Detalūs ekonomikos pradmenys

1.1.E tikslai ir problemos E –tai mokslas, kaip paskirstyti ar pasirinkti naudoti ribotus išteklius, norint patenkinti neribotus poreikius.E teorijos objektas bendriausia prasme yra mikro ir makro E tyrimai. MikroE– tyrinėja individualius sprendimus, verslininku, savininku, vartotoju elgėsi ir veikla. Makro tyrinėjimo objektas yra E kaip visuma, t.y. visas šalies ūkis ir ji apibudinančios kategorijos. Pagrindinis E tikslas sukurti ir įgyvendinti tokia E politika, kuri sumažintu žmonių problemas ir kad padidėtu nauda, gaunama iš jų darbo. Jo siekiant įskyla vienas dalykas,t.y. kiek E problemos turi būti sprendžiamos vyriausybes, kiek privačiu žmonių. Apie tai kalbama jau apie 200 metu. 1776m. A.Smit parašė “tautu turto prigimties ir priežąscių nagrinėjimas”, kurioje pirma karta buvo suformuluotos 2 svarbios idėjos:1) laisvos rinkos prekybos neturi kontroliuoti valstybe 2.) laisva rinka geriausiai priverčia gamintoja paklusta visuomenes interesams.D.Keinsas 1936m. paraše “bendroji užimtumo palūkanų ir pinigu teorija ”, kur sakoma, kad vyriausybe turi kištis i E tam, kad sumažintu nedarbą. Nedarbą galima sumažinti reguliuoti paklausa, vykdant atatinkama biudžetine politika. Šios dvi (Smito ir Keinio) kryptys suformavo monotoristų ir kensistu soc. rinkos arba socialdemokratines mokyklas. Abi kovoja dėl to, koks rinkos ir vyriausybes vaidmuo turi būti E. Bet ekonomistai daugiausia dėmesio skiria tam: 1.) pasiekti žema nedarbo lygi. Zm, norintys dirbti turi greitai ji susirasti. Masinis nedarbas yra E ir soc. blogis. ES-9% nedarbo, LT-12% (biržoj), tyrimai 17.1%, realiai –30%. JAV–4%. 2.) užtikrinti kainų stabilumą, išvengti vidutinio kainų lygio pakilimu-infliacija, ar nuosmukiu- defliacija. Labai staigus pakilimas- hiper–infliacija. ES- vid imfliacija 1.5-2%, LT-1.4%, ’99 buvo 0.8%, estijoje- 5-7%. didele imfaliacija blogai. Defliacija irgi blogai3.) siekti gauti kuo daugiau naudos ar didesniu rezultatu, naudojant ribotus isteklius. Yra du efektyvumo tipai: A) technologinis, kai viena preke gaminama su mažiausiais kastais. B) pasiskirstymo, kai prekiu rinkinys gaminamas min kastais optimaliai paskirsčius išteklius. 4.) siekti teisingesnio pajamu paskirs–tymo. Jei salyje dauguma zm gyvena pasiturinciai, neturetu buti skurdžiu. Skurdą išmatuoti pinigais sudėtinga. Min. gyvenimo lygis nėra skurdo riba. Įveikti skurdą galim: a) užtikrinti E augimą, sukuriant naujas darbo vietas ir leidžiant daugiau užsidirbt. B) paskirstant sukurtas nacional pajamas. 5.) užtikrinti E augima, tada gamybinis pajėgumas dides. Padidejima itakoje technologines naujo–ves, istekliu kiekybinis ir kokybinis augimas, vartojimo ir naudojimo santykis, uzsienio investicija.Visi tikslai tarpusavy susije ir vienas kitam priestarauja. Visu pasiekti neimanoma. 1.2.Poreikiai, istekliai, galimybes Istekliai, resursai yra visa tai, kas yra ar dar gali buti naudojama prekiu ir paslaugu gamyboje. Skirstomi:1)zeme 2.)kapitalas 3.)darbas 4.)verslumas. Zemes savoka placiausia. Tai zemes plotas,iskasenos, vanduo, oras, miskai. Kapitalu apibudinami daiktai, kurie naudojami prekiu ir paslaugu gamybos procese, medziagos, energija, pastatai. Gamybos ir augimo procesas vadinamas mater investicijom. Darbas tai protinis ir fizinis zm sugebejimas, reikalingas prekiu ir paslaugu gamybai. Verslumas: E pagrindas, sujungus isteklius galima pasiekia rezultatu, kurie lemia salies E,augimo greiti.Istekliu savininkams mokoma nuoma uz ju zeme, algos , palukanos, pelnas. Istekliu ir poreikiu neatitikimas itakoje retumo, nepakan–kamumo problema. Ja galima pavaiz–duoti gamybos galimybiu kreive, kuri parodo, ka galima pagaminti turimais istekliais ir esama technologija.Ji priklauso nuo santykio tarp vartojimo ir taupymo.E yra dar pozityvine arba aprasomoji ir normatyvine. Pozityvine E aiskina pasauli toki, koks jis yra ir kaip ji gali keisti ivairios E jegos.Normatyvine E nagrineja, koks turetu buti pasaulis, salis ar atskira jo dalis (pvz. Koks turetu buti min darbo lygis, skurdo riba, busto dydis). Svarbiausi E vystymosi elemen–tai yra : 1.) darbo pasidalijimas, kuris reikalauja mainu. 2.) mainai, t y pasikei–timo butinomis prekemis ir paslaugomis procesas (tiesioginiai arba piniginiai mainai). 3.) pinigai, kuriu deka sklandziai vyksta dauguma mainu sanderiu. Specializacijos ir mainai sudaro galimybes pasireiksti apsoliu–tinem ir lyginamajam pranasumui ,masto E, kuri ypac svarbi aiskinant tarptautine prekyba. Naujoji E- internetas, apibudinama kaip pastovus E augimas, paremtas efektyvia pinigu politika ir nuolat didejanciu produk–tyvumu, kuri uztikrina naujosios technologijos.E nebudingas technis–kumas. Dar susijusi su E globalizacija ir tarptautines prekybos barjeru panaikinimui. 1.3.Rinkos ir vyriau–sybes vaidmuo E V poreikis E-ai pasireiskia per:1)biudzetini finansa–vima (biudzetines islaidos) 2)mokes–cius 3) reguliavima istatymais. 4)valstybes ar savivaldybiu imoniu steigimas ir valdymas. 1) paskutinius 2-3 metus nac biudzetoapimtis apie 10 mljr istekliu, bendras vidinis produktas apie 42.5 mljr., sodos biudzetas 4.5 mljr. apie 1/3 dali veiklos valdo E. per biudzetines islaidas V konkreviai itakoja E; kiek atlyginimas, kiek stipkem, kiek gaminama produktu. V islaidos galima suskirstyti i: prekiu ir pas bei neatlygintini arba transferiniai ismokejimai, ty asmenu v skirta is–moka uz kuria tas asmuo nesiskaito jokiomis prekemis ar pas.(soc rupyba, bedarbyste). V nustato ir adminis–truoja mokescius, taip ji veikia tuos, kurie gauna prekes ir pas. Is dalies mokesciai daro itaka ir tam, kas gaminama. v igyvendindama vienokia ar kitokia mokesciu politika, gali itakoti kiek gaminti, kas gaminti? LT didziausia itaka daro tokie mokesciai: pvm ir akcizai,fiziniu asmenu mokes–tis, juridiniu asmenu pelno mokestis. Daugelyje saliu max pajamu dali sudaro asmeniniu pajamu mokesciai. Tas pajamu mokestis gali buti: progresyvinis, regresyvinis ir propor–cinis. LT taikomas proporcinis. Pro–gresyvinis- augant pajamoms, mokesciu tarifas dideja. Regresyvinis- atvirksciai. Pargrindinis mokesciu tikslas- tai valstybes pajamu didini–mas, nesukeliant per didelio visuomenes nepasitenkinimo. Ren–giant mokesciu sis-a, turi buti atsizvelgiama i:1)mokesciu sis-a turi buti neutrali, t y kuo maziau trukdyti rinkos jegoms2)jie turi buti tikslingi, t y siekti tam tikru tikslu. Pvz, individualus akcizas cigaretems ir alkoholiui, tai daroma del zm, o ne del pajamu. 3) jie turi buti teisingi, kad visi mokety daug maz vienodai. 4) jie turi buti paprasti, ty kiekvienas juos turetu suprasti ir moketi pasiskaiciuoti.Valstybe gali reguliuoti E tiek, kiek nori. Rinka1.) rinka skatina gamintojus pateikti tas prekes ir pas, kuriu pageidauja vartotojai.2.) rinka skatina isigyt naudingu ziniu ir igudziu 3.) ji skatina vartotojus taupiai vartoti retesnius produktus (nelaime, kavos ner). Retesni yra brangesni.4.) rinka skatina gamintojus taupyti retus, ribotus isteklius. 5.) ji suteikia laisve (ekonomine) 6.) rinka suteikia info apie vietines salygas (javai ar mieziai).Taip pat rinka: 1) rinka neryztingam zm kartais negali suteikti nieko daugiau kaip tik elementarios egzistencijos, bado laisve. Gamintojai reaguoja, kiek vartotojai turi pinigu. 2) rinka nefunkcionouja kaikuriose visuome–nes gyvenimo srityse (karines pajegos, policija, teismai..).3) rinkoje kainos ne visada buna beasmenes, nepaveiktos atskitu zm 4) rinka gali sukelti nepageidaujamus salutinio poveikio efektus (apsauga aplinkos) 5) nereguliuojama R gali buti nesta–bili, joje pasireiksti pokyciai 6) r-oje gamintojai daznai primeta savo valia vartotojams reklamos deka arba sukuria bevercius poreikius. Koman–dine E blogesne. Kita vertus, neziu–rint i tai, kad si efektyvi, nemazas de–mesys skiriamas vyriausybes sprend 2.1.Paklausa,jos veiksniai Pak yra noras isigyti prekes ir pas, turint pinigu. Pak kreive ar jos lentele parodo prekiu ar paslaugu kieki, kuri pirkejas nori ir gali nusipirkti, esant skirtingoms kainoms .Pak svarbiausi veiksniai: pajamos, tarpusavyje susi–jusiu prekiu kainos, pirkeju pomegiai. Pajamoms isaugus, pirkejai perka daugiau tipiniu ir normalios kokybes prekes. Pak isauga tiek kiek padideja pajamos. Del tarpusavyje susijusiu prekiu, cia gali buti pakaitalai (obuoliai ir apelsinai) ir komplektines prekes(automobiliai ir degalai). Pirkeju pomegiai- tradicijos, reklama, mada. 2.2.Pasiula,jos veiksniai Pas yra gali–mybe parduoti prekes ar pas. Pas kreive ar lentele parodo prekiu ar pas kieki, kuri pardavejas gali parduoti, esant skirtin–goms kainoms.Pas svarbiausi veiksniai: gamybos sanaudos (kastai), technologija, gamtines klimatines salygos, tarpusavyje susijusiu prekiu kainos. Jei kastai padi–deja, pakila kaina, tada maziau zm nori i–sigyt preke, pas, kreive pasislenka i kaire. Techn sumazina gamybos kastus, tada gamintoj gali daugiau pateikti prekiu ir nepriklausomai nuo ju kainu, kreive i desine. Gamtines salygos veikia ivairiai, stichines nelaimes sumazina kastus. Tar–pusavy susijusiu prekiu kainos veikia ne tik pak, bet ir pas. Maziau del ligos sker–dziam jauciu, maziau mesos ir odos rink–oje. 2.3.Paklausos ir pasiulos pusiausv Pas- yra galimybe parduoti prekes ar pas. Pas kreive ar lentele parodo prekiu ar pas kieki, kuri pardavejas gali parduoti, esant skirtingoms kainoms.Pak yra noras isigyti prekes ir pas, turint pinigu. Pak kreive ar jos lentele parodo prekiu ar paslaugu kieki, kuri pirkejas nori ir gali nusipirkti, esant skirtingoms kainoms Sudejus kreives abi, bus taskas-pusiausv. Pusiausv yra tada kai nera prekes kainos ar kiekio kitimo tendenciju.jei pas ir pak yra auksciau pusiausvyros tasko, tada produkcijos per daug (perteklius), prie–singu atveju – defliacija.Cia ivertinta priklausomybe nuo kainos, o tiek pas ir pask veikia ir kiti veiksniai, kurie gali pas ir pak paslinkti i viena ar kita puse. 2.4.Laisvosios rinkos vertinimas E veikia mechanizmai, kurie padeda atsakyti i pagrindinius E klausimus, susijusius su pasirinkimu ir specializac. Pirmas klausimas, kokias prekes ir pas–laugas reik gaminti, teoriskai koki ga–mybos galimybiu kreives taska pasirinkti. Antras, kaip sios prekes ir pas bus gaminamos. Pvz, ar irengiant pazangiau–sias technolog, ar samdant papildomos pigios darbo jegos, ar statont naujus pas–tatus, ar nuomoti. Trecias klausimas, kam prekes ir pas bus gaminamos, kas pirkejai ir vartotojai?Galima atsakyti taip: A) mainai, vykstantys rinkoje tarp jos dalyviu. Kai kurie vyksta be vyriausybes isikisimo arba su minimaliu, tada veikia taip vadinama laisvoji rinka, laisvos rinkos E. B) kai vyriausybe nusprendzia, kokias prekes ir pas reikia gaminti ir is dalies, ka ir kam gaminti? Siuo atveju veikia taip vadinama komandine centralizuota arba administracine E. Rinkos ir vyriausybes primamu sprend derinys yra misri E. proporcijos labiau–siai priklauso nuo kapitalu istekliu nuo–savybes. Liberalai sako, kad i privacias rankas negalima perleisti tik teiseju. Pagrindinis demesys i laisvaja rinka. Daznai pirkejas ir pardavejas susiduria akis i aki, bet taip buna ne visada. Nepri–klausomai nuo to, ar susiduria, ar ne, kainos valdo procesus. LR visus procesus valdo kainos tarpusavuje atlikdamos 2 pagrindines funkcijas: informacine ir skatinamoji. Priklausomai nuo pardaveju ir pirkeju skaiciaus, rinkos gali buti: monopolines, oligopolines, monopiles konkurencijos ir tobulos konkurencijos, kurioj veikia daug pardaveju ir pirkeju ir nei vienas is ju neturi galios rinkos kainai,pati efektyviausia ir kartu paprasciausia, lengviausiai paiskinama. Visa E remiasi sia rinka. Tobulos konkurencijos rinkoje kaina lemia pas ir pak. Tobulos konkurencijos rinkoje, ka gamint apsprendzia vartojimo prekiu ir pas rinka. Rinkos mechanizmo vertini–mas: 1.) rinka skatina gamintojus pateikti tas prekes ir pas, kuriu pageidauja varto–tojai.2.) rinka skatina isigyt naudingu ziniu ir igudziu 3.) ji skatina vartotojus taupiai vartoti retesnius produktus (nelaime, kavos ner). Retesni yra bran–gesni. 4.) rinka skatina gamintojus tau–pyti retus, ribotus isteklius. 5.) ji suteikia laisve (ekonomine) 6.) rinka suteikia info apie vietines salygas (javai ar mieziai). Trukumai: 1) rinka neryztingam zm kartais negali suteikti nieko daugiau kaip tik elementarios egzistencijos, bado lais–ve. Gamintojai reaguoja, kiek vartotojai turi pinigu. 2) rinka nefunkcionouja kaikuriose visuomenes gyvenimo srityse (karines pajegos, policija, teismai..).3) rinkoje kainos ne visada buna beasmenes, nepaveiktos atskitu zm 4) rinka gali sukelti nepageidaujamus salutinio povei–kio efektus (apsauga aplinkos).5) nere–guliuojama R gali buti nestabili,joje pasireiksti pokyciai 6) r-oje gamintojai daznai primeta savo valia vartotojams reklamos deka arba sukuria bevercius poreikius. Komandine E blogesne. Kita vertus, neziurint i tai, kad si efektyvi, nema–zas demesys skiriamas vyriausybes sprend 3.1.Verslo strukturos,ju savybes Verslo organizavimo formos: 1) individuali arba personaline 2) ukine bendrija, kuri gali buti: tikroji ir komandine 3) akcine bendrove, kuri gali buti AB ir UAB.Gali buti valstybes arba savivaldybiu imones, bet jos dazniauisiai registruojamos kaip akcines bendroves arba spec paskirties AB, kuriose visas ar kontrolinis akciju paketas priklauso valstybei ar savivaldybei. Verslo imoniu steigimo teisinio statusa, veiklos likvidavima ir reor–ganizavima reguliuoja imoniu istatymas ir atskiru imoniu rusiu istatymai. Yra 3 istaty–mai: AB, valstybiu ir ?. Individualiu imoniu tuos klausimus reguliuoja civilinis kodeksas. Individuali imone: nuosavybes teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asme–nims bendrosios jungtines nuosavybes teise, t y jos turtas nera niekaip padalytas. Privalu–mai: paprasta steigimo procedura, nesudetin–ga organizacija, sprendimus prima pats savi–ninkas, jo uzdarbis kaip asmenines pajamos apmokestinamos tik viena karta 24% tarifu. Trukumai: imones turtas neatskirtas nuo sa–vininko turto ir jis pagal imones prievoles atsako visu savo turtu. Ribotos galimybes isplesti versla, imone.Ukine bendrija: yra vi–siskos turtines atsakomybes imone, isteigta bendrosios jungtines veiklos sutartimi apjun–gus keliu asmenu, gali buti tiek fiziniu, tiek juridiniu,turta i bendraja daline nuosavybe,ty nustacius kiekvieno ju dali. Jei bendrija su–daro tik tikrieji nariai, atsakantys pagal bend–rijos prievoles visu savo turtu- tai jie yra tik–roji. Jei sudaro tikrieji nariai ir komanditoriai atsakantys tik perduoto bendrijai turtto dalimi- vadinama komanditine arba pasiti–kejimo ukine bendrija. Privalumai: padideja valdymo atsakomybe, nes yra keli savininkai, uzdarbis apmokestinamas viena karta. Tru–kumai: imones turtas is dalies neatskirtas nuo savininku turto, sudetingesne organiza–cija, galimi tarpusavio konfliktai, ribotos ple–tros galimybes.AB, UAB: yra juridiniu asme–nu teises turinti ribotos turtines atsakomybes imone, kurios kapitalas padalytas i akcijas. Akcinis kapitalas nuosavybes teise priklauso bendrovei, kaip juridiniam asmeniui. Akci–ninkai turi nuosavybes teises tik i akcijas. Akcininkai, kurie yra bendroves nariai, gali buti fiziniai, juridiniai asmenys ir valstybe, kuriai atstovauja valstybes ar savivaldybes institucija. Max akciju dali valdo valstybes turto fondas. AB kapitalas negali buti mazes–nis kaip 100 tukst, o UAB 10 tukst. UAB ne–gali buti daugiau kaip 50 akcininku. AB akciju cirkuliacija viesa, o UAB- uzdara. Bendroves valdymo organai yra visuotinis akcininku susirinkimas, stebetoju taryba, valdyba, administracija. Privalumai: ribota bendra savininko atsakomybe, atsako tik ak–cijom, veikia nesusijusi su bendrasavininku pasitraukimu, daug kapitalo didinimo gali–mybiu.Trukumai: dvigubas apmokestinimas, viena karta per pelna, kita- per dividentus. Sudetingas valdymas, vadybininkai gali ignoruoti akcininku, savininku interesus. Didziausia itaka E daro AB ir UAB. Vak europ yra populiarios ukines bendrijos. LT ju dar nedaug, nes atsakomybe savo turtu. For–muojant AB kapitala, svarbus vaidmuo tenka vertybiniams popieriams, akcijoms, ir is dalies obligacijoms. 3.2.Akcines bendroves .AB, UAB: yra juridiniu asmenu teises turinti ribotos turtines atsakomybes imone, kurios kapitalas padalytas i akcijas. Akcinis kapi–talas nuosavybes teise priklauso bendrovei, kaip juridiniam asmeniui. Akcininkai turi nuosavybes teises tik i akcijas. Akcininkai, kurie yra bendroves nariai, gali buti fiziniai, juridiniai asmenys ir valstybe, kuriai atsto–vauja valstybes ar savivaldybes institucija. Max akciju dali valdo valstybes turto fondas. AB kapitalas negali buti mazesnis kaip 100 tukst, o UAB 10 tukst. UAB negali buti daugiau kaip 50 akcininku. AB akciju cirkuliacija viesa, o UAB- uzdara. Bendroves valdymo organai yra visuotinis akcininku susirinkimas, stebetoju taryba, valdyba, administracija. Privalumai: ribota bendra savininko atsakomybe, atsako tik akcijom, veikia nesusijusi su bendrasavininku pasitraukimu, daug kapitalo didinimo galimybiu.Trukumai: dvigubas apmokesti–nimas, viena karta per pelna, kita- per dividentus. Sudetingas valdymas, vadybininkai gali ignoruoti akcininku, savininku interesus. Didziausia itaka E daro AB ir UAB. Vak europoje yra populiarios ukines bendrijos. LT ju dar nedaug, nes atsakomybe savo turtu. Formuojant AB kapitala, svarbus vaidmuo tenka vertybiniams popieriams, akcijoms, ir is dalies obligacijo–ms. 3.3.Vertybiniai popieriai Akcijos- yra investiciju VP, pazymintys ju savininku, akcininku dalyvavima bendroves kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. Turtines- dividentai, dalis turte, ne–turtines- dalyvauti susirinkimuose. Obli–gacija- terminuotas kredito VP, suteikiantis jo savininkui teise i metines palukanas ir kitas teises, kurios nurodytos obligacijoje arba nutarime isleisti obligacijas. Bendrove isleisdama, siekia suformuoti arba padidinti nuosava kapitala, o obligacijas laikinai pa–skolinti. Asmuo, tiek juridinis, tiek fizinis, isigyjantis akciju, nori gauti dividentus, tam tikra jam paskirto pelno dali, kuri propor–cinga jo turimu akciju nominaliniai vertei, taip pat tapti bendroves turto bendrasa–vininku ir dalyvauti jos valdyme, o obliga–cijos gali buti materialieji, pagal reikalavi–mus atspausdinti dokumentai, nematerialus- tai tam tikri istatymai, nustatyti irasai VP saskaitose, kurios gali tvarkyti jas isleisdu–sios AB finansinio maklerio imones ir cen–trinis depozitoriumas. Akciju rusys: pagal disponavimo buda:1. Vardines, akcijos sa–vininkas nurodomas akcijoje, irase ir irasomas bendroves akcininku registracijos knygoje, kai mater arba savininkui atidaroma VP saskaita ir joje irasoma jo turimos akcijos. Vardines akcijos eminentas (isleidejas) platina pats arba sudarydamas sutartis su viesosios apyvartos tarpininku. UAB akcijos gali buti tik vardines. Ju pardavimo tvarka nustatoma istatymuose. Akcijos neregistruojamos VP komisijoje. 2. Pareikstines- savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kurio vardu atidaryta VP saskaita ir joje irasytos turimos pareikstines akcijos. Tokias akcijas platina ir ju saskaitas tvarko tik igaliotas viesosios apyvartos tarpininkas. AB neturi teises reikalauti pranesti is tarpininku apie pareikstiniu akciju savininkus ir suteikti apie juos duomenis. Pagal suteiktas teises: 1. Paprastosios- tai savininko teises i dividentus arba likviduojamos bendroves turto dali gali buti igyvendintos tik poto, kai yra patenkinti privilegijuotu akcininku - savininku reikalavimai. Bendroves istatuose draudziama nustatyti paprastuju akciju savininkams dividentu dydi. 2. Privile–gijuotosios- akcijos isleidziamos kai bendrovei del kokiu nors priezasciu reikia prikaupti lesu ir jos istatymuose numatytos papildomos turtines ir neturtines tokiu akciju teises. Tokiu akciju dydis bendroves kapitale ribojamas. Privilegijuotosios akci–jos gali buti su kaupiamuoju dividentu, garantuojama teise i nurodyta dividenta ir be kaupiamojo dividento, neismoketas dividentas negali buti perkeliamas i kitus metus. Privilegijuotosios akcijos gali buti su balsavimo teise arba be jos. VP turi buti iregistruojamas VP komisijoje ir tik tada gali buti platinami. Tai taikoma bet kokiai akciju emisijai. VP emisija gali buti vykdoma:platinant viesai, neapibreztam investitoriu matui, viesai ir reklamuojant VP emisija, platinant VP neviesai, ribotam asmenu ratui, be vieso skelbimo ir rekla–mos. Skiriama pirmine ir antrine VP viesoji apyvarta. Pirmine- tai emitento, t.y. AB pasiulymas isigyti VP bei ju pervedymas pagal si pasiulyma. Platinti gali pats emintentas vardines akcijas arba viesosios apyvartos tarpininkai vardines ir privalomai pareikstines. Antrine apyvarta- tai emin–tentu perleistu tarpininkams VP pasiulymai, jie vadinami ofestais, ir perleidimas. Jie gali vykti tik VP birzoje. Juos perkant ir parduodant per viesosios apyvartos tarpi–ninkus, finansinius maklerius, imones. Ce–kis- tai tam tikra teisine forma sudarytas pavedimas bankui, besalygiskai israsyti irasyta pinigu suma.Vekselis- dokumentas, kuri israsantis asmuo besalygiskai isi–pareigoja tiesiogai ar ne sumoketi tam tikra suma, vekselyje nurodytam asmeniui ar tai paveda padaryti kitam. Jie buna: paprastieji, kuri davejas pats pasizada sumoketi jame nurodyta suma ir isakomieji(frota), kuri davejas paveda kitam asmeniui, kad sis vekselio suma sumoketu jame nurodyta. 4.1.Paklausos elastingumas, veiksniai, ryshys su bendrom pajamom. LT rinkos procesai yra valdomi kainu, kurias lemia paklausa ir pasiula.Taip pat paklausa ir pa–siula priklauso nuo ju elastingumo kainai. Pirkeju reagavima I kainu pokyti apibudi–na paklau elasting kainai:Ed=ΔQ%/ΔP%. Nustatomas, kaip norimo pirkti kiekio procentinio pokycio ir kainos procentinio pokycio santykis. Priklausomai nuo paklau elastingumo koef., absoliutaus dydzio paklausos kreive galima suskirstyti I tris kategor: 1.Jei Ed >1, tai paklausos kreive elastinga.Tuomet mazejant kainai bendro–sios pajamos dideja. 2.Jei Ed1, tai pasiulos kreive elastinga. Jei |Es|

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!