Depresija šiandien

Įžanga Daugelis šiandieninio greito gyvenimo tempo nepakeliantys žmonės skundžiasi juos kankinančia depresija. Bet ar iš tikrųjų žinome, kas yra depresija, dėl kokių priežasčių ji atsiranda, kokias pasekmes sukelia bei kaip ją gydyti. Kaip galima atskirti prasidėjusią rimtą ligą nuo akimirką trunkančio nusivylimo gyvenimu bei aplinkiniais? Rasti atsakymus į šiuos klausimus bandome ne tik mes, paprasti žmonės, bet ir įvairių sričių specialistai: gydytojai, mokslininkai, psichiatrai. Dažnam iš mūsų gyvenime tenka patirti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas emocijas - pyktį, liūdesį, nusivylimą, pažeminimą. Tai normalu visiems sveikiems žmonėms. Tačiau daugybė žmonių po tokių emocijų nebesugeba atsitiesti normaliam gyvenimui, jie pasineria į juos slegiantį liūdesį ir savo ar nesavo noru jame lieka. Tada jau prasideda depresija. Rimta liga, kurią būtina gydyti. Sergant depresija kankina bloga nuotaika, persekioja menkavertiškumo ar kaltės jausmas, nepavyksta atlikti paprasčiausių kasdienių darbų. „Kartais depresija mane taip užvaldo, kad negaliu patikėt, kaip visas pasaulis nesustoja ir nekenčia kartu su manim.“(Elizabeth Wurtzel Prozako karta). Dėl depresijos žmogus gali prarasti viską: šeimą, darbą, namus, draugus. Šią ligą dažnai vėliau papildo kitos priklausomybės ligos, tokios kaip alkoholizmas ar narkomanija. Depresija griauna mūsų gyvenimus, skaudina ne tik mus, bet ir aplink mus esančius mylinčius žmones. Kartais žmogus pats gali nesuvokti, jog jį aplankė depresija, tuomet ir šios klastingos ligos gydymas darosi komplikuotas. Bene dažniausiai žmones depresija aplanko vieną kartą gyvenime, tačiau yra atvejų, kai ši liga kartojasi. Sergantiesiems šia liga ateitis atrodo niūri, ir kas baisiausia, dažnai prarandamas noras gyventi. Kaip rodo statistika, nuo 45 iki 60% savižudybių įvykdo sergantieji depresija. Atrodo sunku suvokti, kaip visai neseniai sveikas buvęs žmogus taip netikėtai gali prarasti bet kokią motyvaciją gyventi, kurti, siekti tikslų. Kaltindami dėl tokio likimo visus iš eilės, tik ne save, darome klaidą, kiekvienas iš mūsų galime padėti tokiems žmonėms, ištarti šiltą žodį ar padovanoti šypseną. Tai gali padėti labiau negu bet kokie medikamentai. Tačiau be žmogiškos pagalbos ir supratingumo egzistuoja daugybė kitų priemonių, kurios padeda įveikti šią sunkią ligą. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2020 m.depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Būtent ji lems daugiausia mirčių. Suvokdami šios problemos mastą, negalime likti nuošaly nė vienas, juk negali žinoti, kada ši klastinga ir rimta liga aplankys mus ar mūsų artimuosius. Šio referato tikslas yra supažindinti su depresija, kaip viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje, išanalizuoti jos atsiradimo priežastis, simptomus bei formas. Bene svarbiausias dėmesys bus skiriamas šios ligos gydymo metodams aptarti. Kas yra depresija? Šiandien labai madinga kiekvieną kartą, kai aplanko bloga nuotaika, vadinti tai depresija. Tačiau specialistai šiai ligai apibūdinti turi sukūrę tam tikrą sąlygų sistemą. "Klasikinė" depresija diagnozuojama žmogui, ne mažiau kaip dvi savaites kasdien (arba su tikrai retomis išimtimis kasdien) teisingi ne mažiau kaip penki iš devynių žemiau nurodytų teiginių: 1. Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien. 2. Absoliučiai jokia veikla neteikia malonumo. 3. Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos. 4. Nemiga ar nenormaliai didelis poreikis miegoti. 5. Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį keičia visiškas jėgų nebuvimas. 6. Psichinis nuovargis 7. Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas. 8. Nesugebėjimas susikaupus mąstyti bei priimti sprendimus. 9. Detalaus savižudybės plano rengimas arba realus bandymas nusižudyti. Iš šių devynių reikalavimų, bent vienas iš dviejų pirmųjų teiginių turi būti teisingas. Pavyzdžiui, jei žmogus kadien su dideliu malonumu naršo internete (netinka antras punktas), depresijos jam diagnozuoti negalima, net jei tiktų visi kiti aštuoni punktai. Bet to, šie punktai turi atspindėti nukrypimus nuo būtent to žmogaus įprastos būsenos. Jei kas nors nė nepamena, kada jautėsi kitaip, depresijos jam diagnozuoti taip pat negalima. Net tinkant anksčiau minėtoms sąlygoms, depresijos vis viena negalima diagnozuoti jei teisingas bent vienas iš šių dviejų teiginių: 1. Sutrikimus galėjo sukelti kita (nebūtinai psichinė) liga. Paprasčiausia sloga gali trukdyti miegoti ir apriboti sugebėjimą susikaupti. 2. Sutrikimus galėjo sukelti artimo žmogaus praradimas ar kitas labai esminis, sukrečiantis praradimas. Šiuo atveju daugelis anksčiau išvardintų požymių yra natūrali reakcija, nors ir tada psichologai mėgina siūlyti patarimus, kaip greičiau atsigauti. Apibendrinant galima teigti, jog depresija nėra universali visų norimų ja paaiškinti dalykų priežastis. Depresijos formos Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad depresijos esama vienos ir vienintelės formos: žmogus jaučiasi blogai, jį kankina nerimas, baimė, noras nusižudyti. Bet pasirodo depresija gali būti ne tik „klasikinė“, bet ir maniakinė. Maniakinė depresija susideda iš dviejų nuolat besikartojančių epizodų, vienas kurių primena depresiją, o kitas yra visiška jos priešingybė (žmogus labai akyvus, viską bando, mažai miega ir panašiai). Maniakine depresija žmonės serga jau nuo ankstyvo amžiaus. Maniakinė depresija gali būti diagnozuota tik jei šie cikliniai pakitimai yra labai stiprūs ir tęsiasi ilgą laiką. Ją galima diagnozuoti, jei akivaizdžiai ir neabejotinai teisingi ne mažiau kaip trys iš septynių žemiau išvardintų dalykų: 1. Itin išpūstas savo vertės suvokimas, dievinimas ar panašiai (šiaip geros nuomonės apie save negana). 2. Labai menkas miego poreikis (trys valandos per parą ir mažiau). 3. Itin didelis plepumas (turi būti kažkas daug daugiau už šiaip labai kalbų žmogų). 4. Labai greita ir padrika minčių kaita. 5. Visiškas nesugebėjimas susikaupti ties esminiu dalyku (asmens dėmesį labai lengva nukreipti kur nors kitur). 6. Labai nepamatuotai aktyvus kokio nors tikslo siekimas. 7. Pamėgimas teikiančios malonumą, bet labai rizikingos veiklos (azartinis lošimas itin didelėmis pinigų sumomis ir pan). Nors ir visiems septyniems požymiams esant, maniakinės depresijos diagnozuoti negalima jei nuotaikos svyravimai netrukdo žmogui dirbti savo darbo ir netrukdo santykiams su artimais žmonėmis. Maniakinė depresija galutinai neišgydoma (vaistai, tokie kaip litis, tik gali palengvinti jos padarinius). Žmonės jaučia jos simptomus visą gyvenimą. Tačiau literatūroje rašoma, jog daugelis išmoksta kontroliuoti save tiek, jog vis viena darytų gyvenime įvairius dalykus, kuriuos jie nori daryti (sukurti šeimą, įgyti išsilavinimą, dirbti norimą darbą). Specialistai yra sukūrę daugybę savikontrolės metodų, tačiau kai kada žmonės atranda būtent sau tinkančius metodus, kurių nėra jokioje literatūroje. Gali padėti net tinkamas maistas, nors tokio irgi tenka pačiam individualiai ieškoti (visur rašo jog labai netinka kava). Svarbu taip pat žinoti požymius, padedančius iš anksto nuspėti nepageidaujamą nuotaikos pasikeitimą. Rašoma jog svarbiausia nustatyti savo dabartinę būseną ir daryti tai, kas nors kiek padeda jaustis taip, kaip norėtum. Depresijos priežastys Pasak psichiatro Virginijaus Diktano, šį sutrikimą galima ir genetiškai paveldėti, ir susirgti dėl tam tikrų aplinkybių. „Priežastys labai įvairios, depresija atsiranda dėl psichogeninių sutrikimų, po didesnių išgyvenimų, psichinių traumų. Būna, jog žmogus suserga lyg iš niekur, tai atsitinka dėl to, jog smegenyse sutrinka aktyvių medžiagų gamyba, – apie ligos priežastis kalba V.Diktanas. – Dėl biocheminių pokyčių atsiradusią depresiją reikia gydyti preparatais, kurie atstatytų šią veiklą. Žinoma, yra tam tikra rizika, jog šis sutrikimas bus ir paveldimas“. Depresijos priežastys skirstomos į vidines ir išorines. Vidinės priežastys – smegenų veiklos pokyčiai, o išorinė depresija gali prasidėti ne tik dėl patirtų traumų, tačiau ir dėl sunkių ligų ar paprasčiausiai streso. Paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė taip pat gali būti depresijos priežastis. Ja galima susirgti ir dėl pasikeitimų gyvenime – išėjimo į pensiją, skyrybų, persikraustymo, šeimyninės nesantaikos ar artimo žmogaus netekties. Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais taip pat gali sukelti šį sutrikimą. Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant ilgai trunkančiam stresui, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo). Kaip įveikti depresiją? Bene opiausia problema po pripažinimo, kad sergi depresija, yra šios ligos gydymas. Depresijos simptomus patiriantys žmonės dažniausiai pirmiausia bando juos įveikti patys. Vartoja žolelių arbatas, vaistinėje paprašo nereceptinių nervus raminančių vaistų ar kreipiasi į šeimos gydytoją prašydami raminamųjų tablečių. Neretas blogą nuotaiką bei nerimą bando malšinti alkoholiu. Deja, šios priemonės nėra itin veiksmingos depresijai įveikti. O “gydymasis” alkoholiu gali paskatinti priklausomumo vystymąsi. Dažnai tiek pats sergantysis, tiek jį supantys žmonės yra linkę neigti ligą , jie mano, kad tereikia susiimti, ir viskas bus gerai. Tačiau depresija nėra charakterio silpnumas - tai pati tikriausia liga. Ji vystosi dėl sutrikusių biocheminių procesų galvos smegenyse, kai sumažėja cheminių medžiagų (mediatorių), perduodančių informaciją tarp nervinių ląstelių (neuronų), kiekis. Depresijos gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus, vyraujančius simptomus. Pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiriama medikamentiniam depresijos gydymui antidepresantais (AD), greta jo taip pat reikėtų paminėti ir kitus metodus, tai: • Psichoterapija. • Elektroimpulsų terapija. • Transkranialinė magnetinė stimuliacija . • Šviesos terapija (fototerapija). • Miego deprivacija (gydymas nemiga). • Fiziniai pratimai. • Relaksacinio kvėpavimo technika . Toliau aptarsime populiariausius depresijos gydymo metodus: • Antidepresantai (AD) Jų skiriama pacientams, sergantiems lengva, vidutine ir sunkia depresija. Šiandien yra didelis AD pasirinkimas. Jie skiriasi savo chemine struktūra, veikimo mechanizmais, sukeliamais poveikiais. Triciklių antidepresantų (TCA) (pvz., amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas) grupė gerai ištirta, žinomas jos veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Tai palyginti pigūs vaistai, todėl lengviau prieinami, tačiau jų vartojant dažnai pasireiškia nemalonių šalutinių poveikių (burnos džiūvimas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, svorio priaugimas, sąveika su kitais vaistais ir kt.), dėl to dalis ligonių nutraukia gydymą. Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) - citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas yra sąlyginai nauja AD grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys. Dėl savo privalumų jie tapo populiariais medikamentais gydant depresiją ambulatoriškai. • Psichoterapija Psichoterapija ypač efektyvi esant lengvai arba mažajai depresijai, pasireiškiančiai bloga nuotaika ir kai kuriais somatiniais negalavimais, tačiau esant kartu vegetaciniams ir miego sutrikimams, vis dėlto geresnių rezultatų pasiekiama, kai ji derinama su medikamentiniu gydymu. Dabartinėje visuomenėje psichoterapija yra pripažintas pagalbos metodas esant įvairiems psichikos sutrikimams. Visa informacija, kurią psichoterapeutas sužino seansų metu, yra griežtai konfidenciali ir lieka paslaptyje. Kiekvienam žmogui būna situacijų, kai jam reikia pagalbos. Gebėjimas jos kreiptis ir priimti yra ne silpnumo, o brandos ir racionalumo požymis. • Šviesos terapija Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija. Rudenį, pailgėjus tamsiam paros laikui, dalį pacientų ima varginti bloga nuotaika, mieguistumas dieną, padidėjęs apetitas bei kūno masė. Tokių ligonių kraujyje nustatoma didesnė melatonino koncentracija. Ilgėjant šviesiai paros fazei, simptomai susilpnėja. 1980 m. A.Levi padarė pranešimą apie melatonino blokadą ryškia balta šviesa. Gydymas remiasi jos poveikiu per akies tinklainę pogumburiui bei kankorėžinės liaukos ląstelėms. Fototerapijos metu ligonis kasdien, geriausia rytais, dalyvauja šviesos terapijos seansuose, trunkančiuose apie 60 min. Dėl šviesos poveikio mažėja melatonino koncentracija kraujyje, daugėja serotonino ir dopamino. Dėl to silpnėja depresijos simptomai bei su jais susiję vegetaciniai sutrikimai, pagerėja miegas. • Miego deprivacija 1966 m. W.Schulte depresijai gydyti panaudojo miego deprivaciją. Žinoma, kad sergant depresija labai dažnai pasireiškia miego sutrikimų: kinta jo struktūra, gylis, didėja ar mažėja motorinis aktyvumas. Subjektyvūs ligonių skundai sutampa su objektyviais pakitimais, nustatomais atliekant elektroencefalogramą (EEG) nakties miego metu. Gydant ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, tai kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja. Būklei pagerėjus, rekomenduojama šį metodą taikyti du kartus per mėnesį. Teigiamas miego deprivacijos efektas ypač pastebimas esant melancholinei (net prilygsta antidepresantų poveikiui) bei adinaminei depresijai. Mažesnis poveikis esant asteninei ir/ar nerimastingai depresijai, taip pat negauta teigiamo efekto “maskuotos” depresijos metu. Miego deprivacija mažina depresiją bei didina gydymo antidepresantais veiksmingumą, tuo suteikdama galimybę labai sumažinti farmakologinių preparatų dozes. Geriausių rezultatų paprastai pavyksta pasiekti derinant miego deprivaciją ir antidepresantus. • Relaksacinio kvėpavimo technika (RKT) Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti RKT. Šis metodas apima psichinę bei raumenų relaksaciją, pasiekiamą kvėpavimo judesiais (santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo turėtų būti 1:2), kai pamažu pereinama prie diafragminio kvėpavimo (kvėpavimo pilvu). Pastebėta, kad tai refleksiškai mažina tinklinio darinio, esančio smegenų kamiene, aktyvumą, todėl silpnėja psichinė įtampa bei nerimas. Apibendrinimas Depresija - sunki, žmogaus gyvenimo kokybę, neretai savižudybę lemianti liga, tačiau šiandien ji gali būti sėkmingai gydoma. Todėl labai svarbu nebijoti kreiptis pagalbos ir vartoti vaistų depresijai gydyti. Atlikta daugybė tyrimų, patvirtinančių antidepresantų efektyvumą bei saugumą, tačiau tai - ne vienintelis gydymo būdas. Būtina žinoti ir kitus, nemedikamentinius gydymo būdus, kurie ne tik patys gali palengvinti depresijos simptomus, bet taip pat dažnai sustiprina antidepresantų poveikį, leidžia sumažinti jų dozes bei išvengti gydymo nutraukimo. Apsaugoti nuo depresijos gali padėti gebėjimas pasidalyti savo pergyvenimais, šilti santykiai šeimoje, mokėjimas paskirstyti siekius ir drąsa esant reikalui kreiptis pagalbos į specialistą. Su depresija reikia kovoti ir ją galima nugalėti. Literatūros sąrašas: 1. Vikipedia, Depresija. [Žiūrėta 2007 m. vasario 17 d.] Prieiga per Internetą: . 2. Sveikas žmogus, Depresija. [Žiūrėta 2007 m. vasario 17 d.] Prieiga per Internetą: . 3. Medicinos enciklopedija, Depresija. [Žiūrėta 2007 m. vasario 17 d.] Prieiga per Internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!