Didieji geografiniai atradimai

Žemės geografijos pažinimas kupinas dramatiškų ieškojimų,nužymėtas tūkstančiais,veikiausiai milijonais žmonių gyvybių.
Žemės geografijos pažinimo istotija yra neatskiriama visuomenės istorijos dalis, galaudžiai susijusi su bendrąją žmonijos raida.Todėl nei atskiros kelionės, nei naujų žemių atradimai, nei naujos kartografijos bei geografijos sąvokos nėra atsitiktinės. Geogarfijos šaka apie paviršiaus formas –geomorfologija- atsirado dar vėliau (XIXa.pradžioje), kai buvo sukurti pirmieji hipsometriniai žemėlapiai, juos imta sudarinėti taip vėlai dėl to, jog ilgai nebuvo deramų optinių priemonių atstumams bei aukščiams nustatyti. Taigi kiekvienas geografinis atradimas ir suradimas vienaip ar kitaip priklausė nuo ekonominių bei techninių visuomenės laimėjimų.
Ne visai teisinga ir vienašališka būtų teigti, jog geografiniai žygdarbiai buvo tarsi „stumiami“ , vien civilizacijos raidos ir socialinių aplinkybių skatinami.Anaiptol. Nauji geografiniai atradimai turėjo ir grįžtamąjį poveikį: skatino transporo plėtotę, gyvino prekybą,dėl to didėjo prekių paklausa,tobulėjo gamyba.Itin didžiulę įtaką geografiniai atradimai turėjo žmonių pasaulėžiūrai.Jie ne tik skatino pažinimą,mokslinius tyrimus, bet ir padėjo formuotis naujiems politiniams reiškiniams.
XIV – XVI a. renesansas – kaip antikinės kultūros atgimimo laikotarpis, buvęs po Viduramžių “kultūrinės nakties”. Po Romos imperijos žlugimo ir jos kultūros sunykimo iki pat tos kultūros atgimimo viešpatavo tūkstantmetė kultūrinė monotonija ir tamsa: meno ir literatūros mūzos, palikusios Europą tik XIV a. pradžioje grįžo į Italiją, sukeldamos didingą menų bei laisvos minties atgimimą, išaukštinantį antikinį gražaus harmoningo žmogaus idealą.
Tokia buvo istorinė epocha, įsiterpusi tarp Viduramžių ir moderniųjų laikų. Renesanse susipina įvairių kultūrų tradicijos. Kultūrinius saitus su ankstesnėmis epochomis atskleidžia: 1. Antikinių žinių garbinimas. 2. Nauja antikinių žinių panaudojimo kryptis. 3. Kultūros sekurializacija (nereliginės miestietiškos kultūros atsiradimas).
Turbūt renesanso laikotarpiu žmogaus sąmonė subrendo iki tokio lygio, kad pradėjo busti savimonė, troškimas pažinti naują. Žmogus subrendo naujiems atradimams ir radikaliems pokyčiams. Tyrinėti pasaulį skatino ir mokslo raida, vis ryžtingesni pasisakymai apie žemės apvalumą.
1. Palyginti viduramžių ir renesanso kelionių suvokimą.
2. Apžvelgti didžiuosius geografinius atradimus, jų autorius, socialines, ekonomines prielaidas.
3. Paanalizuoti techninius laimėjimus.
4. Plačiau aptarti kiekvieną geografinį atradimą, jo autorius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!