Dieviškoji komedija ,,Pragaras" ir filmas ,,Kur nuneša sapnai" analizė

,,Atsiremdami į klasiką, mes daromės tiesūs, teisingi, mūsų mintys atranda tikrąsias vertybes ir per jas randame kelią į kitą žmogų“, – teigia literatūrologas, rašytojas Regimantas Tamošaitis. Klasikiniai kūriniai atspindi žmogaus dvasinę kultūrą, estetinę – sensualinę būseną bei padeda suprasti to amžiaus ir kito laikmečio asmenybės vidinius išgyvenimus, nes kūrėjas gali būti pranokęs, pralenkęs savo laiką. Klasika gyvenimo materijoje įtvirtina idėją. Geriausiai tai matoma literatūros kūriniuose. Skaitydamas žmogus bando suprasti, ką jam nori perteikti rašytojas. Suvokimas ateina per jo paties pojūčius. Ši meno sritis, kaip ir dailė bei muzika, atskleidžia tam tikrą suvokimą apie žmonijos praeitį ir dabartį. Verta paanalizuoti, kokius amžinuosius klausimus apie Pragarą iškelia skirtingų epochų kūrėjai.
Viena vertus, „Dieviškoji komedija“ – viduramžių italų poeto Dantės Aligjerio poema – laikoma italų literatūros šedevru, paprastai priskiriama prie svarbiausių pasaulio literatūros kūrinių, atsispindi XIV amžiaus pasaulėžiūrą, žmogaus santykis su dieviškosiomis sferomis: Rojumi, Skaistykla, Pragaru. „Dieviškosios komedijos“ dalyje „Pragaras“ vaizduojama poeto Dantės kelionė per Pragarą:,, Gyvenimo nuėjęs pusę kelio./Aš atsidūriau tankmėje, / Pametęs tiesų pėdsaką takelio“. Nuėjęs pusę kelio, reiškia, kad jis tada buvo 35 metų. Pirmiausia Poetas atsiduria tamsiame miške - pusiaukelėje pilno klaidų žmogaus gyvenimo. Čia jam kelią pastoja trys žvėrys, nuodėmingiausios aistros: lūšis vaizduoja gašlumą, liūtas – puikybę, vilkė – godumą. Mergelė Marija, Liucija ir Beatričė į pagalbą siunčia poetą Virgilijų, kuris perkeltine prasme suvokiamas kaip žemiškoji išmintis, žmogaus protas. Kartu Dantė ir Virgilijus patenka į pragaro prieangį, kuriame laikomos vėlės, Dangui – per blogos, o pragarui – per geros: tai tinginiai, nerangūs žmonės, nusikaltę apsileidimu (galvojat, kad čia pakliūsit? Ne. Galit ir į Penktąjį papult). Dantei jos neįdomios, nekeliančios nei gailesčio, nei pykčio. Pragaro prieangį žymi užrašas ant vartų: ,,Čia kelias į dejonių viešpatystę./ Čia kelias ten, kur skausmas ir tamsa./ Čia kelias į šešėlių karalystę./ Kūrėją mano įkvėpė tiesa./ Pirmoji meilė suteikė man galią/ Ir išminties nemirštanti šviesa./...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!