Dielektrikų elektrinių savybių tyrimas

Darbo užduotis. Nustatyti įvairių dielektrikų plokštelių santykinę dielektrinę skvarbą, dielektrinį jautrį ir poliarizuotumą.
Teorinio pasirengimo klausimai. Poliniai ir nepoliniai dielektrikai. Poliarizuotumas. Dielektrinė skvarba ir dielektrinis jautris. Kondensatoriaus talpa.
2) tarp šių centrų nuotolis .
Pirmieji vadinami nepoliniais, antrieji poliniais dielektrikais. Pastarųjų dielektrikų molekulė apibūdinama dipoliniu momentu ; čia dipolio petys nukreiptas nuo neigiamų elektros krūvių centro link teigiamų krūvių centro; q – vieno ženklo krūvio modulis. Nepolinės molekulės , o kartu ir , lygūs nuliui.
Kai dielektriką neveikia elektrinis laukas (), dėl molekulių šiluminio judėjimo, poliniam dielektrikui geometrinė suma , o kartu ir , lygūs 0. Tokį dielektriką vadiname nepoliarizuotu. Neveikiant laukui ir nepolinis dielektrikas būna nepoliarizuotas ( = 0), nes kiekvienos molekulės dipolinis momentas .
Nepolinį dielektriką veikiant stiprumo elektriniu lauku, jis kiekvieną molekulę deformuoja, (+) ir () krūvių centrai prasiskiria – molekulė pasidaro dipoliu. Jo tūrio vieneto dipolinis momentas (poliarizuotumas) proporcingas lauko stiprumui
; (2)
čia χ – medžiagos dielektrinis jautris.
Elektrinis laukas polinio dielektriko dipolinius momentus dalinai orientuoja lauko kryptimi ir dielektrikas taip pat poliarizuojamas. Nelabai stipriuose elektriniuose laukuose šių vektorių orientacijos tobulumas, o tuo pačiu geometrinė suma bei poliarizuotumas išreiškiami taip pat (2) lygtimi.
Taigi išorinis elektrinis laukas poliarizuoja tiek polinį tiek ir nepolinį dielektriką. Poliarizuotas dielektrikas pats kuria elektrinį lauką ir, pagal laukų superpozicijos principą, kiekviename taške jų stiprumai geometriškai susideda. Jei vienalytis dielektrikas užpildo visą erdvę, kurioje egzistuoja elektrinis laukas, arba jo paviršiai yra ekvipotencialiniai, tai šių laukų kryptys būna priešingos ir atstojamojo lauko dielektrike stiprumas
; (3)
čia E0 – lauko stiprumas vakuume. Dydis ε vadinamas santykine dielektrine skvarba ir išreiškiamas lygybe
ε = 1 + χ , (4)
t.y. priklauso nuo dielektriko gebėjimo poliarizuotis (dielektrinio jautrio χ ).
Darbo aprašymas. Dielektrinę skvarbą ε ir kitus dydžius nustatysime naudodami plokščiojo kondensatoriaus talpos priklausomybę nuo dielektriko, užpildančio tarpą tarp jo elektrodų, savybių. Kaip žinome, plokščiojo kondensatoriaus talpa
; (5)
čia - elektrinė konstanta, S – vieno elektrodo dengimosi su kitu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!