Disidentinis judėjimas

Lietuvos visuomenė niekada nebuvo susitaikiusi su sovietų okupacija. Nuslopinus ginkluotą pasipriešinimą, laisvės kova tęsėsi. Partizaninį judėjimą pakeitė „tylioji“ rezistencija, disidentinis sąjūdis. Neginkluotos rezistencijos susiformavimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje įnešė didelį indėlį į SSSR sužlugimą, nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Nuo šeštojo dešimtmečio iki pat Berlyno sienos griuvimo opozicija komunizmui reiškėsi ne vienoje Rytų Europos šalyje: Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje. Disidentinis judėjimas vyko ir Sovietų Sąjungoje, kur ypač svarbų vaidmenį vaidino Rusijos disidentai. Tačiau lyginant su kitomis sovietinėmis respublikomis, Lietuvos SSR pilietinis pasipriešinimas sovietinei sistemai buvo itin intensyvus.
Su partizanų judėjimu susijusias organizacijas po 1953 m. palaipsniui pakeitė kitos, ne karinį pasipriešinimą vykdžiusios organizacijos. Kūrėsi jaunimo organizacijos bei grupės, kurių iniciatoriais tapo iš lagerių grįžę pasipriešinimo dalyviai, besimokantis jaunimas ir inteligentija. Šeštajame dešimtmetyje tokių organizacijų bei grupių veikla buvo pagrindinis neginkluoto pasipriešinimo būdas. Jų nariai platino antisovietinius atsišaukimus ir tautinę atributiką, viešose vietose iškeldavo griežtai draudžiamas trispalves Lietuvos vėliavas, slapta studijavo draudžiamą Lietuvos istoriją, literatūrą ir kultūrą. 1955–1958 metais KGB Lietuvoje išaiškino 61 nelegalią organizaciją, kurių veikloje dalyvavo 303 žmonės, daugiausia jaunimas. 1956–1957 metais KGB užfiksavo 126 antisovietinių atsišaukimų platinimo atvejus, 419 anoniminio pobūdžio laiškų (V. Tininis, Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai, Vilnius, 1994, p. 82). Rengtos ir viešos protesto akcijos – pavyzdžiui, 1956 m. demonstracijos Vilniaus ir Kauno kapinėse, kuriose lietuviai išreiškė palaikymą Vengrijos revoliucijai.
Darbo tikslas-apibūdinti disidentinį režimą.
1. Išanalizuoti disidentinį judėjimą.
2. Aprašyti jo ištakas.
3. Analizuoti literatūrą.
Darbo objektas-disidentinis judėjimas.
Susilpnėjus totalitariniam režimui 1955-1959 m., Lietuvoje vėl sustiprėjo antisovietinis sąjūdis. Jam turėjo įtakos ir 1955-1956 m. įvykiai Lenkijoje ir Vengrijoje. Pirmą kartą po rezistencijos nuslopinimo atvira politinio protesto akcija Lietuvoje įvyko 1955 11 02 Kaune. 1955-1958 m. Valstybės saugumo komitetas (KGB) išaiškino nelegalią organizaciją, kurių veikloje dalyvavo 303 žmonės, daugiausiai jaunimas.
Pasipriešinimo sąjūdžio susiformavimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje yra unikalus reiškinys. Lietuvoje pasipriešinimas niekada nebuvo visai išnykęs. Ginkluotajai rezistencijai išsekus, Lietuvoje ėmė ryškėti nauja pasipriešinimo forma, daugelio autorių vadinama pasyviosios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!