Depresija ir jos simptomai

Įvadas Žmogaus gyvenimą nuolat lydi įvairios emocijos – džiaugsmas, liūdesys, nerimas, pyktis, kiti stresiniai faktoriai.. Ilgesnį laiką trunkanti emocinė būsena vadinama nuotaika. Ji tam tikrą laiką veikia suvokimą, mąstymą, turi įtakos žmogaus veiklumui, gebėjimui susikaupti (dėmesio koncentracijai), atminčiai. Nuotaika nėra griežtai apibrėžta laiko atžvilgiu. Vieniems žmonėms būdingas nuotaikos pastovumas, nebūna arba retai būna ryškių emocinių reakcijų, kitų nuotaika greitai kinta.Tačiau kartais gali būti nuotaikos sutrikimų, vadinamų afektiniais. Nuotaikos, arba afektinis, sutrikimas – tai ilgalaikės emocinės pusiausvyros praradimas, pasireiškiantis depresija, manija, arba mišria būsena. Jį lydi įvairių aktyvumo lygmenų pakitimai. Daugelis simptomų yra antriniai arba aiškiau suprantami nuotaikos sutrikimo kontekste. Šis surikimas paveikia asmens veiklą, mąstymą, aplinkos supratimą ir kt. Depresija – liguistai prislėgta, liūdna nuotaika,liūdesio ar dirglios nuotaikos periodas, kuriam paprastai būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopinti judesiai.Greta šių pagrindinių depresijos požymių dažnai pasireiškia ir menkavertiškumo, kaltumo idėjos. Depresija bendroje psichopatologijoje užima svarbią vietą, nes pasitaiko dažnai. Dabartiniu požiūriu tai yra viena iš žmogaus emocinės regeneracijos formų, nuo natūralių emocijų skiriasi ilgesne trukme (dvi ar daugiau savaičių), intensyvumu ir suicidaline rizika, o taip pat neretai ir su kitais psichopatologiniais fenomenais.Remiantis naujausiais pasaulo medicinos mokslo duomenimis, pirminės sveikatos priežiūros gydytojai iš 2500 aptarnaujamų gyventojų 20%, t.y. 500 asmenų, nustato depresijas. Depresinė būsena susideda iš dviejų dalių:1) neigiami subjektyvūs išgyvenimai; 2) simptominė elgesio išraiška, mimika, gestikuliacija, kai kurie organizmo pokyčiai. Esant depresijai kaip ligai yra ir trečiasis komponentas – patologiniai mechanizmai, esantys ligos pagrindu, kurie pasireiškia emociniais sutrikimais. R. Kočiūnas, Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto profesorius, rašo, kad depresija labai dažnai pasireiškia ištikus įvairiems gyvenimo sunkumams ir yra daugelio psichinių sutrikimų, kaip depresinė neurozė, psichozė, simptomas. ‚Depresija pirmiausia yra susijusi su nuotaikos pokyčiais. Žmogus tampa liūdnas ir paniuręs, jį apninka mintys apie savo nevykusį gyvenimą, degina stiprus kaltės jausmas. Jis praranda gyvenimo skonį ir gebėjimą priešintis jo sunkumams, taip pat nebesidomi dalykais, kurie anksčiau traukė. Depresyvaus žmogaus sulėtėja ne tik elgesys, bet ir mąstymas.“ Depresija dažnai įvardijama kaip tik suaugusiems žmonėms būdinga liga. Tačiau nuo šio sutrikimo kenčia ne tik suaugę, bet ir vaikai bei paaugliai. Tik pastaruoju metu specialistai ėmė skirti daugiau dėmesio vaikų depresijos tyrimams. Depresyvi nuotaika ir ilgalaikė vaikų depresija dažnai būdavo nepastebima, kadangi jos pasireiškimo simptomai skiriasi nuo suaugusiųjų depresijos. Vaikų ir paauglių depresiniai simptomai žymiai daugiau priklauso nuo amžiaus, lyties, ligos stadijos, šeimyninės aplinkos. Vaikų ir paauglių depresija pasireiškia ryškesniais nuotaikos svyravimais nei suaugusiųjų depresija. Dažnai būna liūdna nuotaika, pasyvumas dienos metu ir nuotaikos pagerėjimais po dienos miego arba vakare. Vaikų depresija ne būtinai pasireiškia tik pasyvumu. Kartais šiam afektiniam sutrikimui būdingas agresyvumas (ypač berniukams), nuotaikos nestabilumu. Tuo tarpu suaugusiųjų depresijai daugiau būdingas nuotaikos stabilumas. Juos kankina niūri, prislėgta nuotaika, judesių lėtumas, sulėtėjęs mąstymas ir pan. Vaikai, savo ruožtu, neparodo juos kamuojančių jausmų. Pastebėta, jog ši liga gali pasireikšti keliems šeimos nariams.Tuo grindžiama genetinė ir biologinė depresijos kilmės prielaida. Paauglystėje pradeda ryškėti tokie patys depresijos simptomai kaip ir suaugusiems. Be ankščiau išvardintų depresijos požymių, paaugliams ypač būdingi elgesio sutrikimai (impulsyvumas, palaidas seksualinis gyvenimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichoaktyviomis, psichotropinėmis medžiagomis, bėgimai iš namų bei mokyklos). Būdingesnė disforija( priešinga būsena euforijai), nuotaikų nestabilumas, bendravimo problemos, padidėjęs jautrumas tarpasmeniniuose, bendruomenės santykiuose. Dėl depresijos nukenčia mokslas, nesugebama bendrauti, nėštumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais, savižudybės. Būtina anksti nustatyti nuo depresijos kenčiančius vaikus ir ne mažiau svarbu laiku suteikti jiems tinkamą pagalbą. Reikia keisti klaidingą požiūrį, jog šis sutrikimas nereikalauja profesionalaus gydymo (dar nesenai depresiją vengta vadinti liga). Visapusiškas depresijos gydymo procesas apima medikamentų (paprastai tai būna antidepresantai) vartojimą ir individualią bei šeimos psichoterapiją. Dėl mūsų šalyje priimtos vaistų išrašymo tvarkos ir taisyklių, depresijos atvejais būtina kreiptis į vaikų ir paauglių psichiatrus, nes tik jie turi teisę paskirti medikamentinį gydymą. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti ir aprašyti vaikų ir paauglių depresijos ypatumus. Darbo uždaviniai yra šie: vaikų ir paauglių nuotaikos ir jausmai sutrikimo metu; kaip depresijos metu pasikeičia vaikų ir paauglių elgesys; kaip depresijos požymiai priklauso nuo amžiaus. Vaikų ir paauglių depresijos simptomai Įvairius depresijos požymius vaikystėje įvairūs autoriai apibūdina panašiai. Jie nusako dažniausiai trumpą depresinės nuotaikos laikotarpį, greitą jos kaitą, susijaudinimų, vegetacijos pažeidimų didį, negalėjimą mokytis, baimės ir nerimo epizodus, įkyrumą, grubumą, elgesio pažeidimus. Kūdikystėje (1-3m.) kūdikio ir motinos simbiozės metu depresija pasireiškia psichosomatine išraiška: virškinimo, miego, vystymosi sutrikimais. Vaikai pasidaro liūdni, labiau nervingi, mimika neišraiškinga. Jų motorinis vystymasis sulėtėja. Dažnai pastebimas ilgas ir lėtas maisto kramtymas. Žaidimuose pastebimi maži gabumai ir neilga ištvermė. Jei depresinė būsena užsitęsia, kūdikis praranda akių kontaktą, verkia, guli plačiai atmerktomis, bereikšmėmis akimis, nežaidžia rankomis, barškučiais, nerodo smalsumo, susidomėjimo, lėtai reaguoja į stimulus. Stebimi autostimulaicijos, autoagresyvūs veiksmai. Tokie vaikai vėliau išmoksta kalbėti, sėdėti, vaikščioti. Ikimokykliniame amžiuje (3-6m. vaikams) depresija pasireiškia įvairiomis baimėmis, afekto nestabilumu, motoriniais sutrikimais, izoliacine tendencija, nemotyvuoto verkimo priepuoliais, agresyvumu, reakcijos simptomais. Vaikai dažnai savo būseną išreiškia gestikuliacija ir mimika, jie dažnai susijaudina ir išsiskiria nepastovia nuotaika. Silpnas sugebėjimas džiaugtis, bejėgiškumo jausmas, didelis susirūpinimas laukiamomis bausmėmis atsispindi jų charakteryje, žaidimuose: jie mažiau laksto, laipioja, rečiau dalyvauja grupiniuose žaidimuose, rodo menką susidomėjimą įgyti naujų įgūdžių. Tokių vaikų kalbos įgūdžiai išvystyti labai silpnai, galimybė išreikšti save piešiant taip pat labai silpna. Šiame amžiaus periode depresuoti vaikai nepasiekia intelekto išsivystymo stadijos, būdingos normaliam proceso vystymuisi. Jų miegui būdingi dažni košmarai, vaikai sunkiai užmiega, dažnai pabunda apimti įvairiausių baimių Jaunesniems moksleiviams esant depresijai daugiau būdingas susikaustymas, nepasitikėjimas, nesidomėjimas mokslu, žaidimais, verkimo priepuoliais, darbingumo sumažėjimu, irzlumu. Mokyklinio amžiaus vaikai gali daugiau ir papasakoti apie pačių savijautą. Jie papasakoja apie liūdesį, suicidalines mintis, miego sutrikimus, kad tėvai su jais nesiskaito. Tokių vaikų kalba lėta, balsas monotoniškas su nusivylimo atspalviu. Dažniausiai apibūdina save negatyviai – kaip kvailus ir nevertus meilės. Augant somatiniai skundai nueina į antrą planą, daugiau pradeda reikštis angedonija, paros nuotaikos svyravimai, nusivylimas ir psichomotorinis stabdymas. Kuo vyresnis paauglys, tuo daugiau pasireiškia disharmonija, užsisklendimas. Paauglystėje ir jaunystėje depresiniai simptomai dauguma atvejų panašūs į suaugusiųjų. Nusivylimas ir jausmas, kad esamoje situacijoje nieko pakeisti negalima, veda į tokį gyvenimo tarpsnį, kai padidėja suicido rizika. Kartais tokie paaugliai, norėdami pagerinti savo somatinę savijautą pradeda vartoti alkoholį arba/ir narkotikus. Paauglių depresiniai sutrikimai labai įvairūs. Tipiška melancholonė depresija sutinkama tarp vyresnio amžiaus paauglių. Kartu arba greta jos gali pasireikšti gelikventinė, hipochondrinė, apatinė depresijos formos. Paros laikotarpyje paauglio nuotaika svyruoja nežymiai.Čia charakteringas yra atvirkštinis vaizdas: depresija gilėja ne rytais, o vakarais. „Depresijos metu labai dažnai būna depersomaliniai pergyvenimai“ (Lomačenkovas). Vegetaciniai paauglių depresijos požymiai labai ryškūs. Šiame amžiuje maniakinė ir depresinė būsenos tarpusavyje yra labai susijusios. Neretai trumpas depresijos epizodas atsiranda arba prieš, arba viduryje, arba pabaigoje manijos. Taip pat trumpi maniakiniai epizodai gali atsirasti depresijos metu. Dažna jų kaita gali sudaryti mišrios būsenos įspūdį. Paaugliai dažnai norėdami numalšinti susikaupusį emocijų perteklių pasineria į kartais nebūdingus įstatymų pažeidinėjimus. Dažniausiai tai būna alkoholio vartojimas, narkotinių medžiagų naudojimas, palaidas seksualinis gyvenimas, pasibaigiantis nėštumu. Kartais pasitaiko svarstymai apie savęs nuvertinimą, savižudybę. Vaikų ir paauglių depresijos priežastys Dar nėra tikslai žinomos depresijos atsiradimo priežastys. Tai yra sudėtingas psichikos sutrikimas, kuris, kaip ir kitos ligos, turi tam tikras priežastis. Pirmoji depresijos priežastis yra paveldimumas. Manoma, kad depresiją sukelia paveldimas smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas.60 proc. vaikų, kuriems diagnozuota depresija, šeimose yra sergančiųjų nuotaikos sutrikimais. Yra duomenų apie genetinį faktorių - trumpąjį XI chromosomos petį - galintį nulemti žmogaus polinkį sirgti depresija. Ypač reikšmingi genetiniai faktoriai bipolinio afektinio sutrikimo vystymuisi. Šis sutrikimas gali būti perduodamas iš kartos į kartą ir pasireikšti skirtingomis formomis kiekvienam paveldėtojui. Jei bipoliniu afektiniu sutrikimu serga vienas iš tėvų, tai rizika susirgti vaikui - 15-30 proc., jei serga abu tėvai - 50-75 proc. Antroji vaikų depresyvumą priežastis yra šeimyninė padėtis. Kaip parodė daugkartiniai tyrimai, depresuoti vaikai daugiausia yra iš nedarnių šeimų. Kai kurie tyrinėtojai pažymi, kad organizuota ir pilnos struktūros šeima efektyviai padeda išgyventi ir nugalėti problemas. Darnioje šeimoje vaikas nepatiria streso tėvams susibarus, nekyla baimė netekti vieno iš jų. Tai labai svarbu vaikui. Trečioji priežastis galėtų būti artimųjų netektis. Tai labai pasireiškia mirus kam nors iš artimųjų, išsiskyrus tėvams, netekus mylimo gyvūnėlio, atskyrus vaiką nuo mamos. Šiuo atveju jis pergyvena dėl galimo nemalonaus įvykio pasikartojimo ir tai sukelia depresinę būseną. Ketvirtoji depresijos atsiradimo kūdikiams ir mažiems vaikams priežastis yra ilgą laiką stingant malonaus bendravimo, kad jų poreikia nebūna patenkinti. Dėl šios priežasties vaikas jaučiasi bejėgis ir niekam tikęs. Penktoji vaikų depresijos atsiradimo priežastis susijusi su draugiškų santykių nustatymo sunkumais. Vaikai, kurie yra nekalbūs, drovūs, lėtesni, dažniau serga depresija nei judrūs ir linksmi. Viena iš priežasčių yra, kad lėtesnius vaikus draugai yra linkę įžeidinėti, tyčiotis iš jų lėto elgesio. To pasekmė yra atsiradęs menkavertiškumo jausmas, išaugantis į nepasitikėjimą savo jėgomis, savęs neapkentimą. Kita priežastis yra lėtesnio vaiko nesugebėjimas džiaugtis gyvenimu. Kad ir kaip būtų, tokie vaikai nepatiria tokio džiaugsmo, kaip aktyvesni. Pastarieji į viską reaguoja teigiamai, yra optimistiškesni. Šeštoji depresijos priežastis yra žiaurus elgesys su vaiku. Tai gali būti mušimas, išprievartavimas, psichologinis spaudimas... Tokiu atveju vaikas jaučiasi gniuždomas, tampa vangus, tylus, vystosi baimės jausmas. Toks įvykis vaiko gyvenime gali padaryti labai rimtą psichinę traumą, galinčią atsiliepti ir vyresniame amžiuje. Smurto prieš vaikus pasekmės neretai yra tragiškos. Prievartą patyręs vaikas, o ypač paauglys, dažnai pradeda galvoti apie savižudybę. Septintoji priežastis būtų paauglių dažnai patiriamas vidinis diskomfortas dėl besikeičiančios jų išvaizdos. Dauguma vystymosi psichologų pažymi, kad fizinė akcelencija sukelia įvairių psichologinių rūpesčių. „Ne visos paauglio kūno dalys auga vienodai greitai ir kartais jo išvaizda tampa neproporcinga. Kai kurie paaugliai tai suvokia, todėl drovisi, stengiasi trūkumus slėpti,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!