beveik visais atvejais sutinkama, kad kūrybinis mąstymas siejasi su intuicija, galvojimo operacijomis, veikla, kurios rezultatas yra naujas, originalus darinys. Kitaip kūrybinis mąstymas dar yra vadinamas produktyviuoju (Kaffeman, 2001). J. P. Guilford kūrybinį mąstymą siejo su divergentiniu mąstymu, kadangi jie abu pasireiškia kaip gebėjimas generuoti skirtingus problemų sprendimus (Krasauskienė, 2008). Išskiriami tokie divergentinio, kaip kūrybinio mąstymo, pagrindiniai bruožai: 1. Skatina kreipti dėmesį ne į save, bet į kylančius iššūkius ir galimybių juos išspręsti generavimą; 2. Kuria naujus derinius, skatina mąstyti „už dėžės ribų“; 3. Padeda apgalvoti daugybę skirtingų variantų, nebijoti prisiimti riziką; 4. Orientuojasi į ateitį, bando išvengti pasenusių sprendimų, kasdieniuose dalykuose padeda įžvelgti naujas savybes; 5. Mąstymo procesas pasireiškia mąstymo detalumu, lankstumu, originalumu, sklandumu (Krasauskienė, 2008). Kūrybingai mąstantis žmogus, nors ir apmąsto praeitį, kas yra būdinga konvergentinio mąstymo tipui, tačiau divergentinio mąstymo pagalba suranda naujus jau turimų žinių bei informacijos pritaikymo būdus. Kūrybinga asmenybė mąsto apie naujus konceptus, geba palikti nustatytas taisykles ir rėmus. Tokio žmogaus kūryba leidžia pažvelgti į save ir į pasaulį naujoje šviesoje (Krasauskienė, 2008). Taip pat tai gali suteikti įkvėpimo, padėti galvoti kitaip, užnugaryje palikti įprastus standartus, kurie neleidžia į situaciją pažiūrėti kitu kampu ir trukdo divergentinio mąstymo vystymuisi. 2. DIVERGENTINIO MĄSTYMO TAIKYMAS 2.1. Divergentinio mąstymo strategijos Divergentinio mąstymo tikslas – per trumpą laiko tarpą sugeneruoti daug skirtingų idėjų tam tikra tema. Toks procesas apima temos padalijimą į įvairius komponentus tam, kad būtų galima gauti daug informacijos apie skirtingus temos aspektus. Paprastai tai vyksta spontaniškai ir sklandžiai, todėl idėjos yra generuojamos atsitiktinai ir nesistemingai. Norint pradėti galvoti apie potencialias temas, rekomenduojama praktikuoti savianalizę bei temų analizę. Atliekant savianalizę bei norint identifikuoti potencialias temas, patariama pabandyti sau užduoti tokius klausimus, kaip: • Kaip aš leidžiu savo laiką? Kokios yra mano veiklos įprastą dieną? • Ką aš žinau? Kokios yra mano kompetencijos sritys? Ką aš mokausi? • Ką aš mėgstu? Kokie yra mano pomėgiai? Kokie mano interesai? • Kas manęs neramina? Ką norėčiau pakeisti pasaulyje ar savo gyvenime? • Kokie yra mano stipriausi įsitikinimai, vertybės ir filosofijos? Atliekant temų analizę, rekomenduojama užduoti sau klausimus, kurie padėtų susiaurinti bei apibrėžti plačią temą į konkretesnę ir labiau sutelktą. Žodį tai reikėtų pakeisti savo rūpima tema bei nagrinėjamu objektu. • Kaip būtų galima tai apibūdinti? • Kokios yra to priežastys? • Kokie yra to padariniai? • Kas tame yra svarbu? • Kokios yra mažiausios dalys, sudarančios tą dalyką? • Kaip tai pasikeitė? Kodėl šie pokyčiai yra svarbūs? • Kas apie tai yra žinoma ir kas nežinoma? • Kokiai idėjų ar objektų kategorijai tai priklauso? • Ar tame yra kažkas gero ar blogo? Kodėl? • Kokius pasiūlymus ar rekomendacijas būtų galima pateikti? • Kokie yra skirtingi to aspektai? Moksliškai įrodyta, kad yra nemažai metodų, kurių pagalba galima tobulinti bei skatinti divergentinį mąstymą. Keletas iš jų yra: • Minčių žemėlapis. Patariama pradėti centre ir pridėti taškų, kuriuos vėliau galima sujungti kaip šakas. Šis būdas padeda smegenims dirbti asociacijos būdu. • Smegenų šturmas. Šis metodas labiau skatina ne kokybę, bet kiekybę. Rekomenduojama generuoti kuo daugiau idėjų. Sugalvojus idėją, prie jos galima pridėti tam tikrą asociaciją, kad gimtų dar viena, nauja idėja. • Laisvas rašymas. Rekomenduojama susikoncentruoti ties tam tikra tema ar klausimu ir rašyti apie jį kuo ilgiau sąmonės srauto būdu. • Dienoraščio rašymas. Tai yra puikus būdas išryškinti savo mąstymą generuojant naujas idėjas. Taip pat yra įrodyta, kad šis metodas padeda gerinti psichologinę sveikatą. • Menas. Piešimas, tapymas, grafikų ar įvairių iliustracijų kūrimas padeda mąstyti neribotai („už dėžės ribų“) ir panaudoti savo kūrybiškumą. • Vaidmenų žaidimai. Ši metodika yra plačiai naudojama psichoterapijoje, tačiau tai taip pat yra puikus būdas praktikuoti divergentinį mąstymą, įsivaizduojant save kito personažo vietoje. 2.2. Divergentinio mąstymo nauda Divergentinis mąstymas yra gebėjimas generuoti daug idėjų iš vienos idėjos. Manoma, kad tai yra vienas iš svarbiausių kūrybiškumo veiksnių. Daugelis žmonių gauna daugybę praktikos konvergentinio mąstymo srityje, ypač mokykloje, tačiau labai mažai patirties divergentiniame mąstyme. Dėl to iškyla kūrybiškumo problemos, nes vaizduotė bei naujų idėjų generavimo savybės turi būti treniruojamos. Toliau apibūdinami pagrindiniai divergentinio mąstymo privalumai ir trūkumai. Privalumai: • Tai yra lankstaus mąstymo tipas, leidžiantis pažvelgti į situaciją iš įvairių kampų; • Propaguojant divergentinį mąstymą, sumažėja savikritika, kadangi koncentruojamasi į naujus įkvėpimo šaltinius; • Didelis naujų idėjų skaičius; • Koncentruojamasi į bendrą situacijos, idėjų ir problemų vaizdą; • Vadovaujantis tokiu mąstymo tipu yra lengviau palikti komforto zoną ir dorotis su naujais iššūkiais. Trūkumai: • Koncentruojantis vien į bendrą vaizdą, galima nepastebėti detalių, kurios taip pat gali būti svarbios; • Iškeliama idėjų ir sprendimų kiekybė, todėl atsiranda rizika iki galo neivertinti jų kokybės; • Iškyla rizika per daug užsisvajoti ir „užstrigti sapne“; • Kūrybinis mąstymas yra natūraliai siejamas su divergentiniu mąstymu, kadangi abu tipai koncentruojasi į naujų idėjų taikymą bei skirtingų sprendimų paiešką. Nesunku pastebėti, kad divergentinis mąstymas reiškia atvirumą naujoms galimybėms ir aibę pasirinkimų, kurie gali būti nepastebimi iš pirmo žvilgsnio, bet atrandami proceso metu. Taigi, žinoma, kad divergentinio mąstymo procese galima įžvelgti ir trūkumų bei iškylančių rizikų, tačiau šio mąstymo būdo taikymas gali padėti pažvelgti į įvairias situacijas iš kitos perspektyvos. Kai kurie šaltiniai teigia, jog tai yra daugeliui žmonių neįprastas, netradicinis mąstymo būdas, todėl jo praktikavimas skatina „išlipti iš rėmų“, lavina vaizduotę, ugdo kūrybiškumą bei gimdo naujas idėjas. IŠVADOS 1. Divergentinis mąstymas – tai kūrybiškų vienos problemos sprendimų ieškojimas. Taip pat divergentinį mąstymą galima apibūdinti kaip sklandų, spontanišką, netiesinį požiūrį, kuris yra grindžiamas smalsumu. Išskiriami keturi divergentinio mąstymo komponentai: detalumas, lankstumas, originalumas, sklandumas. Taip pat nuorodomi tokie divergentinio, kaip kūrybinio mąstymo bruožai, kaip: skatina kreipti dėmesį ne į save, bet į kylančius iššūkius ir galimybių juos išspręsti generavimą; kuria naujus derinius, skatina mąstyti „už dėžės ribų“ ir kt. 2. Divergentinio mąstymo tikslas – per trumpą laiko tarpą sugeneruoti daug skirtingų idėjų tam tikra tema. Norint pradėti galvoti apie potencialias temas, rekomenduojama praktikuoti savianalizę bei temų analizę. Tokios analizės pataria sau užduoti tokius klausimus, kaip: ką aš žinau? Kokios yra mano kompetencijos sritys? Ką aš mokausi? Taip pat tokius, kaip: kaip būtų galima tai apibūdinti? Kokios yra to priežastys? Kokie yra to padariniai? Manoma, kad divergentinio mąstymo taikymas yra vienas iš svarbiausių kūrybiškumo veiksnių. Išskiriami tokie divergentinio mąstymo privalumai, kaip: lankstaus mąstymo tipas, leidžiantis pažvelgti į situaciją iš įvairių kampų; didelis naujų idėjų skaičius ir kt. Taip pat paminimi ir šio mąstymo trūkumai, pavyzdžiui: koncentruojantis vien į bendrą vaizdą, galima nepastebėti detalių, kurios taip pat gali būti svarbios. LITERATŪRA 1. BAER, J. (2014). Creativity and Divergent Thinking. A Task-Specific Approach. ISBN 9781315806785. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!