Dirvožemiai konspektas

Dirvožemis – viršutinis, purusis žemės plutos sluoksnis, kuris aprūpina augalus maisto medžiagomis, vandeniu ir kuriame augalai gali augti. Dirvožemio derlingumas – svarbiausioji savybė, skirianti jį nuo uolienų. Derlingumą lemia dirvožemio sandara, vandens nutekėjimas, rūgštumas, organinių medžiagų kiekis, reljefas, klimatas, žemdirbystės metodai. Dirvožemis susidaro veikiant įvairiems veiksniams, šis procesas vadinamas – dirvodara. Dirvožemis susidaro iš paviršinio uolienų sluoksnio – dirvodarinės uolienos (tai gali būti smėlis, priesmėlis, molis, priemolis, žvyras ir pan.). Paviršinis uolienų sluoksnis nuolat veikiamas išorinių veiksnių (lietus, vėjas, temperatūros svyravimai) dūla fiziškai ir chemiškai. Vėliau jame įsikuria augalai. Yrant organinėms medžiagoms, susidaro puvenos, dar vadinamos humusu. Jis yra svarbiausia dirvožemio dalis. Organinių atliekų skaidyme dalyvauja daugybė smulkių dirvožemio organizmų. Ilgainiui humuso sluoksnis storėja, todėl dirvožemyje ima augti vešlesnė augalija. Dirvodara – lėtas procesas. Lietuvos sąlygomis per metus susidaro tik apie 0,1 mm. Dauguma Lietuvos dirvožemių pradėjo formuotis pasitraukus paskutiniams ledynui. Vidutinis jų storis apie 1 m.
Vyksta po spygliuočiais miškais, taip pat būtina sąlyga daug kritulių. Lengvai tirpstančios medžiagos išplaunamos iš viršutinių sluoksnių į gilesnius. Tai nederlingiausi Lietuvos dirvožemiai.
Vyksta po lapuočiais miškais, žoline augalijos danga(pievose). Susidaro tamsus puveningas humuso sluoksnis. Derlingiausi LT dirvožemiai, bet nedaug yra.
Pelkėjimas
Dėl drėgmės pertekliaus (kai gruntinis vanduo arti paviršiaus, arba labai negiliai) susidaro nepalankios sąlygos augalams irti, jie nebesupūva, o ima kauptis durpių sluoksnis. Dirvožemis durpėja.
Dirvožemių tipai (grupės)
• Išplautžemiai (anksčiau velėniniai jauriniai)- vidutinio derlingumo, gana rūgštūs. Daugiausia jų Žemaičių, Baltijos, Medininkų aukštumose.
• Jauražemiai – labiausiai sujaurėję, itin rūgštūs, nederlingi. Daugiausia jų PR lygumoje, Kuršių nerijoje.
• Kalkžemiai (velėniniai karbonatiniai)– susidarę iš karbonatingų uolienų, yra neutralaus rūgštingumo, turi palyginti daug puvenų. Jų daug Vidurio žemumoje, apie Šakius, Kudirkos Naumiestį, Joniškį, Biržus. Derlingiausi Lietuvos dirvožemiai 8 % bendro dirvožemių ploto.
• Rudžemiai – tamsiai ar šviesiai rudi gana derlingi priemolingi dirvožemiai.
• Palvažemiai – susidaro nuolat užmirkstančiose lygumose ir pažemėjimuose, panašūs į kalkžemius, tik labiau įmirkę. Nusausinti prilygsta našiausiems Vidurio žemumos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!